Nacionalizmas turėtų būti suvokiamas kaip konkrečios visuomenės tautinis bendrumas. Globalizacija – kaip plataus masto procesas, vienijantis visą pasaulį ir kuriantis tarpusavio priklausomybę.
Moralizavimas, kuris tikdavo ankstesniais laikais, siejant emigracijos procesą su ištikimybe tėvynei, nebėra efektyvus ir teisingas. Globalizmo ir nacionalizmo egzistavimas greta vienas kito yra neišvengiamas, tačiau tai nebūtinai yra destruktyvu. Neatmetant neigiamų aspektų, tenka pripažinti, kad šiame itin juodomis spalvomis tapomame emigracijos paveiksle galima įžvelgti ir šviesesnių atspalvių. Juk išvykus svetur įgyjama platesnės ir įvairesnės gyvenimo patirties, neretai sukuriamas finansinis kapitalas. O to dažnai mūsų šalyje padaryti nepavyksta, nes rinka – per maža.
Verslininkai, turintys tarptautinės patirties, grįžę į savo gimtinę sukuria darbo vietas ir dažnai kuria produktus ne tik savo šaliai, bet ir pasauliui.
Tam tikra prasme, migracija atspindi pastangą suprasti ir prisitaikyti prie naujosios tikrovės, ieškoti naujų alternatyvų.
Jei kalbėti apie tamsiąją šių dienų emigracijos pusę, reikėtų pastebėti ne tik ekonomines, bet ir socialines priežastis: juk žmonės dažniausiai išvyksta ne vien tik dėl pinigų, tokį sprendimą lemia ir negatyvumas, pasyvumas tvyrantis aplinkoje, kurioje jie gyvena.
Vis dėlto, svarbu suvokti, kad Lietuva globalioje visuomenėje negali likti uždara ir atskirta valstybė. Judėjimas yra natūralus procesas. Bėda ta, kad globali tvarka ištirpdo nacionalines ribas ir tai, kas yra sava, sujungia su tuo, kas yra svetima.
Kaip esant globalaus pasaulio dalimi suvokti patriotiškumą? Kaip išlikti šiame globaliame pasaulyje autentiškam, kad sąveikaujant valstybėms nemažėtų nacionalinių tradicijų ir vertybių reikšmė? Gal šioje vietoje naudinga prisiminti moralinių vertybių sistemą, formuojančią laisvą ir stiprią asmenybę?
Tai galėtų iliustruoti gyvenimiškas pavyzdys, jei įsivaizduotume situaciją, kai tenka atsidurti nepažįstamų žmonių grupėje. Mes iškart pastebime, kad tam tikrais esminiais klausimais šių žmonių nuomonė skiriasi nuo mūsų. Nepaisant to, esame tolerantiški kitokiai nuomonei, netgi suprantame ją, tačiau liekame ištikimi savajai. Žinome, kad niekas mūsų požiūriui nepadarys poveikio – pamatinės vertybės mūsų stiprios ir jų neatsižadame. Metaforiškai kalbant, kai žmogus pasižymi stipriomis vertybėmis, jos tampa tarsi kelrode žvaigžde net ir tamsiausią naktį.
Šiame globaliame pasaulyje, nenorėdami prarasti identiteto, turėtume nuo mažens ugdyti tautinį ir vertybinį ryšį su savo šalimi. Toks ryšys taptų kiekvieno „kelrode žvaigžde“.
Pedagogai pritartų, kad tautiškumas pirmiausia yra puoselėjamas šeimoje, kurioje kalbama lietuviškai, domimasi Lietuvos istorija, skaitomos lietuviškos pasakos. Tokioje šeimoje taip pat išgirsime lietuvių liaudies dainas ar atsiversime iškilių lietuvių autorių knygas. Ryšys su savo šalimi užsimezga ir nuo pagarbos protėviams: egzistencijos pajautimas per protėvius ir padėka jiems – skatina tautiškus jausmus.
Tačiau tautiškumas neapibrėžia vien tik atsidavimo lietuviškoms tradicijoms ir papročiams. Tautiškumas prasideda nuo pagarbos ir pagalbos savo šaliai bei joje gyvenantiems žmonėms. Jei vaikas savo aplinkoje atras bent tiek meilės tėvynei, jam augant jokios išorinės aplinkybės nesunaikins patriotizmo ir atsidavimo savo tautai.
Tačiau net ir tuomet, jei vieną dieną Lietuvoje įsivyraus tikrasis patriotizmas, neabejoju, žmonės toliau migruos.
Jie vis tiek keliaus, judės, tyrinės ir ieškos... Nes valstybė organiška, kaip ir žmogus – gali jį mylėti, rūpintis juo, bet jei atskyręs nuo pasaulio bandysi užrakinti, jis nebus laimingas. Judėjimas yra natūrali dimensija.
Svarbiausia, kad bet koks judesys turėtų aiškią kryptį, kurią formuoja aiškios vertybės. Net jei šiandien tokio žmogaus fizinė būtis ne Lietuvoje, jo visa energija gali būti nukreipta į Lietuvą. Ir jei jis jau niekada nebegrįš į gimtinę, galbūt pasisėmę pasaulietinės patirties į protėvių žemę grįš jo vaikai. Toks poelgis įmanomas, egzistuojant glaudžiam ryšiui su savo tauta.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!