Taigi... Muzika griaudėjo taip, kad keletą minučių pabuvus pirmame aukšte, kuriame stovėjo kolonėlės, imdavo spengti ausyse. Net trečiajame aukšte susikalbėti buvo sunku. Tuo tarpu madų demonstravimą, loteriją vedęs vaikinas į mikrofoną staugė taip, tarsi mikrofono rankose nelaikytų. Matyt tai jam buvo pirmas kartas ir į galvą neatėjo, kad į mikrofoną nereikia rėkti.
Beje, tekstas irgi buvo tarsi iš "Dviračio šou" "Burbulo": "Nepakartojamai fantastiška kolekcija! Fantastiškai nepakartojamai nuostabi manekenių apranga! Nuostabi fantastiška nepakartojama moderni nuolaidų kortelė!.."
Būtų buvę juokinga, jei nebūtų liūdna. Na, kam daryti parodiją iš savęs ir mūsų visų. Nejau negalima buvo susirasti mažiau besimaivančio, brandesnio vedėjo? Jis bent būtų sudaręs solidesnį ir aukštesnio lygio įvaizdį. Pavyzdžiui, aš tikrai nenorėčiau, kad mano parduotuvės reklama ir pristatymas būtų tokio lygio.
Na, bet gal aš kažko nesuprantu, gal pirkėjus kaip tik reikia apkurtinti, priblokšti nenusakomomis lietuvių kalbos variacijomis... Dabar tai lyg ir populiaru, visi prekybininkai laiks nuo laiko ima stebinti vitrinas "išpuošdami" įvairiomis sąvokomis: "Totalinis išpardavimas", "Atominės kainos", "Aštrios kainos", "Pigios kainos" (čia iš viso alogiškumo viršūnė) ir t.t.
Gaila, kad prekiaudamos kokybiškomis prekėmis parduotuvės pamiršta pasirūpinti savo įvaizdžiu, kuris, deja, kartais kelia juoką ir gailestį. Ar tokia klounada mes norime nustebinti Europą?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė.