Kad Lietuvos aukštajam mokslui trūksta kokybės – tai seniai žinomas ir matomas faktas. Nežiūrint į tai, visi stengiasi siekti studijų universitetuose. Tarp abiturientų kitokių tikslų beveik nėra. Esame „specialistų“ kepama šalis. Būtų gražu, jei nebūtų graudu.

Visgi tendencijos nėra džiuginančios. Aukštąjį išsilavinimą turintys jauni žmonės vietoj išsvajoto darbo ir galimybės tobulėti mina darbo biržos slenkstį arba emigruoja svetur. Štai kokia mūsų aukštojo mokslo paskirtis – ruošti bedarbių ir emigrantų armiją. Skamba baisiai, bet pripažinkim – tai realybė, kurią sukūrė pati mūsų aukštojo mokslo sistema arba, tiksliau sakant, toje sistemoje dirbantys žmonės.

Nežiūrint į tai, abiturientai vis tiek su entuziazmu šturmuoja mokslo kalves. Jų akimis žvelgiant, turbūt kito pasirinkimo ir nėra.

Stojančiųjų skaičius šiemet tapo rekordinis. Bet kas iš to bus ateityje?

Kalbant apie savo asmeninę patirtį, baigęs bakalauro fizinių mokslų studijas Kauno technologijos universitete, magistro studijas pasirinkau ne dėl diplomo (kad ir kaip naiviai skamba). Po bakalauro nenorėjau sustoti. Pasirinkau tobulėjimo kelią (ir vėl naivoka). Tikėjau, kad studijos praplės akiratį, suteiks naujų žinių ir kilsiu laipteliu aukštyn. Daugeliui tai buvo nesuprantama.

Prabėgo du magistratūros metai. Diplomas rankose. Savęs klausiu – o kas iš to? O atsakymas paprastas – nieko, išskyrus vidinį pasitenkinimą. Jėgų studijoms atiduota nemažai, prisiminus – šiurpuliai nueina, nekalbu jau apie finansus. Sakysit – pagarba? Juokaujat, iš kur ji tokia. Esu jaunasis „specialistas“ jau du metus dirbantis ne pagal specialybę už 400 eurų į rankas ir kurio nuomonė nelabai kam įdomi. Ateities perspektyvos miglotos. Įgytos specialybės diplomas dulka stalčiuje, o studijų laikais įgytos žinios ir šiokia tokia patirtis turbūt taip ir liks niekur nepritaikytos. Galima daryti paprastą išvada, kad magistrą, jau nekalbant apie bakalaurą, dabar gali įgyti visi, tam ypač didelių pastangų nereikia.

Galų gale po tokios asmeninės patirties ir aukštojo mokslo tendencijų stebėjimo galiu atsakyti į sau aukščiau iškeltą klausimą – šiuo metu aukštasis mokslas Lietuvoje mažai ko vertas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Nori paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašyk el. p. pilieciai@delfi. lt.