Pasakysiu nuvalkiota frazę, kad iki euro įvedimo mes, abu dirbantys šeimoje, uždirbdavom kartu apie 3500 litų. Priskirdavau save vidurinei klasei. Galėjome sau leisti savaitgalį nueiti į kavinę, kino teatrą. Leidom sau pirkti naujus drabužius vaikams, lankytis pas stomatologą, skiepyti vaikus mokamomis vakcinomis, pirkome vitaminus. Maistui išleisdavom daug, bet užteko ir likdavo, taip sakant, atsidėti bent po porą dešimčių litų juodai dienai.

Dabar mūsų šeimos pajamos (nepaminėjau, kad esam du tėvai, auginam du vaikus) yra apie 1000 eurų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo daug, tačiau keturių asmenų šeimai, turint viena mokyklinio amžiaus vaiką ir kitą – darželinuką, yra, kaip aš sakau, „tik tik“. Gal kiti mane išjuoks, sakydami, kad tiesiog nemokam gyventi. Tačiau paskaičiuokit: 200 eurų – paskola, 150 eurų – komunalinės paslaugos, 62 eurai – darželio mokestis, 30 eurų – mokinukės pusryčiai ir pietūs mokykloje, 40 eurų – prailginta grupė mokykloje, apie 100 eurų – automobilio aptarnavimas. Lieka 418 eurų.

Jie lieka pirkti maistui, higienos reikmenims, drabužiams, avalynei, kas turi tokio amžiaus vaikų kaip mes, žino, kad mokiniui nuolat atsiranda visokių neplanuotų išlaidų. O kur dar vaistai,apie stomatologą net pagalvoti bijau... O vaikai nori ir kažkur išeiti, kažką pamatyti.

Kažkas tikrai sakys – įsidarbink į dar vieną vietą, jei neužtenka... Daug kas taip dirba ir yra gyvi. Taip, dirba, bet kokia to kaina... Vaikai nemato tėvų, pakankamai nepabendrauja su šeima, o ir patys tėvai tampa pavargę, pikti. Tai aišku, laikui bėgant suprastės jų sveikata, o dėl to kils naujų problemų...

Taigi, kai žinau, kad mūsų šeimos pajamos dar laikomos „normaliomis“, man graudu iki širdies gelmių dėl tų žmonių, kurie šiuo metu gauna minimalią algą. Aš neįsivaizduoju, kaip tie žmonės gyvena, tikrai nežinau. Turtuoliams akis bado eilės prie „Lidlo“, bet jiems bado akis tiesa, tiesa, koks yra gyvenimas Lietuvoje. Aišku, tokiu metu „įsijungia“ jų savisaugos instinktas, kaip gi dabar taip pas mus, juk nėra taip blogai, žmonės patys kalti, jie nedirba, tingi, geriau stovi prie „Lidlo“ eilėje...

Įžvelgiant, kad dar gali įvykti kainų šuolis, išvis gali apnikti paranoja ir noras lėkti iš čia.

Atsimerkit žmonės, atsimerkit valdžia. Jeigu norit, kad už jus balsuotų žmonės, atsimerkit ir pamatykit, kiek kainuoja apsilankyti pas stomatologą, kiek kainuoja vaistai vaikui nuo temperatūros ir nuo kosulio, kremas nuo alergijos, pažiūrėkit, kiek kainuoja mėsa ir žuvis, ir tas sumas atimkit iš minimalios algos ir už likusią suma dar pamėginkit sumokėti mokesčius už butą...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

„Du – dirbantys – negalim aprūpinti dviejų vaikų“, – taip komentare, kuris susilaukė didžiulio kitų skaitytojų palaikymo, rašė vienas DELFI komentatorių.

„Pavargom, auginam du vaikus. Kol buvo seneliai, padėdavo, dabar likom vieni iš algų. Du – dirbantys – negalim visiškai aprūpinti dviejų vaikų. Neviltis... Ateities šioj šalį nei savo, nei vaikų nematom. Dantų nėra už ką pasitaisyti...“, – tokia liūdna situacija buvo nupasakota anoniminio skaitytojo komentare, paskelbtame po straipsniu apie metinį prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešimą.

Jis susilaukė didelio skaitytojų palaikymo – beveik 600 žmonių nurodė pritariantys jam, įvertinę komentarą teigiamai. Tiesa, 39 išsakė priešingą poziciją. Prašome abiejų grupių – pasidalykite savo mintimis: ar jums sunku išgyventi Lietuvoje, kokios jūsų pajamos ir išlaidos, kaip jos keitėsi? Su kokiais sunkumais susiduriate – kas labiausiai apsunkina jūsų šeimos pečius? O gal neturite kuo pasiskųsti ir galite patarti tiems, kuriems sunku?

Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Gyvenimas“ arba čia. Vienam jūsų dovanų įteiksime M.L. Schrad knygą „Vodkos imperija“.