aA
Karantino metu ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje pranešama apie didėjančią smurto artimoje aplinkoje grėsmę. Laikas pripažinti, kad dažnai ne tik mes patys, bet ir ekspertai negeba atpažinti kai kurių smurto formų.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Erika Venckutė

Dažnai atpažinimui kliudo stereotipai, duomenų trūkumas ar net žodyno stoka. Taip pat skatinami stereotipai, o tai silpnina smurto prevenciją.

Akmenė, Visaginas, bully

Neseniai Akmenės rajono gimnazijoje buvo sumuštas mokinys, o Visagine sumušta mokytoja. Visagino užpuolimo atveju pasigirdo keletas potencialių mokytojos užpuolimo priežasčių, nuo psichikos sutrikimo iki tautinės neapykantos.

Deja, Akmenės rajono mokinio sumušimo atveju nepasigirdo jokių priežasčių, tai buvo pristatoma tiesiog kaip sumušimas. Mokyklos direktorius netgi pajuokavo, kad išplitęs video įrašas galbūt tebuvo vaidyba.

Garsių žmonių taip pat ir ministro Algirdo Monkevičiaus reakcija į Visagino įvykį ir jokios reakcijos į Akmenės įvykį lyg ir rodytų, kad smurtas tarp mokinių yra įprastas, dažnas įvykis, su kuriuo tiesiog reikia gyventi.

Ar patyčios yra smurto forma? Ar atpažįstame patyčias ir kaip smurtą? Pavyzdžiui, amerikietiškas „bully“ atitiktų mūsų patyčių mokykloje įsivaizdavimą, tačiau jo reikšmė neturi atitikmens mūsų kalboje.

Šis amerikietiškas veiksmažodis arba daiktavardis („bully“) apjungia pasikartojantį fizinį ir psichologinį smurtą. Deja, anglų-lietuvių kalbų žodyne jo reikšmė siūlo tokius vertimus kaip „triukšmadarys“ arba „peštukas“.

Ar mažybinė žodžio peštukas forma jums kelias asociacijas su ilgą laiką trunkančia psichologiniu ir fiziniu smurtu? O triukšmadarys arba triukšmo darytojas? Mūsų naudojamas atitikmuo „patyčios“ taip pat neturi stiprių, neigiamų asociacijų. Patyčios dažnai siejamos tik su psichologiniu smurtu.

Mobingas – ne tik darbe

Mokyklose anglabėje literatūroje egzistuoja ir mobingas. Čia mobingas suprantamas dažniau kaip vykstantis darbinėje aplinkoje. Drįsčiau teigti, kad viešoje erdvėje platesnis mobingo supratimas atsirado tik praėjusiais metais, kalbant apie mobingą sveikatos apsaugos sistemoje.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siūlo tokią žodžio „mobingas“ arba kitaip „grupinis engimas“ reikšmę: „Tai ilgalaikis sistemingas psichologinis teroras, kurį grupė taiko vienam asmeniui.“

Ar įvykiai Akmenės rajono gimnazijoje yra patyčios? O gal mobingas? Nei mobingas, nei kitokie specifinę smurto formą apibūdinantys žodžiai, kalbant apie Akmenės mokinio sumušimą žiniasklaidoje nebuvo panaudoti.

Tai, kaip įvardiname tam tikras smurto formas, ne tik formuoja mūsų pačių supratimą, bet ir stipriai atsiliepia prevencijos stiprumui ir veiksmingumui. Atsiliepia ir vaikams bei suaugusiems, kuriems reikia atitinkamos pagalbos.

Šiuo atveju mokiniams, tiek smurtaujantiems, tiek tiems, prieš kuriuos smurtaujama, reiktų psichologinės pagalbos. Tik neaišku, kaip tokiai pagalbai daro įtaką direktoriaus humoro jausmas? Kaip mokiniui, kuris patiria mobingą, susigrąžinti pasitikėjimą suaugusiais (direktoriumi)?

Kaip mokiniai, užsiimantys mobingu, gali suprasti, kad tai nėra normalu net tada, kai suaugęs ir autoriteto statusą turintis žmogus tarsi neakivaizdžiai palaiko tokį elgesį?

Fizinis smurtas apima daugiau žmonių

Smurtas prieš moteris taip pat yra viena iš tokių problemų, kurias sunkiai atpažįstame, dažnai stereotipizuojame, o prevencija tampa baudžiamasis kodeksas (BK).

BK pavyzdys puikiai atsiskleidė Jurbarko byloje. Dauguma viešumoje gvildeno bausmės klausimą, o ne tai, kaip tampama tokiais, kaip smurtautojas. Kaip mūsų šeimos ir mūsų visuomenė užaugina tokius kaip jis ir kaip to išvengti? Prevencijos tema pasiūlymų nesimatė.

Be to, ar tikrai negalima atpažinti smurto kaip platesnį žmonių ratą apimančio nusikaltimo? Ar, pavyzdžiui, Matuko istorija Kėdainiuose mums neparodė, kad prieš smurtą galbūt užsimerkia ir mokytojai, kaimynai, socialiniai darbuotojai?

Smurtas gali ir turi būti matomas kaip žmonių tinklas. Smurtas yra giliai įsišaknijęs mūsų kultūroje, todėl jo palaikymo tinklas yra platus: šeimos nariai, kaimynai, praeiviai gatvėje, atsakingos ir susijusios institucijos ir ne tik.

Dažnam atrodo, kad ir šiaip ne mūsų reikalas, kas vyksta pas kaimynus. Todėl gali būti sunku pripažinti, kad esam to tinklo dalis.

Policijos požiūris

Manau, kartais svarbių problemų neatpažįsta net policija. Aukos bijo kreiptis, o jų baimei dar didesnę įtaką daro pavienių pareigūnų pasisakymai („mažiau lakti ir raitytis“).

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigė, kad tokių problemų kaip prievartos aukų kaltinimas sistemoje nėra, o žiniasklaidą pasiekę keli atvejai tėra išimtis.

Deja, neįmanoma pateikti jokių skaičių apie tas problemas, nes tokių skaičių niekas nerenka. Kai nėra skaičių, nėra ir problemų.

Ko dar trūksta? Pavyzdžiui, policijos svetainėje nėra jokių nuorodų ir paaiškinimų, kaip elgtis ir kur kreiptis seksualinių nusikaltimų aukoms. To realybėje paaiškinti, pasirodo, negali net pareigūnai ir medikai.

Prieš kelerius metus Vilniuje į viešumą iškilo istorija apie išžagintą moterį, kuri nesulaukė tinkamos pagalbos ir galiausiai nutraukė skausmingą procesą.

Tai rodo, kad ne tik auka, bet ir pareigūnai nežino, kokie pirmieji žingsniai, kas atlieka medicininę apžiūrą, kokią pagalbą aukai reikia suteikti, įskaitant psichologinę, kur ją nukreipti? Tokie atvejai nėra fiksuojami, todėl ir pati problema neegzistuoja.

Policijos atstovai jums nepateiks skaičių, kiek aukų vengia kreiptis į policiją ir kodėl. Ar neigiamą įtaką kreipimųsi skaičiui turi nusistovėję stereotipai, o gal vyrų pareigūnų baimė, kai po prievartos auka turi atpasakoti istoriją kitam, nepažįstamam vyrui?

Ar trūksta moterų pareigūnių, kurios būtų skiriamos tokių aukų priėmimui ir informavimui? Ar pareigūnai apskritai apmokyti, kaip suteikti pagalbą išžaginimo aukai? Ar aukoms trūksta oficialios ir lengvai prieinamos informacijos policijos internetinėje svetainėje tam, kad susipažinti su tuo, kas jų laukia?

Policija turėtų pradėti vesti statistiką, kuri padėtų atpažinti ir deramai reaguoti į nepasitikėjimą, vengimą pranešti ir kitas, panašias problemas.

Vaizdinės priemonės gali būti kitos

Viešumoje su tekstais, pasisakymais ir skelbimais apie smurtą dažnai pateikiamos ir nuotraukos.

Pavyzdžiui, policijos išplatintame pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje panaudota nuotrauka vaizduoja tokią smurto sceną: sumušta moteris, vyro kumštis, apgriuvęs pastatas.

Kodėl manau, kad tokia nuotrauka netinkama? Tyrimai psichologijoje rodo, kad vaizdinė medžiaga mūsų pasąmonėje formuoja ir gilina specifines asociacijas tarp vaizdo ir realybės.

Todėl tokia policijos nuotrauka galimai gilina stereotipinį suvokimą, kad smurtas artimoje aplinkoje būna tik nepasiturinčiose šeimose ar partnerystėse (apgriuvęs namas), tik tarp vyro ir moters.

Dažnai straipsniai apie prievartą ir smurtą yra iliustruojami nuotraukomis, vaizduojančiomis vienišą, susigūžusią, nuskriaustą auką. Tai ne tik formuoja bejėgiškumo vaizdą skaitytojų akyse, bet ir greičiausiai traumuoja pačias nusikaltimų aukas, kurios turi save atpažinti simbolinėse, asociatyviose nuotraukose.

Pagalvokite, kaip formuotųsi mūsų požiūris į smurtą, jeigu vietoj nuskriaustų ir susigūžusių aukų, nuotraukose būtų vaizduojami už rankų susikibę ir drąsiai į fotoobjektyvą žvelgiantys įvairūs žmonės (bendruomenės nariai, policijos pareigūnai)?

Nukentėjusiems tokia nuotrauka siųstų žinutę, kad jie ne vieni ir turi pagalbą. Smurtautojams būtų siunčiama žinutė, kad jie yra stebimi, matomi, kad nepasislėps.

Savaime suprantama, kad viena nuotrauka smurto kultūros nepakeis, bet sąmoningas ir nuoseklus tokių žinučių skleidimas duotų teigiamų rezultatų kovojant su stereotipais.

***

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis atkreipė autorės dėmesį, kad policijos tinklalapyje yra nuorodos, kur kreiptis, patyrus smurtą.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(25 žmonės įvertino)
3.9200

Po Evitos Cololo laimėjimo – su apmaudu: toks gėdingas mūsų tautos bruožas (141)

Gegužės viduryje įvyko „Lietuvos balso“ finalas , kuriame, po žiūrovų balsavimo,...

Ekspertė užsirašė per TV laidas išgirstus kalbos perliukus: juokinga ir liūdna (68)

Laikas nuo vasario 16-osios iki kovo 11-osios buvo paskelbtas Kalbos mėnesiu. Ar padarė tas mėnuo...

Diskusijoje apie medžioklę atkreipė dėmesį į kitą problemą: kai kurie ir be lankų ne ten pataiko (161)

Viešojoje erdvėje medžioklės lanku šalininkų/iniciatorių minimi argumentai remiasi tuo, kad...

Paskutinieji pandemijos dienoraščio puslapiai – vairuotojas papasakojo, kaip karantinas paveikė jo šeimą (23)

Tie, kam dažnai tenka ilgą laiką gyventi toli nuo artimųjų, manau, sutiks, kad dabar tą...

Užfiksavo veganų pasipiktinimą vadovėliu: žmonės mielieji, atsipeikėkit (658)

Dėve Dėve, tsakant. Veganai visai išprotėjo. Jūs tik pažiūrėkit, kas tapo jų naujuoju taikiniu.

Top naujienos

Naujai viruso bangai rudenį reikia ruoštis jau dabar: modernios priemonės patikrai pasieniuose jau egzistuoja (238)

Atsižvelgiant į jau turimas žinias apie koronavirusą ir sezoniškumą, yra nemaža rizika, kad...

Koronavirusas Baltarusijoje: rizikuoja jau ne tik Lietuva, bet ir visa ES (241)

Iš pradžių Baltarusija neigė koronavirusą ir netgi juokėsi iš galimos pandemijos. Šiuo metu...

Ambicingame 6,3 mlrd. plane Lietuvai pasigedo kelių esminių akcentų: planuojame nubėgti maratoną, bet vos paeiname (91)

Finansų ministerijos pristatyme ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plane iš viso...

Orai: atsitraukus lietui aplankys vasariška šiluma (10)

Antradienio naktį Lietuvoje savo pozicijas sustiprins aukšto atmosferos slėgio sūkurys. Debesų...

Vašingtono sprendimas – JAV antausis Maskvai ar dar vienas smūgis Europos kariniam saugumui (332)

Viena vertus, Vašingtonas aiškiai parodė Rusijai jos vietą. Kita vertus, tai rodo ir vis...

Veryga: karantiną bus siūloma pratęsti ir vasarą papildyta 15.15 (983)

Spaudos konferencijoje ministras Aurelijus Veryga sakė, kad karantiną bus siūloma pratęsti ir...

Viktoras Bachmetjevas

Esminiai dalykai: pokalbis su Algirdu Davidavičiumi: ką labiausiai pasaulyje norėtų pakeisti filosofas? (2)

Jūsų dėmesiui jau antroji atsinaujinusios laidos „ Esminiai dalykai “ dalis. Šį kartą...

Vilčių nugalėti koronavirusą teikia jau seniai sukurta vakcina (47)

Didelis sergamumas ir mirtingumas nuo tuberkuliozės . Tokiais liūdnais pasiekimais pasaulyje...

Veždama neįgalų tėvą namo 15-metė dviračiu numynė 1200 km (25)

15-metė Jyoti Kumari išvyko iš savo kaimo ir numynė dviračiu 1200 km, veždama ir neįgalų...

62-ejų Sharon Stone bėgantys metai – nė motais: filmų ikona gerbėjus lepina kadrais vien su bikiniu, nesivargina ir dėl grimo (63)

Amerikiečių aktorė, prodiuserė ir buvęs modelis Sharon Stone surado saulėtąją laikotarpio,...

|Maža didelių žinių kaina