Skaitydama Zygimanto (Žygimanto Maurico – DELFI) rašliavą, aš pasibaisėjau (nehiperbolizuoju!). Taip, gal aš ir smulkmeniška, bet iš pradžių užkliuvo vardas. Jei esi John ar Jong Kun Qi, tai viena, bet jei iškraipai egzistuojantį vardą, jau, manau, negerai. Lietuvių kalbos komisijos vardų puslapyje galima rasti, jog paprastai vardų iškraipymai neleistini, pavyzdžiui, negali būti Deymantas, Saliomėja ar Kestas. Todėl stebiuosi, jog ponui Zygimantui (sprendžiu pagal feisbuko vardą) buvo leista taip padaryti. Juk kas nutiktų lietuvių kalbai, jei visi įsigeistų tapti ne Ąžuolais, o Ažuolais, ne Mildom, o Myldom ir taip toliau. Juk iškraipoma kalba!

Bet tai, kaip minėjau, galima praleisti pro akis kaip smulkmeniškumą. Tačiau kad žmogus, rašantis apie savo šalies pavadinimo keitimą vartoja tokius žodžius kaip „kinietis“ ir „amerikonas“? Jau seniai žinoma, kad Kinijos piliečiai yra kinai ir kinės, jų kalba yra kinų, o jei norima ja kalbėti, kalbama kiniškai. Tai – viena iš kalbos klaidų, apie kurią sužinoma jau penktoje klasėje, jei ne anksčiau, tad tikrai šokiruoja, kad išsilavinęs žmogus, koks ponas Zygimantas Mauricas neabejotinai yra, daro šitokias klaidas, ir dar, lyg tyčia, kalbėdamas apie kalbinius dalykus (pavadinimo keitimą, o čia dar ir Tėvynės!). O „amerikonas“? Amerikos gyventojas yra „amerikietis“.

Pripažinsiu, mane gąsdina prie pono Žygimanto Maurico esantis prierašas „dėstytojas“. Ar tai, jog dėsto ne lietuvių kalbą, leidžia jam daryti tokias kalbos klaidas? Ir dar, pabrėžiu, vėl pabrėžiu, kalbant apie Lietuvos vardo keitimą! Bet panagrinėkime, ir dėl ko jis siūlo keisti tą „Lithuania“...

Pateikiama nemažai argumentų, bent esmė paprasta – per sunku ištarti. Ar todėl ponas Žygimantas Mauricas, nutaręs, kad bus ekonomistas, spjovė į lietuvių kalbą? Nes jam per sunku, nes jis bus ne filologas, ne lituanistas? Tai kam tada mokyklose privalomi lietuvių, matematikos egzaminai? Gal tikrai juos panaikinkime? O kam reikia, jei net universiteto dėstytojas parodo, kad užtenka išmanyti savo sritį (šiuo atveju – ekonomiką), o visa kita, jei sunku, galima tiesiog pakeisti, ar daryti savaip, nepaisant taisyklių („Ignoruoti anglų tarimą ir tarti kaip priklauso t.y. LITUANIA (tai aš jau darau ir nuo šiol darysiu visada)“).

Net nežinau, koks pavyzdys rodomas jauniems žmonėms tokiais dalykais... Aš pati, filologė, pasinaudosiu tuo, kad moku rašyti, ir parašysiu straipsnį į kokią ministeriją, kad iš mokyklinio kurso išbrauktų Pitagoro teoremą, nes aš, kaip ir dauguma (?), jos nemoku...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalinti savo nuomone? Jūsų istorijų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Pavadinimas“. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda: