aA
Kai nusprendžiau pažiūrėti Lietuvos kultūros ministerijos remtą juostą „Ekskursantė“, nesitikėjau, kad vienas santykių su tėvu epizodas iškils taip aiškiai ir nedviprasmiškai. Tad nuo jo ir pradėsiu...
© DELFI

Kai grįždavau namo Žemaitijon, mudu nuolat nesutardavom dėl tremtinio duonos ragavusio tėvo teiginio, kad „ten žmonės gyvena skurdžiai, bet yra labai geri ir mums reikia iš jų mokytis“. Kitas jo teiginys buvo, jog „mes, lietuviai, ten ruskeliams parodėme kaip reikia dirbti“.
Pyktelėjęs dėl „rožinių“ tėvo sentimentų savo tremtinio praeičiai, nusprendžiau organizuoti ekspediciją į Krasnojarsko sritį. Nuvykom, pabuvom, pamatėm ir grįžom. Nuo to laiko ginčų kaip ir neliko — tėvas aiškiai suvokia, kas yra kas ir savo praeities nebeidealizuoja. Tremtis yra blogis, o sovietai netapatintini su „geriukais“.

Žiūrėdamas „Ekskursantę“ regėjau arba tėvo pasakotų stereotipų atnaujintas versijas, arba filmo kūrėjų norą įteigti mums, kad „visko anuomet būta ir neverta gręžiotis į praeitį“. Svarbi pastaba: apie filmo meniškumą, aktorių vaidybą ir kitus estetinius reikalus čia ir žemiau nebus kalbama.

Taigi keli pastebėjimai po peržiūros, kurie filme nėra atsitiktiniai:

„Rusiška“ buitis skurdi, tačiau žmonės geri. Nuo buvusio vagies Vitioko, per lakūną iki KGB majoro — visi kaip vienas padeda Marijai–ekskursantei. Pateiktas platus „sovietinių geriukų“ pasirinkimas. Lietuvoje vaizdas priešingas: žydi alyvos, nėščia moteris ir šiaip — priteklius, tačiau žmonės visi kaip vienas niekšai ir „mužikai“;

Visi blogi darbai „čia“ atliekami vietinių stribų rankomis. Didžioji dalis gerų darbų „ten“ — NKVD‘istų rankelėmis. Beje, Oršoje gyvenančio ir mergaitę priglaudusio sovietinių struktūrų majoro buitis itin vakarietiška: klasikinė muzika, gramofonas, rūbai ir t.t. 

Vienintelis realus, pakenkti herojei sugebėjęs niekšelis „ten“ — Pavolgio vokietukas (!) iš internato. Net bėgliai iš „zonos“ riejasi tarpusavyje dėl (ne)galimybės nuskriausti pagrindinę filmo heroję (Mariją);

Tiek „ten“, tiek „čia“ — visur šmėžuoja Dievo atvaizdai. Mus tai vienija. O šiaip tai „visko būta“.

Internate rodomi paauglių sovietiniai ritualai — šaržuoti ir keliantys juoką. Suprask, kvailybė, pramanas, fikcija;

Lietuvis stribas iš Marijos pinigus atima, o NKVD‘istas, tik jai kirtus Lietuvos sieną, pasiteirauja, ar ji turinti pinigų ir, aišku savaime, įbruka jų visą šūsnį;

Pagrindinė filmo herojė — darbšti, nuovoki ir itin naginga bei supratinga mergaitė. Pamoko KGB majoro dukrą siuvinėti ir šiaip moka priklaupti sveikindamasi. Rusų lakūnas, aišku savaime, mesteli: „Mūsiškės taip nemoka. Europa...“ (žiūrovai salėje patenkinti)

Pateikiau tik kelis pastebėjimus, kurių darant detalesnę analizę man pasirodė nors vežimu vežk (pasikartojantis Kalėdų eglės atnešimas į namus pas bobutę Nadią ir NKVD‘isto namus, „gerieji“ kareiviai gelbstintys mergaitę nuo dar vieno išprievartavimo miške, NKVD majoras gyvena Oršos mieste (prisiminkite istoriją) ir t.t.)

Tiesą pasakius, pirmą kartą susidūriau su taip nuodugniai pergalvotu scenarijumi ir, mano galva, tobulai persidengiančiomis ir pasąmonėn žinią nešančiomis statinėmis alegorijomis beigi dinaminiais „ritualais“. Juolab viskas apdengta tikrai neprastu meniniu rūbu ir puikia vaidyba (atskiras pagyrimas pagrindinei filmo herojei).

Puikiai suprantu Rusijos propagandistų norą į smegenis įkalti „visko anuomet būta“ (rus. не будем ворошить прошлое) principą, bet būtų gerai žinoti kodėl ir kokiais pinigais Lietuvos kultūros ministerija parėmė šį filmą?

Ne menkesnę nuostabą kelia faktas, kad filmas pirmiausiai buvo rodomas Rusijos kino festivalyje „KinoŠok“, kuris pristatomas kaip „atviras NVS šalių ir Latvijos, Lietuvos bei Estijos kino festivalis“. Tai vienas iš tų renginių, kuriems oficialieji Rusijos kultūrą kuruojantieji biurokratai negaili pinigų. Ir festivalio pristatymas, sutikite, šį bei tą reiškia. Susidomėję be vargo „YouTube“ ras festivalio metu darytą filmo režisieriaus Audriaus Juzėno spaudos konferencijos įrašą. Rekomenduoju, nes jis man šiek tiek priminė neseniai nuskambėjusią vieno VDU dėstytojo Baltarusijoje skaitytą paskaitą apie Lietuvos istoriją.

P.S.: tik išgirdęs filmo pavadinimą ir anonsą ir sužinojęs, kad jis apie tremtį, nustebau: ar gi ekskursija nėra laisvanoriškas kokių nors objektų lankymas? Išeitų, kad filmo herojė, kaip ir ekskursiją „apturėjo“? Dėl visa ko perklausiu tėvo, kaip jis vadina savo pasivėžinimą gyvuliniais vagonais...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvių bruožas, kuris erzina: tautiečiai tik apsimeta viskuo nepatenkinti (7)

Lietuviai laimingų žmonių tauta. O jeigu kartais mums pasirodo priešingai, tai tik dėl to, kad...

Pasodino vaiką ant „nusiraminimo“ kėdės šalia baseino – viską mačiusio vyro komentaras įskaudino (30)

Viskas atsitiko prieš kokį mėnesį. Buvau „Impulso“ sporto klubo baseine su vyresniais...

Jauną motiną pribloškė akušerės sprendimas – tik vėliau sužinojo jo priežastį (118)

Mano istorija prasideda 2018 metais kovo 27 dieną. Gimdžiau mažesnio Lietuvos miesto gimdymo...

Vaikino neatsargūs žodžiai privedė iki skyrybų, bet jo pamiršti negali (21)

Nuo tos dienos, kai perskaičiau šį laišką, kurį rašei prieš Valentino dieną, negaliu ramiai...

Svajonę išvykti į Australiją sužlugdė kliūtis, kurios nesitikėjo (20)

Turbūt ne vienas esate girdėjęs apie „Working Holiday“ programą. Ši programa yra skirta...

Top naujienos

Karbauskio prieš Seimo rinkimus laukia galvosūkis: koją pakišti gali paprasčiausi dalykai (367)

Pagal valdančiųjų partijų rezultatus savivaldos rinkimuose galima prognozuoti jų galimą...

Vilniaus rajonas, kur kainos vis dar mažos: anksčiau priminė kaimą, dabar sparčiai auga (138)

Šalia Naujosios Vilnios įsikūręs Pavilnys nemažą savo gyvavimo dalį buvo miesto pamirštas...

Gyvai / Šimonytė įvardijo du svarbiausius Lietuvos interesus užsienio politikoje ir sureagavo į Skvernelio idėją pildoma (141)

Saugi erdvė Lietuvoje ir aplink Lietuvą ir taisyklėmis paremtas pasaulis – tokie kandidatės į...

ES sopa galvą ne tik dėl „Brexit“: 6 kiti klausimai, statantys Europą ant adatų (62)

Vykstant chaotiškam „Brexit“ , sunku įsivaizduoti, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų...

Skelbia lauko tualetų eros pabaigą: nepaklūstantiems gresia baudos (97)

Gyventojų, kurie nuotekas tvarko individualiai, nuo šių metų gegužės mėnesio laukia permainos....

Tarptautiniai iššūkiai naujajam Lietuvos prezidentui: trys generolo Hodgeso patarimai (233)

Jungtinių Valstijų atsargos generolas Benas Hodgesas sako, kad naujasis Lietuvos prezidentas...

Keturios programėlės, kurios padės išgerti reikiamą kiekį vandens

Šiandien, kovo 22 d., minima Pasaulinė vandens diena. Apie jo vartojimą ir poreikį vis dar kyla...

Graikai negailestingai plaka gėdą darantį „Olympiakos“: nevertas žaisti Eurolygos atkrintamosiose (9)

Trečia nuo turnyro lentelės dugno komanda su vėjeliu skraidė paskutinėse savo šio sezono...

Dirbti vienoje vietoje neapsimoka: jaunoji karta uždirbti nori daugiau, nors dirbti – mažiau

Apie penktadalį šalies gyventojų sudaro Y arba Tūkstantmečio kartos atstovai, gimę...

Konfliktas Lietuvos karo akademijoje: jaunas kariūnas pašovė savo kolegą papildyta (73)

Policijos departamentas praneša, kad Vilniuje, Lietuvos karo akademijoje įvyko konfliktas....