aA
Dar nepraėjo nei savaitė po Popiežiaus Pranciškaus vizito mūsų Lietuvoje, bet dar nenutilo ir skandalas, lydėjęs šį vizitą – Eurika Masytė bei dar keletas „Facebook“ šiukšlyno atstovų pareiškė pasipiktinimą, kad štai, tamsiaodė lietuvaitė negalėjo pasitikti Popiežiaus oro uoste, nes lietuvių tokių nebūna ir tai yra baisus tolerantiškosios visuomenės dalies farsas, siekiant parodyti, kokie mes dirbtinai tolerantiški, nes iš tikrųjų tai visai netolerantiški. Man labai patinka tokie skandalai, todėl pabandysiu giliau paanalizuoti kuo teisios bei neteisios yra abi pusės.
Eurika Masytė
© J.Barščevičiūtės nuotr.

Pradėkime nuo argumentų ir tautininkų flango. Jie, kaip ir visada, jaučiasi žinantys, kaip teisingai mylėti ir atstovauti Lietuvą ir sako, kad tautiniai drabužiai tai mergaitei netinka, nes jie yra XVI - XIX a. laikų, kai lietuviai net nežinojo, kaip tas tamsiaodis atrodo. Taip pat yra didelis įsitikinimas, kad tauta turi būti atstovaujama tik tokių žmonių, kurie atitinka lietuvių genomą, kad ir ką tai reikštų, kad buvo sugriautas mūsų, kaip „baltos“ tautos, autentiškumas, pagarba tradicijoms ir kultūra.

Didieji meilės Lietuvai monopolistai aiškina, kad mergaitė nėra lietuvė, nes jos tėvas, maža to, kad nėra šviesios odos spalvos, dar yra net ne lietuvis ir ji negali būti traktuojama kaip tinkama atstovė mūsų tautai bei šaliai.

Pažiūrėkime, ką apie tai sako kita pusė – išsilavinę, tolerantiški visuomenės nariai aiškina savo poziciją gan paprastai. Lietuvė mergaitė, besimokanti katalikiškoje mokykloje ir puikiai kalbanti itališkai, buvo atrinkta pasitikti Popiežių Pranciškų, pasakyti jam keletą žodžių. Ji yra tokia pati lietuvė kaip ir visi kiti, kurie laiko save lietuviais, kurių vienas iš tėvų yra lenkas, latvis, vokietis ar rusas.

Apie kažkokio tautinio genomo klausimus nėra nei kalbos – nerasime Pasaulyje nei vienos tautos, kuri savo genuose nėra persimaišiusi, taigi, kalbant apie tradicinį, matomą lietuvių tautos vaizdą, galime kalbėti tik apie stereotipus, o jie gali būti labai skirtingi. Kultūriškai mes galime būti matomi kaip paskutiniai Europoje pasikrikštiję barbarai, kaip broliška lenkams tauta, kaip rusų baudžiauninkai, pamaldūs tarpukario atgimstantys didžios šalies atstovai arba kaip dabartiniai emigrantai, smaugiantys Londono kūdrose gulbes ir kepantys jas iškart, vietoje, ant kranto.

Sakyti, kad mes privalome savo tautą pristatyti stereotipiškai, yra labai keistas būdas nusivažiuoti į lankas. Tokiu atveju, Popiežių Prancūzijoje turėtų pasitikti pora prancūzų, kurioje vyras būtų žemesnis už moterį, dėvėtų beretę, laikytų rankose bagetę, o jo žmona būtų liekna kaip dviratis ir rūkytų nesustodama. Vokiečiai turėtų pasitikti Popiežių su apkūniu vyriškiu su šortais, litriniu alaus bokalu vienoje rankoje bei pretzel’iu kitoje. Stereotipai yra dažnai juokingi, subjektyviai suvokiami ir veda į labai kuriozines situacijas, kurios yra ne ką mažiau dirbtinos nei ta meilė Lietuvai ir jos žmonėms, apie kurią aiškina ta pati emigrantė Masytė. Ne visą Lietuvą jie myli. Jie myli tik mėlynaakę, jų stereotipus atitinkančią Lietuvą, kurią yra patys išsigalvoję. Dabartinė atvira, europietiška Lietuva yra jiems netinkama ir neteisinga.

Pažiūrėjus paprasčiau, viskas atrodo gan akivaizdžiai – didieji tautininkai yra praeityje paskendę, kompleksuoti, jautrūs kurmiai, akli dabartinei realybei ir reitinguojantys lietuvių tautos narius pagal jų išvaizdą. Jie negali pakęsti, kad Lietuva eina ne ten, kuri jie tikisi, o tai yra neina praeitin. Jų rasizmas, homofobija ir dažnai antisemitizmas yra grindžiamas jų vidiniais kompleksais ir bandomas užmaskuoti pasiteisinimais ir iš piršto laužtais „argumentais“ apie genomus ir autentikas. Jiems tiesiog nepatinka juodaodžiai, LGBT, žydai ar dar kažkas.

Ir todėl yra dar sunkiau, kai koks nors Ūkio ministerijoje dirbantis tūlas linas, už mūsų pinigus trinantis valstybinę kėdę ir rašantis radikalų šlamštą, sulaukia pasipriešinimo savo skleidžiamai neapykantai. „Yra paminama kita nuomonė! Kur yra tolerancija?!“ – šaukia jie ir panašūs. Jiems atrodo, kad netolerantiška ir diskriminuojanti nuomonė turi būti toleruojama.

Taigi pabaigai, aiškinu visiems, labai tiksliai ir konkrečiai – negali būti toleruojama netolerantiška nuomonė. Negali būti toleruojama nuomonė, kad veganai turi būti atriboti nuo visuomenės. Negali būti toleruojama nuomonė, kad krikščionys negali išpažinti savo religijos. Negali būti toleruojama nuomonė, kad žydai negali turėti daugiau turto, nei lietuviai. Negali būti toleruojama nuomonė, kad žmogui, kuris yra kitokios odos spalvos, negali būti suteikiama galimybė atstovauti savo šalies. Kuo baigiasi pakantumas nepakančiai, netolerantiškai nuomonei, mes visi žinome. Tada diskriminacija tampa norma, o kur diskriminacija, tapusi norma, veda, mes visi žinome, ką tik paminėję Vilniaus geto likvidavimo metines.

Gerbiami meilės Lietuvai monopolistai, laikykitės bent jau Popiežiaus Pranciškaus mokymų apie atvirumą ir priėmimą, jei jau neišmokote gerbti kito žmogaus patys.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kodėl Lietuvoje gyventi blogai? Pasižiūrėkite į veidrodį (83)

1990 kovo 11 d. įvyko lūžis Lietuvos istorijoje ir Lietuva vėl tapo laisva. Žmonių sąmonėje...

Vairuotojo elgesys pribloškė: tai – visiška nepagarba žmonėms (74)

Noriu papasakoti istoriją apie tai, kokie šiais laikais yra bjaurūs autobuso vairuotojai ....

Karti emigrantės patirtis: suklydau nusprendusi grįžti gyventi į Lietuvą (299)

Kodėl rašau: kol būsimi kandidatai matuojasi Prezidento, Merų postus, Opozicija ir Pozicija...

Tikrasis vyro veidas pasirodė po vestuvių – ištrūkti padėjo tik vienas pokalbis (38)

Viskas prasidėjo po vestuvių. Aš maniau, kad tai bus prasidėjęs ramybės ir laimės periodas,...

Darbo sąlygos darželyje sunkiai pakeliamos – išskirtinis dėmesys tik giminaitei (41)

Liūdna girdėti istoriją apie vieno vaikų darželio direktorės baisų bei grubų, o kartais net...

Top naujienos

Ekonomistai mala į miltus naują pensijų reformą: tokios sistemos nerastume niekur į Vakarus nuo Berlyno sienos (206)

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka. Kam ji naudinga? „Delfi Dėmesio centre“...

Vaiko teisių tarnybos vadovė: kauniečių šeimos berniukas buvo mušamas rykštele (1)

Du vienos kauniečių šeimos vaikai perkelti į laikinąją globą po to, kai mama per...

Širinskienės klausimas konservatorei: kurioje vietoje čia yra visuomenės teisė žinoti? (290)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) partijos atstovei Radvilei...

Kaip atrodo pigiausiai parduodami būstai Lietuvos didmiesčiuose (46)

Didmiesčiuose šiuo metu tikrai nestinga būstų pasiūlos, tačiau jiems įsigyti kartais...

Paaiškino, kodėl kauniečių šeima tarnyboms sukėlė įtarimų: rimtų klaidų padarė abi pusės (1072)

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė atskleidė daugiau aplinkybių apie...

Elle ir Žilvinas Grigaičiai pirmą kartą pasirodė kartu po santykių krizės: pora švenčia gyvenimą (60)

Antradienio vakarą Vilniaus širdyje žinomi žmonės rinkosi į atsinaujinusio žurnalo...

Tyrimas parodė: seksas su buvusiu partneriu netrukdo atsigauti po išsiskyrimo (17)

Tūkstančius kartų girdėjote įspėjimą, kad po išsiskyrimo to daryti nederėtų, tačiau seksas...

Kaip Agnės Jagelavičiūtės padiktuotą aprangos kodą interpretavo vakaro svečiai (24)

Kaip apsirengtumėte į vakarėlį, kurio aprangos kodas – fashion animal ? Savo interpretacijas...

Darbuotojų savijauta rūpinasi neįprastu būdu: leidžia dirbti su šunimis, žiurkėmis ir tarantulais (15)

Ar įsivaizduojate įprastą savo darbo dieną šunų, žiurkių ir tarantulų apsuptyje? Interneto...

7 geriausios paslaugos nuotraukoms saugoti (1)

Programos padės jums sutvarkyti nuotraukų kolekcijas neprarandant nei vieno jūsų turimo vaizdo.