aA
Pirmoje dalyje pasakojau, kodėl nusprendžiau atvykti į Angliją ir kaip sekėsi darbo paieškos. O kas buvo toliau? Pagaliau po trijų įtemptų mėnesių paieškos gavau pasiūlymą dirbti vietiniame koledže, priėmimo administratoriumi. Mano džiaugsmui nebuvo ribų!
© Scanpix

Pagaliau galėjau pakelta galva kalbėtis su savo draugais ir pažįstamais, kurie netikėjo manimi, ir padėkoti tam vieninteliam draugui iš vienviečio kambario, kuris gavo darbą pirmiau už mane, kuris palaikė mane visus tuos tris mėnesius. Nudžiugau ir dėl to, kad pradinis darbo atlyginimas buvo net didesnis, nei siūlytas pirmojoje vietoje, į kurią nusiuntė agentūra.

Pradėjau ne nuo „minimumo“, kuris tuo metu sudarė 5,52 svarų per valandą, tad dirbant 37 val. per savaitę metinis uždarbis sudarytų vos 10 620 svarų. Mano darbo pozicijos pradinis atlyginimas siekė daugiau nei 15 tūkst. svarų bei kiekvienais metais turėjo garantuotai kilti lygiomis sumomis, kol per trejus metus nepasieks maksimalios 17 500 svarų ribos. Taigi, buvau laimingas. Pagaliau turėjau nuolatinį darbą, kuris patiko ir buvo būtent tokio pobūdžio, kokio ir ieškojau.

Didžiulis privalumas, ieškant darbo savarankiškai, yra tas, jog sutartį dažniausiai pasirašysite su darbdaviu iš karto (vietiniai lietuviai tai klaidingai vadina „full-time“, t.y. nuolatinio kontraktas), be jokių agentūrų. Taigi, galite būti tikras, jog ir rytoj į darbą reikės, ir poryt. Man tai buvo labai svarbu, nes mėgstu planuoti į priekį, ko negalėčiau daryti, jei nebūčiau užtikrintas rytojumi.

Kitą penktadienį turėjau ateiti ir susipažinti su savo skyriaus vedėja (angl. supervisor) bei kolegomis. Taip ir padariau: iš spintos ištraukiau savo geriausią kostiumą, nusiblizginau batus ir atėjau į šį svarbų susitikimą. Labai išgyvenau dėl pirmo įspūdžio, emocijos temdė protą, tačiau stengiausi atrodyti profesionaliai ir santūriai. Pirmas įspūdis apie darbo vietą buvo labai geras, nors koks dar jis galėjo būti, kai po tiek laiko ir kasdienio darbo pagaliau galėjau pasidžiaugti rezultatais? Vedėja maloniai sutiko, parodė darbo vietą bei aprodė visą koledžą. Šioje vietoje norėčiau trumpam nukrypti nuo pasakojimo ir paaiškinti skaitytojams, kas yra koledžas Anglijoje, kadangi esu tikras, jog dauguma šią instituciją įsivaizduoja klaidingai. Ši informacija itin pravers planuojantiems atvykti mokytis.

Koledžą dauguma supranta kaip kolegiją. Žodžiai išties panašūs, bet jų reikšmė yra ne visai vienoda. „FE College (Further Education College)“ verčiamas kaip „Tolimesnio švietimo (mokymosi) koledžas“. Paprastai į šią instituciją ateina 16-18 metų paaugliai. Jaunuoliai, išlaikę mokykloje GCSE (General Certificate of Secondary Education) t.y. gavę vidurinės mokyklos baigimo sertifikatą, mūsų 10 klasių baigimo atitikmenį, turi galimybę arba tęsti mokslus mokykloje iki 18 metų ir gauti „A levels“ - mūsų 12-os klasių baigimo atitikmenį, arba stoti į koledžą ir baigti „A levels“ čia, įgyti profesiją. Taigi, Anglijos „FE College“ yra mūsų profesinių mokyklų atitikmuo.

Mūsų koledže didžiąją dalį studentų sudarė būtent 16-18 metų jaunimas, kuriems mokslas yra visiškai finansuojamas valstybės. Ir nesvarbu, kokios jūs pilietybės, mokslas iki 18-os metų Anglijoje yra apmokamas valstybės.

Taigi, pradėjau dirbti priėmimo skyriuje. Konsultavau žmones apie koledže siūlomus kursus ir su jais susijusius potencialius darbus (angl. career advise), registravau į kursus, sudarinėdavau sutartis, tvarkiau ir apdirbinėjau potencialių studentų stojimo anketas, dirbau dar daugybę su priėmimu susijusių pareigų. Pradėjau pastebėti žmones, pradėjau susidaryti apie juos įspūdį. Neįtikėtina, bet paaiškėjo, kad viena iš didelių šalies problemų – žmonių neraštingumas.

Per penkis darbo koledže metus pamačiau šimtus žmonių, kurie nemokėjo skaityti ar rašyti. Ir visi jie buvo jau ne jauno amžiaus. Pradėjau domėtis šalies švietimo (ypatingai iki universitetinio) lygiu ir supratau, koks esu laimingas, gavęs vidurini išsilavinimą Lietuvoje, kur mane mokė griežti sovietinės mokyklos mokytojai.

Kartą bevaikščiodamas parke pastebėjau jauną panelę, skaitančią knygą. Priėjęs paklausiau:

- Sveiki, graži diena. Ką skaitote?

- Ruošiu matematiką....

Mano smalsumui nebuvo ribų!

- Oho, labai įdomu! O kiek jums metų, panele?

- Šešiolika.

- Gal galėčiau žvilgtelėti į jūsų knygą? Man itin įdomu.

Panelė mielai parodė man savo vadovėlį. Pirmas pasitaikęs uždavinys buvo toks: parašykite „šešiasdešimt milijonų“ skaičiumi.

Pakraupau! 16-os metų mes mokykloje jau braižėme sudėtingas funkcijas, mokėmės išvestinių bei trigonometrijos. Tokio uždavinio negalėjo būti net per „apšilimą“.

Kitas įsimintinas atvejis – kolegos klausimas darbe. Kolega, dirbęs su manimi pirmus metus – jaunuolis Robertas, anglas, baigęs Mančesterio universitetą, anglų kalbą. Paėmęs į rankas kubiečio studento pasą paklausė manęs: „Kuba... Tai juk ne Europos Sąjunga?“.

Bėgant metams tik dar labiau įsitikinu, kad savo vaikų jokiu būdu neleisiu į angliškas mokyklas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Savo patirtimi galite pasidalinti žemiau:


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vadina sukčiavimu: vilnietis pakraupo sužinojęs, kiek kainavo tetos kelionė taksi (52)

Praėjusią savaitę DELFI perskaičiau pasipiktinusios pilietės tekstą apie Vilniaus taksi...

Emigrantai pradeda suprasti vieną dalyką – ekonominė šalies padėtis nebėra svarbiausia (8)

Pasaulis keičiasi neįtikėtinu greičiu. Kultūrinis šokas , įvairūs politiniai sukrėtimai,...

Tarptautinę tolerancijos dieną sugadino gautas lankstinukas (25)

Būkime tolerantiški vieni kitiems. Būtent taip mane Tolerancijos dieną pasitiko vaikų darželio...

Nepasitikėjimas kaimynais pasiekė kritinę ribą: vakarais užtraukiame užuolaidas ir raminame vaikus (146)

Neseniai mano langai buvo atviri kaimynams ir visi džiaugėmės nauju savo namu . Daug kas...

Susirgus vaikui griebėsi už galvos: kada sveikatos sistema tarnaus mokesčių mokėtojams? (60)

Esame įprasta šeima – du suaugę, du vaikai. Vyresnysis vaikas neseniai pradėjo lankyti...

Top naujienos

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1436)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (36)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...

Orai: laikysis lengvas šaltukas

Lapkritis persirita į paskutinį dešimtadienį ir, panašu, artėja prie jam būdingų orų.

Andrius Užkalnis: mano šuo maitinasi geriau negu visa tavo šeima (481)

Lietuviai, nacionalinio maisto gadintojai. Ar pastebėjote, kad lietuviai blogiausiai elgiasi su tuo...

Markauskas pardavė jį iš posto išvertusį ūkį: politika privertė daryti greitus sprendimus (25)

Per patį skandalo dėl neteisėtai ariamos žemės įkarštį tuometinis žemės ūkio ministras...

Tenerifėje atostogavęs lietuvis apie salai smogusią stichiją: sakė, kad tai – anomalija (31)

„Tai ne eilinis įvykis, nes anomalija ne bet ką vadina“, – taip savaitgalį šėlusią...

DELFI autoriai pagerbti Titanų statulėlėmis (26)

Antradienio vakarą į iškilmingą vakarą MO muziejuje rinkosi DELFI autoriai ir bičiuliai. Čia...

Antrame kėlinyje įvarčiais prapliupę serbai sutriuškino Lietuvos rinktinę (204)

Lietuvos futbolo rinktinė sužaidė geriausią pirmą kėlinį UEFA Tautų lygoje, tačiau antrajame...

Neuromokslininkas Bredesenas: norite nesusirgti Alzheimeriu – venkite pagrindinių ligos sukėlėjų (27)

„Holistic Primary Care“ redaktorius Erikas Goldmanas kalbasi su dr. Dale’u Bredesenu –...

„Žalgirį“ CSKA pasitiko netikėtai vėsiai, bet su komplimentais specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (3)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai antradienio vakarą surengė pirmąją treniruotę Maskvoje prieš...