Pirmoje dalyje pasakojau, kodėl nusprendžiau atvykti į Angliją ir kaip sekėsi darbo paieškos. O kas buvo toliau? Pagaliau po trijų įtemptų mėnesių paieškos gavau pasiūlymą dirbti vietiniame koledže, priėmimo administratoriumi. Mano džiaugsmui nebuvo ribų!
© Scanpix

Pagaliau galėjau pakelta galva kalbėtis su savo draugais ir pažįstamais, kurie netikėjo manimi, ir padėkoti tam vieninteliam draugui iš vienviečio kambario, kuris gavo darbą pirmiau už mane, kuris palaikė mane visus tuos tris mėnesius. Nudžiugau ir dėl to, kad pradinis darbo atlyginimas buvo net didesnis, nei siūlytas pirmojoje vietoje, į kurią nusiuntė agentūra.

Pradėjau ne nuo „minimumo“, kuris tuo metu sudarė 5,52 svarų per valandą, tad dirbant 37 val. per savaitę metinis uždarbis sudarytų vos 10 620 svarų. Mano darbo pozicijos pradinis atlyginimas siekė daugiau nei 15 tūkst. svarų bei kiekvienais metais turėjo garantuotai kilti lygiomis sumomis, kol per trejus metus nepasieks maksimalios 17 500 svarų ribos. Taigi, buvau laimingas. Pagaliau turėjau nuolatinį darbą, kuris patiko ir buvo būtent tokio pobūdžio, kokio ir ieškojau.

Didžiulis privalumas, ieškant darbo savarankiškai, yra tas, jog sutartį dažniausiai pasirašysite su darbdaviu iš karto (vietiniai lietuviai tai klaidingai vadina „full-time“, t.y. nuolatinio kontraktas), be jokių agentūrų. Taigi, galite būti tikras, jog ir rytoj į darbą reikės, ir poryt. Man tai buvo labai svarbu, nes mėgstu planuoti į priekį, ko negalėčiau daryti, jei nebūčiau užtikrintas rytojumi.

Kitą penktadienį turėjau ateiti ir susipažinti su savo skyriaus vedėja (angl. supervisor) bei kolegomis. Taip ir padariau: iš spintos ištraukiau savo geriausią kostiumą, nusiblizginau batus ir atėjau į šį svarbų susitikimą. Labai išgyvenau dėl pirmo įspūdžio, emocijos temdė protą, tačiau stengiausi atrodyti profesionaliai ir santūriai. Pirmas įspūdis apie darbo vietą buvo labai geras, nors koks dar jis galėjo būti, kai po tiek laiko ir kasdienio darbo pagaliau galėjau pasidžiaugti rezultatais? Vedėja maloniai sutiko, parodė darbo vietą bei aprodė visą koledžą. Šioje vietoje norėčiau trumpam nukrypti nuo pasakojimo ir paaiškinti skaitytojams, kas yra koledžas Anglijoje, kadangi esu tikras, jog dauguma šią instituciją įsivaizduoja klaidingai. Ši informacija itin pravers planuojantiems atvykti mokytis.

Koledžą dauguma supranta kaip kolegiją. Žodžiai išties panašūs, bet jų reikšmė yra ne visai vienoda. „FE College (Further Education College)“ verčiamas kaip „Tolimesnio švietimo (mokymosi) koledžas“. Paprastai į šią instituciją ateina 16-18 metų paaugliai. Jaunuoliai, išlaikę mokykloje GCSE (General Certificate of Secondary Education) t.y. gavę vidurinės mokyklos baigimo sertifikatą, mūsų 10 klasių baigimo atitikmenį, turi galimybę arba tęsti mokslus mokykloje iki 18 metų ir gauti „A levels“ - mūsų 12-os klasių baigimo atitikmenį, arba stoti į koledžą ir baigti „A levels“ čia, įgyti profesiją. Taigi, Anglijos „FE College“ yra mūsų profesinių mokyklų atitikmuo.

Mūsų koledže didžiąją dalį studentų sudarė būtent 16-18 metų jaunimas, kuriems mokslas yra visiškai finansuojamas valstybės. Ir nesvarbu, kokios jūs pilietybės, mokslas iki 18-os metų Anglijoje yra apmokamas valstybės.

Taigi, pradėjau dirbti priėmimo skyriuje. Konsultavau žmones apie koledže siūlomus kursus ir su jais susijusius potencialius darbus (angl. career advise), registravau į kursus, sudarinėdavau sutartis, tvarkiau ir apdirbinėjau potencialių studentų stojimo anketas, dirbau dar daugybę su priėmimu susijusių pareigų. Pradėjau pastebėti žmones, pradėjau susidaryti apie juos įspūdį. Neįtikėtina, bet paaiškėjo, kad viena iš didelių šalies problemų – žmonių neraštingumas.

Per penkis darbo koledže metus pamačiau šimtus žmonių, kurie nemokėjo skaityti ar rašyti. Ir visi jie buvo jau ne jauno amžiaus. Pradėjau domėtis šalies švietimo (ypatingai iki universitetinio) lygiu ir supratau, koks esu laimingas, gavęs vidurini išsilavinimą Lietuvoje, kur mane mokė griežti sovietinės mokyklos mokytojai.

Kartą bevaikščiodamas parke pastebėjau jauną panelę, skaitančią knygą. Priėjęs paklausiau:

- Sveiki, graži diena. Ką skaitote?

- Ruošiu matematiką....

Mano smalsumui nebuvo ribų!

- Oho, labai įdomu! O kiek jums metų, panele?

- Šešiolika.

- Gal galėčiau žvilgtelėti į jūsų knygą? Man itin įdomu.

Panelė mielai parodė man savo vadovėlį. Pirmas pasitaikęs uždavinys buvo toks: parašykite „šešiasdešimt milijonų“ skaičiumi.

Pakraupau! 16-os metų mes mokykloje jau braižėme sudėtingas funkcijas, mokėmės išvestinių bei trigonometrijos. Tokio uždavinio negalėjo būti net per „apšilimą“.

Kitas įsimintinas atvejis – kolegos klausimas darbe. Kolega, dirbęs su manimi pirmus metus – jaunuolis Robertas, anglas, baigęs Mančesterio universitetą, anglų kalbą. Paėmęs į rankas kubiečio studento pasą paklausė manęs: „Kuba... Tai juk ne Europos Sąjunga?“.

Bėgant metams tik dar labiau įsitikinu, kad savo vaikų jokiu būdu neleisiu į angliškas mokyklas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Savo patirtimi galite pasidalinti žemiau:


Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sunku pamiršti vienos nakties nuotykį – jaučiasi save suteršusi (93)

Nors ir sakoma, kad neverta galėtis to, kas padaryta, nes nieko nesugrąžinsi ir nepakeisi, aš jau...

Medaus mėnuo sugadintas: patikros punkte pavogė asmens dokumentą (21)

Norisi visus įspėti, kad netektų taip skaudžiai pasimokyti. Pirmadienį, apie 13.30 val., Vilniaus...

Klanas darbe – pleištas stipriajam (II dalis) (5)

Norėčiau atskirti du dalykus – stambiuosius finansinius klanus ir nedidukus klaniukus įvairaus...

Pasaulio čempionato metu užkliuvo transliacijos rėmėjas: kodėl aš tai turiu matyti? (37)

Baigėsi Pasaulio futbolo čempionatas, ne už kalnų lengvosios atletikos čempionatas, kurį...

Nenoriu įžeisti, bet to bijo tik dvejetukininkais buvę tėvai (58)

Perskaičiau straipsnį ir komentarus apie mokslo metų ankstinimą. Šiaip buvau neutrali šio...

Top naujienos

Už laisvę kovojo akmenimis ir kryžiais: sodyba, kurioje komunistai žemai nusilenkdavo (77)

Orvidų sodyba – iš kryžių ir akmenų pastatytas gyvas paminklas pasipriešinimui prieš...

Sensacija Kipre – gynyboje užsidariusi „Sūduva“ iš turnyro eliminavo APOEL klubą aiškūs tolimesni varžovai (284)

UEFA Čempionų lygoje debiutuojantys Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkai Kipre pateikė...

Baltijos jūroje stebi Rusijos povandeninius laivus: jų medžioti skrenda iš Šiaulių (465)

Dar praėjusią savaitę dėmesiui nukrypus į audringą NATO viršūnių susitikimą Briuselyje,...

Orai: šiluma sieks ir 30 laipsnių (4)

Trečiadienio naktį Lietuvoje žymesnio lietaus nenumatoma. Pūs nestiprus šiaurės, šiaurės rytų...

Ką daryti, kai netenkina atlikti remonto darbai (92)

Kai vieni nesugebame ko nors pasidaryti, kviečiame pagalbą – tai įprasta. Pagalbos prireikė ir...

Prabilo po kontroversiško finalo nušvilptas teisėjas: didžiuojuosi savo darbu – tai širdyje aš nešiosiu amžinai (141)

Ne Kylianas Mbappe , ne Antoine'as Griezmannas ir ne Paulis Pogba . Taip pat ir ne Luka Modričius...

MH17 tragedija: rusų propagandistai ėmėsi neįtikėtinų triukų (805)

Lygiai prieš ketverius metus – 2014 metų liepos 17 dieną – Ukrainos Donecko srityje buvo...

Geriausi būdai, kaip sustiprinti savo libido (6)

Regis, esate visai ne prieš pasimylėti su savo antrąja puse, tačiau atėjus tam skirtam metui...

Vietoje vilniečių pamėgtos legendinės kavinės duris atvėrė nauja vieta: pažiūrėkite, kaip atrodo dabar (38)

Gedimino prospekte esančiame prekybos centre GO9 šešerius metus veikęs restoklubas „Studio 9“...

Sunku pamiršti vienos nakties nuotykį – jaučiasi save suteršusi (93)

Nors ir sakoma, kad neverta galėtis to, kas padaryta, nes nieko nesugrąžinsi ir nepakeisi, aš jau...