Palikau Lietuvą prieš 12 metų, užsienyje gimė ir užaugo net 3 vaikučiai. Visus tuos metus, praleistus svetur, nesijaučiau svetimas Lietuvoje, nes turėjau butą, kuriuo rūpinausi visus tuos metus, ir atostogaudavau Lietuvoje 3-4 kartus per metus.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Kai manęs vaikučiai paklausdavo, kodėl aš emigravau, aš atsakydavau, kad emigravau ne tam, kad gyvenčiau geriau užsienyje, o tam, kad vieną dieną geriau gyvenčiau Lietuvoje... Visą laiką turėjau viltį, kad ateis ta diena, kai aš grįšiu į Tėvynę visam laikui.

Pamenu, vaikai manęs prašydavo papasakoti, kokia ta Lietuva, koks buvo mano gyvenimas joje, kad teko palikti ją. Smagiai pasakodavau jiems, kad 1991 m. gyvenimas buvo pilnas džiaugsmo ir vilties, vilties kad jis gerės ir kad daugės galimybių, perspektyvų.

Ko aš tikėjausi? Aš turėjau viltį, kad nors ir nesugebėsiu tapti labai turtingu Lietuvoje, bet galėsiu išleisti vaikus į mokslus ir jiems tai bus pamatas gyvenime.

2004 m. jau buvo mažai vilties, kad tai yra ta šalis, kurioje aš galiu laimingai gyventi ir įgyvendinti savo svajones, todėl nusprendžiau palikti Tėvynę ir pabandyti dar kartą, bet jau kitur. Kitur pasisekė, pasisekė finansiškai, vaikai gimė ir mokėsi jau užsienyje.

Visą tą laiką dar turėjau tą viltį, kad pinigai galbūt nėra svarbiausi, svarbiausi yra vaikai ir jų ateitis, ar ne? Juk kam mes gyvename, kam mes stengiamės, ar ne dėl vaikų ir jų ateities? Visus tuos metus dar stengiausi kiek galėdamas investuoti į Lietuvą, bandyti išlaikyti kažkokiuos ryšius.

Jei atvirai, galutinį sprendimą nutraukti santykius su Tėvyne man buvo sunku priimti. Nors širdis kvietė nenuleisti rankų ir neprarasti vilties kada nors grįžti į šalį, protas sakė kitą – rūpintis vaikais ir jų ateitimi.

Negaliu parvežti jų į Lietuvą, nes jie baigę mokslus vėl taps emigrantais kaip ir jų tėtis ar proseneliai.

Pardaviau visą turtą Lietuvoje, nebeliko nei prasmės, nei progos ten nei vykti, nei kurti, nei investuoti.

Mano gyvenime buvo tik du dalykai, kurių aš tikėjausi iš Lietuvos – tai geros ekonominės padėties ir švietimo. Tai buvo pagrindiniai dalykai mano gyvenime, ir, tikuosi, yra ir jūsų.

Mažai įtakos mano apsisprendimui turėjo sveikatos sistema šalyje, juk sergi gal tik 1-2 dienas per metus, čia galima susitaikyti su bet kuo. Mažai man rūpėjo ir vidaus reikalai – juk neskambini į policiją kiekviena dieną, ar ne taip? Aš nežvejoju, nelabai man rūpėjo ir Aplinkos ministerijos reikalai, ir nebuvau patekęs į bėdą užsienyje – man tos ministerijos ir tie reikalai nebuvo aktualūs.

Keista, kai vieną dieną pagalvojau, kad yra reikalai, kuriuos mes tvarkome kiekvieną dieną, ir yra tokie, kurie mums aktualūs tik dukart gyvenime.

Aš nebegalėjau susitaikyti su tuo, matydamas kaip valstybės ekonomika ritasi žemyn ir skolų akmuo veržė jaunos valstybės kaklą, nebegalėjau.

Nors ir buvo skaudu matyti tai, bet paskutinį viltį sudaužė, kaip niekaip nesugebama patobulinti ir reformuoti šalies švietimo sistemos.

Jau nebesistebėjau niekuo valstybėje, nes vienos bėdos yra menkavertės palyginus su bėdomis ekonomikoje ir švietime, bei tuo, kaip jos žaloja žmonių gyvenimus. Vienas bėdas dar galima pataisyti, kitų – jau nebe.

Ką daryti su embrionais ar kas apmokės krūtų implantus po operacijų buvo menkaverčiai dalykai, vienadienės bėdos, kurios mažai lėmė mano gyvenimą. Gaila tik, kad tiek daug dėmesio buvo skirta embrionams, ir tiek mažai jėgų ir pastangų – pasirūpinti pagrindiniais dalykais, kurie reikalingi žmonėms ir jau gimusiems vaikams.

Tai buvo paskutinis lašas mano kantrybės taurėje, aš suvokiau, supratau, kad nebereikia man nei tikėtis, nei dėti vilčių į iliuziją, kad vieną dieną kažkas Lietuvoje pasikeis.

Palikdamas valstybę, atsisveikindamas, aš nutariau palikti jums laišką – tiek savo draugams, tiek kaimynams, tiek politikams. Ypač jiems.

Galbūt jis atvers akis, kad kaip abėcėlė prasideda nuo A ir baigiasi Z, taip ir sėkmingos šalies kūrime, viskas prasideda nuo ekonomikos ir švietimo, ir baigiasi jau vėliau – laivų pirkimais. Ar manote atvirkščiai?

Gaila, kad per tiek metų neatsirado nei vieno lyderio, nei drąsaus politiko, kuris nebūtų išsigandęs imtis spręsti tas bėdas tose svarbiausiose sferose. Man teks ir toliau rūpintis vaikais tik jau kitoje šalyje, jums linkiu rūpintis tuo, kas jums yra svarbiausia.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Gyvenate užsienyje? Norite pasidalyti savo mintimis apie gyvenimą ten? Rašykite el.p. pilieciai@delfi.lt!

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išsiskyrė dėl neištikimybės: laikui bėgant supratau, kad nėra auksinių vyrų (108)

Juokai juokais bet iš tikrųjų neištikimybės skausmą greitai ir visam laikui išgydo tik vienas...

Atsakymas Užkalniui: Vilnius – nuostabus miestas (125)

Esu vilnietis, gyvenu čia jau apie dešimt metų, dirbu, kuriu šeimą ir didžiuojuosi savo miestu.

Sergančio kūdikio mamą piktina slaugytojų elgesys: svarbiau žurnalo pildymas ar ligonio sveikata? (24)

Auginu nuo gimimo labai sunkia epilepsija sergantį kūdikį. Ligoninėse beveik gyvename vis...

Myliu vyrą, bet be meilužio – niekaip... (208)

Niekada nemaniau, kad ištiks tokia bėda, bet gyvenime būna visko. Iš vienos pusės, jaučiuosi...

Lietuvių gąsdinimas emigracija nervina: tai beprasmis oro virpinimas (121)

Mane labai stebina žmonių požiūris į emigraciją. Gal ne tiek į pačią emigraciją, kiek į jų...

Top naujienos

Petro Gražulio dukrelės mama paviešino jų susirašinėjimą: galite suprasti, kaip jaučiausi Gražulis teismo keliu reikalaus vaiko globos (1224)

Po žinomo politiko Petro Gražulio pareiškimo, jog savo ir palangiškės Birutės Navickaitės...

Orai: po trumpo atokvėpio vėl bus karšta

Savaitės pradžioje orai bus gaivūs, daugelyje vietovių dar palis. Tačiau nuo savaitės vidurio...

Lietuvai gresia juodžiausias scenarijus ES: galime pradėti skaičiuoti valandas, kol visi masiškai pradės eiti į pensiją (512)

Per artimiausius 5-6 metus reikia sukaupti rezervą , kad mūsų socialinės apsaugos sistema 15...

Sunku patikėti, kad vienai šeimai teko išgyventi šitiek tragedijų (4)

Kodėl likimas vienai šeimai lėmė išgyventi tiek tragedijų ir negandų? Jų būta tiek daug, jog...

R. T. Erdoganas skelbia pergalę rinkimuose Turkijoje (12)

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdoganas) paskelbė pergalę...

Kolumbijai nepasipriešinę lenkai – už aštuntfinalio borto (316)

Aukštą aštuntąją vietą FIFA pasaulio reitinge užimančios Lenkijos rinktinės pasirodymas...

Kada, jeigu ne vasarą: paaiškino, kaip reikia atsijungti nuo centrinio šildymo (8)

Atėjus šiltajam metų laikui vis daugiau butų ir kitų patalpų savininkų kreipiasi ieškodami...

Kaip nutiko, kad šunų kirpėjai meilę šunims nustelbė meilė vištoms (3)

Alytaus rajono Domantonių kaime per 40 rūšių paukščių auginantys Deimantė Esebua ir Robertas...

Kruviniausios šaudynės repo istorijoje: kai kurios mįslės neįmintos iki šiol (18)

Jauno reperio XXXTentacion – vieno žinomiausių vardų dalijimosi muzikos įrašais socialiniame...

Vairuojate automobilį su turbina? Šis straipsnis jums (27)

Kad ir ką bedarytumėte, dar niekam nepakenkė profesionalų patarimai. Ši auksinė taisyklė...