Dirbu kontoroje savo naujoje šalyje. Mūsų čia iš viso 15 žmonių ir jie atstovauja 7 skirtingas tautybes, turi 6 skirtingas pilietybes. Įmonė turi taip pat dirbtuves tame pačiame pastate. Ten dirba 10 žmonių, priklausančių 7 skirtingoms tautybėms ir turinčių 6 skirtingas pilietybes. Bendraujame tarpusavyje angliškai, rusiškai ar daniškai, puikiai sutariame, o per pietus tai vienas, tai kitas pasidalija savo tautiniais skanėstais. Tokia yra europietiška realybė.
Lithuanian passport
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Bet vienas dalykas skaudina mane. Kolegos iš kitų šalių gali gauti Danijos pilietybę ir išlaikyti savąją, o mes, dvi lietuvės, negalime. Kartkartėmis seku debatus lietuviškose medijose ir noriu čia pasakyti savo nuomonę apie kai kuriuos argumentus prieš dvigubą pilietybę.

Pirmiausiai visi kalba, kad suteikus tokią galimybę – turėti dvi pilietybes – emigrantai tikrai nebegrįš į Lietuvą. Lyg jie planuotų grįžti, jei uždrausime jiems priimti kitos šalies pilietybę.

Pilietybė nėra priežastis, dėl kurios emigruojama, bet tai taip pat nėra ta priežastis, dėl kurios grįžtama. Negaliu kalbėti kitų vardu, bet aš turiu jaukius namus, mylinčią šeimą ir gerą mėgstamą darbą čia, svečioje šalyje. Atsisakyti viso to ir grįžti į nežinomybę Lietuvoje jau nėra įmanoma. Man 52-eji metai ir galimybių gauti bent kiek normalų darbą Lietuvoje beveik neturiu, o mano vyras danas juo labiau neturi jokių šansų. Jis ne verslininkas, paprastas eilinis darbuotojas paprastoje įmonėje už labai vidutinį atlyginimą šios šalies masteliais.

Manau, kad ir daugybė kitų panašaus likimo žmonių man pritartų, kad juo daugiau metų prabėga, juo mažiau realistiškas yra grįžimas. Gal jauni žmonės, tie, kurie įgijo išsilavinimą, įgavo naudingos patirties užsienyje. Jei nors nedidelė jų dalis grįžtų, tai tikrai būtų naudinga Lietuvai, bet vėlgi – ne pilietybė šį sprendimą nulems, bet gyvenimo sąlygos ir aplinkybės.

Kitas argumentas – kam emigrantams reikalinga kitų šalių pilietybė? Jei jau mes esame tokie Lietuvos patriotai, tai turėtume tenkintis tik Lietuvos pilietybe, nes vis tiek jau užsitarnavome teisę gyventi savo naujoje šalyje.

Į šį klausimą galiu atsakyti taip pat iš savo pozicijų. Aš esu politiškai aktyvi, mane domina visuomenės problemos ir man rūpi, kaip naudojami mano sumokėti mokesčiai. Neturėdama Danijos pilietybės, negaliu turėti jokios įtakos ir negaliu naudotis savo demokratinėmis teisėmis. Ar turiu likti antrarūše bebalse Danijos gyventoja tik todėl, kad myliu Lietuvą? Visada balsuodavau rinkimuose Lietuvoje, balsuoju dabar savivaldybių rinkimuose Danijoje, nes Europos Sąjungos šalių piliečiai turi tokią teisę, bet negaliu išsakyti savo nuomonės Danijos parlamento rinkimuose ir dėl to jaučiuosi nelygiateise. Ar tokie turėtų būti lietuviai Europoje – juodadarbiai be pilietinių teisių?

Iš kitos pusės – nemanau, kad turiu teisę balsuoti Lietuvos rinkimuose ir spręsti, kur turi būti naudojami Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai. Neturiu nei laiko, nei galimybių aktyviai sekti politines naujienas dviejose šalyse, o kai nežinau smulkesnių detalių, kas vyksta Lietuvoje, negaliu ir rinktis, kas turėtų Lietuvą valdyti.

Kai kurie Lietuvos politikai bei ypač didelė anoniminių komentuotojų dalis pateikia argumentą, kad kartu su teisėmis, kurias suteikia Lietuvos pilietybė, turėtų būti reikalaujama ir vykdyti piliečio pareigas. Tarp pastarųjų ypač dažnai minimas mokesčių mokėjimas. Bet juk tai nerealu. Ar čia norima pasakyti, kad emigrantai turėtų mokėti dvigubus mokesčius? Kaip tai įmanoma realiai padaryti?

Aš naudojuosi Danijos sveikatos apsaugos ir švietimo sistema, važinėju Danijos keliais, kreipiuosi į Danijos institucijas, kai reikia spręsti įvairias kasdienes biurokratines problemas. Į Lietuvą atvažiuoju retkarčiais kaip turistė, aplankau artimuosius ir moku už viską savo uždirbtais pinigais. Kitaip tariant, negaunu jokių nemokamų paslaugų Lietuvoje. O ir nepretenduoju į tas paslaugas.

Lietuvoje išdirbau 23-ejus metus ir visus tuos metus mokėjau mokesčius. Kadangi neplanuoju grįžti į Lietuvą, pensiją man pirmiausiai mokės Danijos valstybė. Po 15 metų, nes mano kartos žmonės į pensiją čia gali išeiti 68-erių metų. Tai reiškia, kad ir paslaugas senatvėje gausiu čia, Danijoje – nemokamą gydymą, lengvatas vaistams, kompensacijas už būstą ir panašiai. Ne iš Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės.

Tai kam man reikia dvigubos pilietybės, paklausite jūs? Man jos reikia, nes niekada nenustosiu būti lietuve. Kad ir kur gyvenčiau, kad ir kokiomis kalbomis kalbėčiau ir kad ir kokią kultūrą vartočiau, visada išliksiu lietuvė ir tuo didžiuojuosi. Bus labai liūdna, jei man teks atsisakyti lietuviško paso. Ne todėl, kad jis suteikia kokių ypatingų privilegijų, bet todėl, kad jis rodo mano tautinę bei emocinę priklausomybę.

Taigi kai eisime į referendumą ir kai jūs, mieli tautiečiai, rinksitės, ar palikti išvykusiems savo šeimos nariams, draugams ir pažįstamiems teisę vadintis lietuviais, pagalvokite. Gal daugiau laimėsime suteikdami pasaulio lietuviams galimybę išlaikyti savo tautiškumą, nei užtrenkdami Lietuvos duris prieš jų nosį.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Myliu vyrą, bet be meilužio – niekaip... (3)

Niekada nemaniau, kad ištiks tokia bėda, bet gyvenime būna visko. Iš vienos pusės, jaučiuosi...

Lietuvių gąsdinimas emigracija nervina: tai beprasmis oro virpinimas (102)

Mane labai stebina žmonių požiūris į emigraciją. Gal ne tiek į pačią emigraciją, kiek į jų...

Išgertuvės Šventojoje siutino: ne visi taip supranta atostogas (64)

Kurortas – kai kuriems žmonėms jis asocijuojasi su poilsiu ar vakarėliais. Susirenka daugybė...

Apsilankymas baseine priminė sovietų laikus: ar tai verta 28 eurų? (64)

Š. m. birželio 10 d. lankėmės viename Lietuvos vandens pramogų parke. Turėjome dovanų kuponą...

Turi patarimą abiturientams, kad ateityje netektų nusivilti

Tema bus apie studijas. Norėčiau duoti patarimą jaunimui, kurie ką tik baigė mokyklą.

Top naujienos

Aižėja „valstiečių“ vienybė: bendražygiai šiaušiasi prieš Karbauskį (50)

Mokesčių reforma ir naujas parlamentinis tyrimas – du slenksčiai, už kurių kliūva...

Lietuvoje siaučia audra – užfiksuoti pirmieji padariniai (42)

Šiandien Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos išplatino...

Šio jauno vyro darbą daugelis laikytų košmaru: papasakojo, ką tenka patirti (2)

„Jaunas, bet profesionalus“, – taip Mindaugas Maslauskas yra apibūdinamas žmonių, kurie jį...

Prabilo dukrą Gražuliui pagimdžiusi palangiškė: visas meilumas dingo man pastojus (716)

„Kai buvau penktą mėnesį nėščia, jis atėjo pas mane į darbą ir padėjo tris tūkstančius,...

Pristatęs naują pavadinimą Gudelis kalbėjo apie mažėjančias „Ryto“ skolas ir atsiprašė Kurtinaičio (23)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos sostinėje nebelieka. Nuo ateinančio sezono Vilniaus klubas...

Myliu vyrą, bet be meilužio – niekaip... (3)

Niekada nemaniau, kad ištiks tokia bėda, bet gyvenime būna visko. Iš vienos pusės, jaučiuosi...

Sirams butus nuomojantis lietuvis: tokių nuomininkų norėtų visi (126)

Jeigu susitiktų su pabėgėliais, iš arčiau pamatytų jų gyvenimą, nuomoti jiems būstą...

„Lietuvos rytas“ naują pavadinimą pristatė jau be Kurtinaičio (84)

Ketvirtadienį Vilniaus „Lietuvos rytas“ kvietė sirgalius į sezono uždarymo šventę, kurioje...

7 mitai apie žaibus, kuriais pats laikas nustoti tikėti (1)

Žaibas – įspūdingas gamtos reiškinys, kuris gali būti ir labai gražus, ir labai pavojingas....

Kanų liūtai 2018: pasaulį keičiančios reklamos

Šią savaitę vykstančiame kūrybiškumo festivalyje „Kanų liūtai“ tęsiasi apdovanojimų...