aA
Dirbu kontoroje savo naujoje šalyje. Mūsų čia iš viso 15 žmonių ir jie atstovauja 7 skirtingas tautybes, turi 6 skirtingas pilietybes. Įmonė turi taip pat dirbtuves tame pačiame pastate. Ten dirba 10 žmonių, priklausančių 7 skirtingoms tautybėms ir turinčių 6 skirtingas pilietybes. Bendraujame tarpusavyje angliškai, rusiškai ar daniškai, puikiai sutariame, o per pietus tai vienas, tai kitas pasidalija savo tautiniais skanėstais. Tokia yra europietiška realybė.
Lithuanian passport
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Bet vienas dalykas skaudina mane. Kolegos iš kitų šalių gali gauti Danijos pilietybę ir išlaikyti savąją, o mes, dvi lietuvės, negalime. Kartkartėmis seku debatus lietuviškose medijose ir noriu čia pasakyti savo nuomonę apie kai kuriuos argumentus prieš dvigubą pilietybę.

Pirmiausiai visi kalba, kad suteikus tokią galimybę – turėti dvi pilietybes – emigrantai tikrai nebegrįš į Lietuvą. Lyg jie planuotų grįžti, jei uždrausime jiems priimti kitos šalies pilietybę.

Pilietybė nėra priežastis, dėl kurios emigruojama, bet tai taip pat nėra ta priežastis, dėl kurios grįžtama. Negaliu kalbėti kitų vardu, bet aš turiu jaukius namus, mylinčią šeimą ir gerą mėgstamą darbą čia, svečioje šalyje. Atsisakyti viso to ir grįžti į nežinomybę Lietuvoje jau nėra įmanoma. Man 52-eji metai ir galimybių gauti bent kiek normalų darbą Lietuvoje beveik neturiu, o mano vyras danas juo labiau neturi jokių šansų. Jis ne verslininkas, paprastas eilinis darbuotojas paprastoje įmonėje už labai vidutinį atlyginimą šios šalies masteliais.

Manau, kad ir daugybė kitų panašaus likimo žmonių man pritartų, kad juo daugiau metų prabėga, juo mažiau realistiškas yra grįžimas. Gal jauni žmonės, tie, kurie įgijo išsilavinimą, įgavo naudingos patirties užsienyje. Jei nors nedidelė jų dalis grįžtų, tai tikrai būtų naudinga Lietuvai, bet vėlgi – ne pilietybė šį sprendimą nulems, bet gyvenimo sąlygos ir aplinkybės.

Kitas argumentas – kam emigrantams reikalinga kitų šalių pilietybė? Jei jau mes esame tokie Lietuvos patriotai, tai turėtume tenkintis tik Lietuvos pilietybe, nes vis tiek jau užsitarnavome teisę gyventi savo naujoje šalyje.

Į šį klausimą galiu atsakyti taip pat iš savo pozicijų. Aš esu politiškai aktyvi, mane domina visuomenės problemos ir man rūpi, kaip naudojami mano sumokėti mokesčiai. Neturėdama Danijos pilietybės, negaliu turėti jokios įtakos ir negaliu naudotis savo demokratinėmis teisėmis. Ar turiu likti antrarūše bebalse Danijos gyventoja tik todėl, kad myliu Lietuvą? Visada balsuodavau rinkimuose Lietuvoje, balsuoju dabar savivaldybių rinkimuose Danijoje, nes Europos Sąjungos šalių piliečiai turi tokią teisę, bet negaliu išsakyti savo nuomonės Danijos parlamento rinkimuose ir dėl to jaučiuosi nelygiateise. Ar tokie turėtų būti lietuviai Europoje – juodadarbiai be pilietinių teisių?

Iš kitos pusės – nemanau, kad turiu teisę balsuoti Lietuvos rinkimuose ir spręsti, kur turi būti naudojami Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai. Neturiu nei laiko, nei galimybių aktyviai sekti politines naujienas dviejose šalyse, o kai nežinau smulkesnių detalių, kas vyksta Lietuvoje, negaliu ir rinktis, kas turėtų Lietuvą valdyti.

Kai kurie Lietuvos politikai bei ypač didelė anoniminių komentuotojų dalis pateikia argumentą, kad kartu su teisėmis, kurias suteikia Lietuvos pilietybė, turėtų būti reikalaujama ir vykdyti piliečio pareigas. Tarp pastarųjų ypač dažnai minimas mokesčių mokėjimas. Bet juk tai nerealu. Ar čia norima pasakyti, kad emigrantai turėtų mokėti dvigubus mokesčius? Kaip tai įmanoma realiai padaryti?

Aš naudojuosi Danijos sveikatos apsaugos ir švietimo sistema, važinėju Danijos keliais, kreipiuosi į Danijos institucijas, kai reikia spręsti įvairias kasdienes biurokratines problemas. Į Lietuvą atvažiuoju retkarčiais kaip turistė, aplankau artimuosius ir moku už viską savo uždirbtais pinigais. Kitaip tariant, negaunu jokių nemokamų paslaugų Lietuvoje. O ir nepretenduoju į tas paslaugas.

Lietuvoje išdirbau 23-ejus metus ir visus tuos metus mokėjau mokesčius. Kadangi neplanuoju grįžti į Lietuvą, pensiją man pirmiausiai mokės Danijos valstybė. Po 15 metų, nes mano kartos žmonės į pensiją čia gali išeiti 68-erių metų. Tai reiškia, kad ir paslaugas senatvėje gausiu čia, Danijoje – nemokamą gydymą, lengvatas vaistams, kompensacijas už būstą ir panašiai. Ne iš Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės.

Tai kam man reikia dvigubos pilietybės, paklausite jūs? Man jos reikia, nes niekada nenustosiu būti lietuve. Kad ir kur gyvenčiau, kad ir kokiomis kalbomis kalbėčiau ir kad ir kokią kultūrą vartočiau, visada išliksiu lietuvė ir tuo didžiuojuosi. Bus labai liūdna, jei man teks atsisakyti lietuviško paso. Ne todėl, kad jis suteikia kokių ypatingų privilegijų, bet todėl, kad jis rodo mano tautinę bei emocinę priklausomybę.

Taigi kai eisime į referendumą ir kai jūs, mieli tautiečiai, rinksitės, ar palikti išvykusiems savo šeimos nariams, draugams ir pažįstamiems teisę vadintis lietuviais, pagalvokite. Gal daugiau laimėsime suteikdami pasaulio lietuviams galimybę išlaikyti savo tautiškumą, nei užtrenkdami Lietuvos duris prieš jų nosį.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokytojo prestižas: mokytojais tapsime tik įgyvendinę paprastus dalykus (3)

Mokytojo autoritetas yra tragiškai smukęs. Ant mokytojo pečių kraunama didžiulė našta:...

Neįtikinsite, kad kaime šunys yra laimingi: tampyti grandinę visą gyvenimą – laimė? (127)

Kas yra geriausias keturkojis žmogaus draugas, žino net maži vaikai . Šį gyvūną žmogus...

Abiturientės laiškas: pabandykite pagyventi šiuolaikinio mokinio kailyje bent savaitę (191)

Vienuolika metų buvome bandomieji Švietimo ministerijos triušiai. Artėjant egzaminams norime...

Moterų pokalbis autobuse sukėlė gėdą už Lietuvą (126)

Gyvenu Vilniuje. Mano gimtasis miestas neretai apibūdinamas kaip vienas iš tolerantiškiausių...

Kaimo gyventojas apverkia šunį: vilkai jau kėsinasi į tai, kas žmogui brangiausia (207)

Trakų rajone, Raipolio kaime, sekmadienį (2018-10-07) dienos metu apie 11 val. vilkas užpuolė...

Top naujienos

Liudvikas Andriulis. Lietuvai reikia spekuliantų

Sako, lietuvių finansinis raštingumas žemas. Blogai uždirba, blogai taupo, nemoka investuoti.

Teismas išteisino krepšinio skandalo veikėjus (33)

Šešerius metus trukusi Panevėžio krepšinio byla baigėsi žymiai ramiau nei prasidėjo. Vilniaus...

Skvernelis: galiu viešai pakartoti kiekvieną žodį, kurį sakiau Vyriausybės pasitarime papildyta (306)

Premjeras Saulius Skvernelis nusprendė paaiškinti skandalingą situaciją, kilusią po jo pasisakymo...

Briuselis ruošiasi deryboms su Rusija: nemalonių siurprizų nenori niekas (51)

Europos Komisija ruošiasi dar šiemet pradėti konsultacijas su Rusija dėl Baltijos šalių...

Semeška pasirinko: nusprendė nekelti nereikalingų aistrų (7)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų į šias pareigas deleguotas Vilius Semeška...

Grybauskaitė pakvietė būti neabejingiems vargstantiesiems: vien valstybės pastangų čia neužtenka (131)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį davė startą 26-ajai „Maisto banko“ akcijai...

Bardakas: kas iš tiesų vyksta su Rusijos GRU? (183)

Jei kiekvieną mielą dieną pasaulio žiniasklaidos antraštėse linksniuojama slaptoji agentūra,...

Šimašius nori vėl tapti meru: pristatė 12 ambicijų Vilniui atnaujinta 13.07 (205)

Pirmadienį Vilniaus meras Remigijus Šimašius pristatė idėjas miestui, kurias politikas siektų...

Tokį antausį namie „Žalgiris“ paskutinį kartą buvo gavęs prieš 12 metų: baudė Delininkaitis ir Javtokas (37)

„Betsafe-LKL“ čempionų titulą ginantys žalgiriečiai po pralaimėjimo Eurolygos starte pirmą...

JK laukia blogiausi metai nuo krizės

Patvirtinus kai kuriuos Jungtinės Karalystės ekonominius rodiklius aiškėja, kad valstybei gresia...