aA
Žodis „emigracija“ lietuvos spaudoje linksniuojamas ypač dažnai. Žurnalistai su kaupu atseikėja įvairiausios statistikos, tyrimų, nuomonių, sėkmingų ir nelabai emigrantų patirčių. Nemažiau iškalbinga šia tema ir mūsų visuomenė. Skaitau šių laikų folklorą, o ten vis tas pats – labai lietuviškas burnojimas ir plūdimasis.
© Shutterstock nuotr.

Kiekvieno emigranto istorija skirtinga. Skiriasi priežastys ir patirtys. Mano istoriją puikiai apibūdina priežodis: nuo meškos ant vilko. Bet išmokau ir supratau daug. Dabar kantriai dėliojuosi gyvenimą, po truputį, stengdamasi įvertinti visas smulkmenas.

Emigracija ne dėl bado

Nedėstysiu apie orų gyvenimą, kurio Lietuvoje neįmanoma susikurti. Viskas įmanoma. Gal ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet įmanoma. „Jei neturi pažinčių...“, – komentuosite. Taip, jei neturi pažinčių – užduotis sunkesnė, tačiau lygiai taip pat užsienyje. Jei neturi pažįstamų, kas priglaus pirmomis dienomis ir kas pagelbės su pirmu laikinu darbeliu - įsitvirtinti sunkiau, tačiau nėra neįmanoma.

Lietuvoje nebadavau. Darbą turėjau. Atlyginimą gaudavau. Pragyvendavau. Ačiū Dievui, darbus turi ir mano tėvai. Į užsienį važiavau ne dėl to, kad badas žvelgė į akis. Išvažiavau, nes pavargau nuo kalbų apie tuoj tuoj sprogstančią krizės bombą, pavargau nuo nelaimingų ir piktų veidų, nuo chroniško visuotinio nuovargio. Išvažiavau pailsėti. Be pažinčių. Pusmečiui. Paskui dar vienam. Ir dar...Ir likau.

Diplomų turėtojų savivertė

Važiuodama į šiltus kraštus su 6 mėn. darbo kontraktu šventai tikėjau, kad po pusmečio grįšiu ir vėl griebsiuosi karjeros. Juk diplomų turėjimas tiesiog įpareigoja „karjerą daryti“. Nesvarbu, kad visi diplomų turi, ir ne po vieną. Ir visi diplomų turėtojai, kaip ir aš, mano, kad dirbti nepurviną, patogų ir bent jau gerai (ne puikiai) apmokamą darbą yra diplomo turėtojo privilegija.

Visi diplomų turėtojai skundžiasi, kad dirbti labai nori, bet Lietuvoje negali. Tie patys diplomų turėtojai labai sėkmingai praleidžia pro ausis ir akis faktą, kad diplomų turėtojų Lietuvoje yra gerokai per daug. Ignoruojame ir tai, kad brangūs, labai brangūs kai kurių aukštųjų mokyklų diplomai išdalinami keliems šimtams absolventų kasmet, toli gražu nėra užtarnauti sąžiningu mokymusi. Nagi, iš tikrųjų - nejaugi tikrai manote, kad tas nenusirašė, o anas nenusipirko baigiamojo rašto darbo? O juk popierėlius gauname vienodus? Bet ne apie tai dabar. Svarbiausia tai, kad diplomų turėtojų savivertės suvokimas ir savigarba dažnai neleidžia imtis bet kokio padavėjos darbo, nes diplomo turėjimas įpareigoja.

Tuo tarpu užsienyje, kur diplomai niekam neįdomūs, dirbame bet ką ir jaučiamės laimingi, nes gauname atlygį ir išgalime išsilaikyti. Nes juk užsienyje bet kokį darbą dirbti negėda. Užsienyje neatsidursi situacijoje kuomet reikės rausti iš gėdos priimant užsakymą iš dvejetukininkės kurso draugės, atėjusios į restoraną verslo pietų. Vargu, ar užsienyje teks plauti prabangų klasės pastumdėlio automobilį. O ir kaimynės neplaks liežuviais ir mamai nervų negadins, kad neva ji tokius pinigus mokslams išleidusi, o dabar va, su aukštojo diplomu ir grindis šluoja. Tokių situacijų galimybė užsienyje mažėja, todėl ir negėda, todėl nebaisu.

Gyvenimo stilius pagal aplinką

Jau matau pasipylusių komentarų virtinę: „dirbčiau ir Lietuvoje bet kokį darbą, bet atlyginimo neužtenka pragyventi“ ir pan. Ir negaliu labai ginčytis, nes neturiu skaičiukų, statistikos. Nežinau, kas kiek uždirba ir kas kiek išleidžia, žinau tik tiek, kad dirbant užsienyje „oraus“ gyvenimo lygio kartelė automatiškai nusileidžia kur kas žemiau nei gyvenant savoje šalyje.

Jeigu Lietuvoje nuomotame bute glaudžiamės dviese, na, tryse, tai užsienyje nesibodime sutalpinti dviaukščių lovų mažučiame kambarėlyje, kad galėtumete sutaupyti nuomai ir daugiau pinigėlių atsidėti. Jeigu Lietuvoje jautiesi „oriai“ tik vairuodamas daugiausiai 5-erių metų senumo automobilį, tai užsienyje, reikalui esant, mini dviratį ir džiaugiesi, kad netenka papildomai išleisti degalams.

Jeigu Lietuvoje jauti kažkokį keistą, dažnai nesuvokiamą, nepasitikėjimą vilkėdamas paprastus džinsus ir nutampytus, gerokai pablukusius marškinėlius, tai užsienyje tau nė motais. Nors drabužiai, regis, kone bet kur pasaulyje yra pigesni nei Lietuvoje. Bet ir tokio pustymosi, plunksnų kedenimo poreikis mažesnis.

Galiausiai laisvalaikio praleidimo būdas Lietuvoje ir užsienyje pasikeičia is esmės, jau vien dėl aplinkos. Lietuvoje – krūvos giminių, draugų ir pažįstamų. Su visais norisi kavos išgerti, į kiną, teatrą, koncertą nueiti. Atšvęsti gimtadienius, apipilti dovanomis per šventes...Daugybė išlaidų dingsta gyvenant užsienyje – draugų mažiau, laisvadienių ne retai taip pat.

Žinoma, kiekvienas savaip leidžia laisvalaikį ir sunkiai uždirbtus pinigus, tačiau esu tikra, kad pirmuosius metus svetimoj šalyje pramogos ne tokios gausios, ne tokios dažnos ir greičiausiai gana pigiai atsieinančios. Reikalai kiek pasikeičia po to, kai nustojame būti emigrantais ir norime tapti pilnaverčiais tos šalies piliečiais.

Po adaptacijos – pamirštos bėdos

Laikas bėga. Tu dirbi, uždirbi, išleidi, draugų ratas plečiasi, poreikiai - taip pat. Jeigu sekasi darbai - gal gauni didesnį atlyginimą ar geresnes pareigas. Po truputį imi mąstyti, kad jau reikia įsitvirtinti šalyje, kurioje gyveni. Jau nori gyventi, o ne vien tik uždarbiauti. O kas tada?

Tuomet prasideda tos pačios, seniai pamirštos problemos ir galvos skausmai kamavę Lietuvoje. Norisi erdvesnio, gražesnio būsto. Nuosavo, ne nuomojamo. Norisi geresnio automobilio. Neblogai būtų, kad atlyginimą pakeltų, nes kiek jau galima. Mamą ir kitus, ašarų pakalnėje likusius, norisi aplankyti ne kartą, o bent du per metus. Juk norisi ir atostogų nuskristi - gal ne į Lietuvą, gal kur nors, kur veidai linksmesni ir klimatas šiltesnis. Norisi daug ir vis daugiau ir daugiau.

Ir štai tada jau niekas nerašo komentarų apie tai, kad badas išvijo. Nes iš tiesų išvažiavom, nes rodėsi, kad gyvenimas kažkur geresnis, ir jis geresnis – kol adaptacijos laikotarpis praeina. Veliau viskas daugmaž taip pat – norai, nesutampantys su galimybėmis. Bet taip jau sudėliota pasaulio tvarka. Dėl norų tenka dirbti – ilgai ir sunkiai. O kur – Lietuvoje šalia artimųjų ar užsienyje mėginant tapti vienu iš jų – kiekvieno asmeninis reikalas.

Emigranto duona nėra nei lengvesnė, nei skanesnė. Pražioje, kelerius metus naujo gyvenimo iliuzija užburia ir įtraukia, kol ne topteli galiausiai, jog jautiesi vertas daugiau. Ir vardan to geresnio, vardan to „oraus“ gyvenimo emigracijoje dirbti tenka dar daugiau ir dar sunkiau. Nes šalia visų sunkumų, su kuriais susiduria Lietuvoje dirbantis lietuvis, tau dar tenka periodiškai ir pačiose įvairiausiose situacijose įrodinėti, kad nors ir svetimtautis, bet esi ne ką prastesnis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Aklas pasimatymas Klaipėdoje išdegino žymę širdyje: tai buvo skaudi pamoka (32)

Kiekvienas iš mūsų gyvenime esame turėję gražių ir ne tokių jau malonių akimirkų. Vieniems...

Universiteto atkirtis valstybei: pagaliau nebebūsime pastumdėliais eilinėje šachmatų lentoje (11)

Senas viduramžių posakis skelbia: „miesto oras daro žmogų laisvą“. Prisipažinsiu: negaliu...

Nemalonus incidentas oro uoste galėjo kirsti per kišenę – pareigūnų reakcija buvo netikėta (26)

Šeštadienį, lapkričio 30 d., mano dukrai Vilniaus oro uoste nutiko nemalonus įvykis. Kai praėjo...

Vyras jaučiasi apgaudinėjamas: su žmona uždirbame panašiai, bet visas sąskaitas apmoku aš (241)

Žmona turi savotišką požiūrį į bendrą gyvenimą. Nėra kalbos apie savanorišką dovanų...

Susirašinėjo su emigrante, bet tokios aikštingos princesės nesitikėjo pažinti: greitai pasipylė reikalavimai (96)

Pamačiau skelbimą, kad mergina nori pabendrauti. Buvo matomas jos el. paštas, nors ir keistokas,...

Top naujienos

Gyvai / Eurolygos dvikova Maskvoje: CSKA – „Žalgiris“ (33)

Kauno „Žalgirio“ (3-8) krepšininkų laukia sunki užduotis. Eurolygos 12-o turo rungtynėse...

Seime brandinamam skandalingam sprendimui turi atsaką: gal tuomet naikinkime vienmandates? (10)

„Jeigu mes žmonių klaustume, kas jiems yra svarbiau, ar valdžios stabilumas ir gebėjimas dirbti,...

Rapšys nesulaikomas – apgynė Europos čempiono titulą ir iškovojo antrą aukso medalį (4)

Lietuvos plaukimo žvaigždė Danas Rapšys Glazge (Jungtinė Karalystė) vykstančiose Senojo...

Bjauriuoju ančiuku praminta Panevėžio eglė pagaliau atsitiesė: pajuokos objektas tapo tikru grožio etalonu (20)

Šiemet Panevėžys tapo ankstyviausiu kalėdinio laikotarpio pranašu Lietuvoje ir, aplenkęs visus...

Arūnas Milašius. Kodėl ūkininkai pralaimėjo dar prieš išvarydami traktorius į miestus (97)

Formaliai praeitos savaitės ūkininkų protesto akcijos atnešė sėkmę – žymėtas dyzelinas...

Neįtikėtinas rusų sukčiaus įžūlumas: pastatė netikrą pasienio postą, pravežė migrantus ir paleido atgal į Rusijos miškus pasiėmė 10 tūkst. eurų (7)

Rusijoje buvo suimtas vyras, klaidingoje vietoje įkasęs pasienį žyminčius stulpus, kad apgautų...

Seimas gavo eksperto vertinimą: prekybininkai garantuotai padidintų kainas, bankams mokestis būtų nepakeliamas (151)

Seimui jau pateiktas nepriklausomo eksperto vertinimas dėl bankų ir prekybos tinklų mokesčio....

Ištyrė ir rėžė rezultatus: kurį mėnesį gimusiems didžiausia tikimybė sulaukti šimto metų, o kurį – mažiausia? (1)

Ar turi reikšmės tai, kokį mėnesį gimėte? Akivaizdu, kad taip, ir šį kartą kalba sukasi ne...

Ekspertė rėžė: pas plastikos chirurgą turėtumėte apsilankyti dar prieš trisdešimtmetį

Kalbėdama su žmonėmis pastebiu, kad dauguma nežino, kada kreiptis į estetinės medicinos...

Kručinskienė apsisprendė: išsikrausto (321)

Eglė ir Gintaras Kručinskai pagaliau sutiko – išsikraustys į Kauno miesto savivaldybės...