aA
Žodis „emigracija“ lietuvos spaudoje linksniuojamas ypač dažnai. Žurnalistai su kaupu atseikėja įvairiausios statistikos, tyrimų, nuomonių, sėkmingų ir nelabai emigrantų patirčių. Nemažiau iškalbinga šia tema ir mūsų visuomenė. Skaitau šių laikų folklorą, o ten vis tas pats – labai lietuviškas burnojimas ir plūdimasis.
Emigrantė: mūsų duona nėra nei lengvesnė, nei skanesnė
© Shutterstock nuotr.

Kiekvieno emigranto istorija skirtinga. Skiriasi priežastys ir patirtys. Mano istoriją puikiai apibūdina priežodis: nuo meškos ant vilko. Bet išmokau ir supratau daug. Dabar kantriai dėliojuosi gyvenimą, po truputį, stengdamasi įvertinti visas smulkmenas.

Emigracija ne dėl bado

Nedėstysiu apie orų gyvenimą, kurio Lietuvoje neįmanoma susikurti. Viskas įmanoma. Gal ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet įmanoma. „Jei neturi pažinčių...“, – komentuosite. Taip, jei neturi pažinčių – užduotis sunkesnė, tačiau lygiai taip pat užsienyje. Jei neturi pažįstamų, kas priglaus pirmomis dienomis ir kas pagelbės su pirmu laikinu darbeliu - įsitvirtinti sunkiau, tačiau nėra neįmanoma.

Lietuvoje nebadavau. Darbą turėjau. Atlyginimą gaudavau. Pragyvendavau. Ačiū Dievui, darbus turi ir mano tėvai. Į užsienį važiavau ne dėl to, kad badas žvelgė į akis. Išvažiavau, nes pavargau nuo kalbų apie tuoj tuoj sprogstančią krizės bombą, pavargau nuo nelaimingų ir piktų veidų, nuo chroniško visuotinio nuovargio. Išvažiavau pailsėti. Be pažinčių. Pusmečiui. Paskui dar vienam. Ir dar...Ir likau.

Diplomų turėtojų savivertė

Važiuodama į šiltus kraštus su 6 mėn. darbo kontraktu šventai tikėjau, kad po pusmečio grįšiu ir vėl griebsiuosi karjeros. Juk diplomų turėjimas tiesiog įpareigoja „karjerą daryti“. Nesvarbu, kad visi diplomų turi, ir ne po vieną. Ir visi diplomų turėtojai, kaip ir aš, mano, kad dirbti nepurviną, patogų ir bent jau gerai (ne puikiai) apmokamą darbą yra diplomo turėtojo privilegija.

Visi diplomų turėtojai skundžiasi, kad dirbti labai nori, bet Lietuvoje negali. Tie patys diplomų turėtojai labai sėkmingai praleidžia pro ausis ir akis faktą, kad diplomų turėtojų Lietuvoje yra gerokai per daug. Ignoruojame ir tai, kad brangūs, labai brangūs kai kurių aukštųjų mokyklų diplomai išdalinami keliems šimtams absolventų kasmet, toli gražu nėra užtarnauti sąžiningu mokymusi. Nagi, iš tikrųjų - nejaugi tikrai manote, kad tas nenusirašė, o anas nenusipirko baigiamojo rašto darbo? O juk popierėlius gauname vienodus? Bet ne apie tai dabar. Svarbiausia tai, kad diplomų turėtojų savivertės suvokimas ir savigarba dažnai neleidžia imtis bet kokio padavėjos darbo, nes diplomo turėjimas įpareigoja.

Tuo tarpu užsienyje, kur diplomai niekam neįdomūs, dirbame bet ką ir jaučiamės laimingi, nes gauname atlygį ir išgalime išsilaikyti. Nes juk užsienyje bet kokį darbą dirbti negėda. Užsienyje neatsidursi situacijoje kuomet reikės rausti iš gėdos priimant užsakymą iš dvejetukininkės kurso draugės, atėjusios į restoraną verslo pietų. Vargu, ar užsienyje teks plauti prabangų klasės pastumdėlio automobilį. O ir kaimynės neplaks liežuviais ir mamai nervų negadins, kad neva ji tokius pinigus mokslams išleidusi, o dabar va, su aukštojo diplomu ir grindis šluoja. Tokių situacijų galimybė užsienyje mažėja, todėl ir negėda, todėl nebaisu.

Gyvenimo stilius pagal aplinką

Jau matau pasipylusių komentarų virtinę: „dirbčiau ir Lietuvoje bet kokį darbą, bet atlyginimo neužtenka pragyventi“ ir pan. Ir negaliu labai ginčytis, nes neturiu skaičiukų, statistikos. Nežinau, kas kiek uždirba ir kas kiek išleidžia, žinau tik tiek, kad dirbant užsienyje „oraus“ gyvenimo lygio kartelė automatiškai nusileidžia kur kas žemiau nei gyvenant savoje šalyje.

Jeigu Lietuvoje nuomotame bute glaudžiamės dviese, na, tryse, tai užsienyje nesibodime sutalpinti dviaukščių lovų mažučiame kambarėlyje, kad galėtumete sutaupyti nuomai ir daugiau pinigėlių atsidėti. Jeigu Lietuvoje jautiesi „oriai“ tik vairuodamas daugiausiai 5-erių metų senumo automobilį, tai užsienyje, reikalui esant, mini dviratį ir džiaugiesi, kad netenka papildomai išleisti degalams.

Jeigu Lietuvoje jauti kažkokį keistą, dažnai nesuvokiamą, nepasitikėjimą vilkėdamas paprastus džinsus ir nutampytus, gerokai pablukusius marškinėlius, tai užsienyje tau nė motais. Nors drabužiai, regis, kone bet kur pasaulyje yra pigesni nei Lietuvoje. Bet ir tokio pustymosi, plunksnų kedenimo poreikis mažesnis.

Galiausiai laisvalaikio praleidimo būdas Lietuvoje ir užsienyje pasikeičia is esmės, jau vien dėl aplinkos. Lietuvoje – krūvos giminių, draugų ir pažįstamų. Su visais norisi kavos išgerti, į kiną, teatrą, koncertą nueiti. Atšvęsti gimtadienius, apipilti dovanomis per šventes...Daugybė išlaidų dingsta gyvenant užsienyje – draugų mažiau, laisvadienių ne retai taip pat.

Žinoma, kiekvienas savaip leidžia laisvalaikį ir sunkiai uždirbtus pinigus, tačiau esu tikra, kad pirmuosius metus svetimoj šalyje pramogos ne tokios gausios, ne tokios dažnos ir greičiausiai gana pigiai atsieinančios. Reikalai kiek pasikeičia po to, kai nustojame būti emigrantais ir norime tapti pilnaverčiais tos šalies piliečiais.

Po adaptacijos – pamirštos bėdos

Laikas bėga. Tu dirbi, uždirbi, išleidi, draugų ratas plečiasi, poreikiai - taip pat. Jeigu sekasi darbai - gal gauni didesnį atlyginimą ar geresnes pareigas. Po truputį imi mąstyti, kad jau reikia įsitvirtinti šalyje, kurioje gyveni. Jau nori gyventi, o ne vien tik uždarbiauti. O kas tada?

Tuomet prasideda tos pačios, seniai pamirštos problemos ir galvos skausmai kamavę Lietuvoje. Norisi erdvesnio, gražesnio būsto. Nuosavo, ne nuomojamo. Norisi geresnio automobilio. Neblogai būtų, kad atlyginimą pakeltų, nes kiek jau galima. Mamą ir kitus, ašarų pakalnėje likusius, norisi aplankyti ne kartą, o bent du per metus. Juk norisi ir atostogų nuskristi - gal ne į Lietuvą, gal kur nors, kur veidai linksmesni ir klimatas šiltesnis. Norisi daug ir vis daugiau ir daugiau.

Ir štai tada jau niekas nerašo komentarų apie tai, kad badas išvijo. Nes iš tiesų išvažiavom, nes rodėsi, kad gyvenimas kažkur geresnis, ir jis geresnis – kol adaptacijos laikotarpis praeina. Veliau viskas daugmaž taip pat – norai, nesutampantys su galimybėmis. Bet taip jau sudėliota pasaulio tvarka. Dėl norų tenka dirbti – ilgai ir sunkiai. O kur – Lietuvoje šalia artimųjų ar užsienyje mėginant tapti vienu iš jų – kiekvieno asmeninis reikalas.

Emigranto duona nėra nei lengvesnė, nei skanesnė. Pražioje, kelerius metus naujo gyvenimo iliuzija užburia ir įtraukia, kol ne topteli galiausiai, jog jautiesi vertas daugiau. Ir vardan to geresnio, vardan to „oraus“ gyvenimo emigracijoje dirbti tenka dar daugiau ir dar sunkiau. Nes šalia visų sunkumų, su kuriais susiduria Lietuvoje dirbantis lietuvis, tau dar tenka periodiškai ir pačiose įvairiausiose situacijose įrodinėti, kad nors ir svetimtautis, bet esi ne ką prastesnis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Didžiulį skausmą kentusiam pacientui odontologas parodė duris: prasilenkia su etika (60)

Rašau šį laišką bemiegę naktį, kurios, tikėtina, buvo galima išvengti. Skausmas sukelia...

Po 10 meilės metų žmona man smogė naujienomis. Dabar pasakysiu – velniop tokia laimė (397)

Pagaliau išaušo ta diena, kai aš tapau laisvas. Tapau laisvas nuo visokių nereikalingų...

Važiuodama į šarvojimo salę kaunietė pasibaisėjo taksisto elgesiu: kyla klausimas, kuris čia klientas (59)

Antradienį dar vieną kartą pasijutau bjauriai, važiuodama taksi. Nežinau nė kaip pasakyti apie...

Kaime gyvenantis vyras atkreipė dėmesį į taršos mokesčio trūkumą: apie šitą valdžia nepagalvojo (53)

Kompensacija už mažiau taršų automobilį ... Tik parodykit nors vieną įgalų pravažiuoti kaimo...

Įsiplieskus Zuokų skandalui moteris atkreipė dėmesį į svarbiausią dalyką (247)

Skyrybos – tragedija šeimai. Kai meilė baigiasi, belieka padėkoti vienas kitam už praleistą...

Top naujienos

Orai: ciklonai apsiraminti nežada (1)

Pirmadienį vėjas rims. Tik kai kuriuose rajonuose vakarinių krypčių vėjo gūsiai užsiliks iki...

Ukrainiečiai Lietuvą vadina svajonių šalimi: priežastys, kodėl pas mus geriau nei pas juos (336)

Ukrainoje myli Lietuvą. Vietiniai žmonės ten giria mūsų šalį, giria mūsų politiką, giria...

Įspėjo dėl Putino reitingų: norėdamas išlikti šis režimas gali ryžtis siaubingiems scenarijams (824)

Vos trečdalis rusų pasitiki Vladimiru Putinu. Tai rodo naujausios apklausos Rusijoje, kurią jau du...

Artimiausioje Zelenskio aplinkoje – permainos: pirmasis pavojaus signalas nuskambėjo dar vasarą (34)

Prezidento administracijos (anksčiau – sekretoriato, dabar – prezidento biuro) vadovo pareigos,...

Naujausi siūlymai JK tūkstančius privertė panikuoti: kilo didžiulis chaosas ir sąmyšis – gali prasidėti krizė (384)

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė paviešino būsimą taškais grindžiamą imigracijos...

Italijoje dėl koronaviruso izoliuojama daugiau nei dešimt miestų, atšauktas Venecijos karnavalas pranešama apie trečią mirtį; užsikrėtę jau daugiau nei 150 žmonių (500)

Italijai kovojant su didžiausiu koronaviruso protrūkiu Europoje, vyriausybė nusprendė blokuoti...

Favoritų nesėkmės namuose: serbai nusileido gruzinams, ispanai – lenkams visi rezultatai (58)

Sekmadienį žaidžiami antrieji 2021 metų Europos čempionato atrankos susitikimai. Staigmena...

Vietoje sekso – masturbacija: gydytojai atsakė, kaip tai gali padėti (15)

Apie savęs patenkinimą vis dar nedrįstame kalbėti, nors pagal statistiką tuo užsiima 95 proc....

Viena seniausių Žemaitijos gyvenviečių mena kraupias istorijas: po kryžiuočių antpuolių likdavo tik griuvėsiai ir lavonai (18)

Prie pat Dubysos upės , Vieviršės upelio krantuose stūkso labai senas Betygalos miestelis. Viena...

Žmogžudystė dykroje: meilės trikampis pasibaigė taip, kad apie jį iki šiol sklando legendos (3)

Kornvalio grafystė Anglijoje – tolimą istoriją menantis regionas, po kurį išties verta...

|Maža didelių žinių kaina