Žodis „emigracija“ lietuvos spaudoje linksniuojamas ypač dažnai. Žurnalistai su kaupu atseikėja įvairiausios statistikos, tyrimų, nuomonių, sėkmingų ir nelabai emigrantų patirčių. Nemažiau iškalbinga šia tema ir mūsų visuomenė. Skaitau šių laikų folklorą, o ten vis tas pats – labai lietuviškas burnojimas ir plūdimasis.
© Shutterstock nuotr.

Kiekvieno emigranto istorija skirtinga. Skiriasi priežastys ir patirtys. Mano istoriją puikiai apibūdina priežodis: nuo meškos ant vilko. Bet išmokau ir supratau daug. Dabar kantriai dėliojuosi gyvenimą, po truputį, stengdamasi įvertinti visas smulkmenas.

Emigracija ne dėl bado

Nedėstysiu apie orų gyvenimą, kurio Lietuvoje neįmanoma susikurti. Viskas įmanoma. Gal ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet įmanoma. „Jei neturi pažinčių...“, – komentuosite. Taip, jei neturi pažinčių – užduotis sunkesnė, tačiau lygiai taip pat užsienyje. Jei neturi pažįstamų, kas priglaus pirmomis dienomis ir kas pagelbės su pirmu laikinu darbeliu - įsitvirtinti sunkiau, tačiau nėra neįmanoma.

Lietuvoje nebadavau. Darbą turėjau. Atlyginimą gaudavau. Pragyvendavau. Ačiū Dievui, darbus turi ir mano tėvai. Į užsienį važiavau ne dėl to, kad badas žvelgė į akis. Išvažiavau, nes pavargau nuo kalbų apie tuoj tuoj sprogstančią krizės bombą, pavargau nuo nelaimingų ir piktų veidų, nuo chroniško visuotinio nuovargio. Išvažiavau pailsėti. Be pažinčių. Pusmečiui. Paskui dar vienam. Ir dar...Ir likau.

Diplomų turėtojų savivertė

Važiuodama į šiltus kraštus su 6 mėn. darbo kontraktu šventai tikėjau, kad po pusmečio grįšiu ir vėl griebsiuosi karjeros. Juk diplomų turėjimas tiesiog įpareigoja „karjerą daryti“. Nesvarbu, kad visi diplomų turi, ir ne po vieną. Ir visi diplomų turėtojai, kaip ir aš, mano, kad dirbti nepurviną, patogų ir bent jau gerai (ne puikiai) apmokamą darbą yra diplomo turėtojo privilegija.

Visi diplomų turėtojai skundžiasi, kad dirbti labai nori, bet Lietuvoje negali. Tie patys diplomų turėtojai labai sėkmingai praleidžia pro ausis ir akis faktą, kad diplomų turėtojų Lietuvoje yra gerokai per daug. Ignoruojame ir tai, kad brangūs, labai brangūs kai kurių aukštųjų mokyklų diplomai išdalinami keliems šimtams absolventų kasmet, toli gražu nėra užtarnauti sąžiningu mokymusi. Nagi, iš tikrųjų - nejaugi tikrai manote, kad tas nenusirašė, o anas nenusipirko baigiamojo rašto darbo? O juk popierėlius gauname vienodus? Bet ne apie tai dabar. Svarbiausia tai, kad diplomų turėtojų savivertės suvokimas ir savigarba dažnai neleidžia imtis bet kokio padavėjos darbo, nes diplomo turėjimas įpareigoja.

Tuo tarpu užsienyje, kur diplomai niekam neįdomūs, dirbame bet ką ir jaučiamės laimingi, nes gauname atlygį ir išgalime išsilaikyti. Nes juk užsienyje bet kokį darbą dirbti negėda. Užsienyje neatsidursi situacijoje kuomet reikės rausti iš gėdos priimant užsakymą iš dvejetukininkės kurso draugės, atėjusios į restoraną verslo pietų. Vargu, ar užsienyje teks plauti prabangų klasės pastumdėlio automobilį. O ir kaimynės neplaks liežuviais ir mamai nervų negadins, kad neva ji tokius pinigus mokslams išleidusi, o dabar va, su aukštojo diplomu ir grindis šluoja. Tokių situacijų galimybė užsienyje mažėja, todėl ir negėda, todėl nebaisu.

Gyvenimo stilius pagal aplinką

Jau matau pasipylusių komentarų virtinę: „dirbčiau ir Lietuvoje bet kokį darbą, bet atlyginimo neužtenka pragyventi“ ir pan. Ir negaliu labai ginčytis, nes neturiu skaičiukų, statistikos. Nežinau, kas kiek uždirba ir kas kiek išleidžia, žinau tik tiek, kad dirbant užsienyje „oraus“ gyvenimo lygio kartelė automatiškai nusileidžia kur kas žemiau nei gyvenant savoje šalyje.

Jeigu Lietuvoje nuomotame bute glaudžiamės dviese, na, tryse, tai užsienyje nesibodime sutalpinti dviaukščių lovų mažučiame kambarėlyje, kad galėtumete sutaupyti nuomai ir daugiau pinigėlių atsidėti. Jeigu Lietuvoje jautiesi „oriai“ tik vairuodamas daugiausiai 5-erių metų senumo automobilį, tai užsienyje, reikalui esant, mini dviratį ir džiaugiesi, kad netenka papildomai išleisti degalams.

Jeigu Lietuvoje jauti kažkokį keistą, dažnai nesuvokiamą, nepasitikėjimą vilkėdamas paprastus džinsus ir nutampytus, gerokai pablukusius marškinėlius, tai užsienyje tau nė motais. Nors drabužiai, regis, kone bet kur pasaulyje yra pigesni nei Lietuvoje. Bet ir tokio pustymosi, plunksnų kedenimo poreikis mažesnis.

Galiausiai laisvalaikio praleidimo būdas Lietuvoje ir užsienyje pasikeičia is esmės, jau vien dėl aplinkos. Lietuvoje – krūvos giminių, draugų ir pažįstamų. Su visais norisi kavos išgerti, į kiną, teatrą, koncertą nueiti. Atšvęsti gimtadienius, apipilti dovanomis per šventes...Daugybė išlaidų dingsta gyvenant užsienyje – draugų mažiau, laisvadienių ne retai taip pat.

Žinoma, kiekvienas savaip leidžia laisvalaikį ir sunkiai uždirbtus pinigus, tačiau esu tikra, kad pirmuosius metus svetimoj šalyje pramogos ne tokios gausios, ne tokios dažnos ir greičiausiai gana pigiai atsieinančios. Reikalai kiek pasikeičia po to, kai nustojame būti emigrantais ir norime tapti pilnaverčiais tos šalies piliečiais.

Po adaptacijos – pamirštos bėdos

Laikas bėga. Tu dirbi, uždirbi, išleidi, draugų ratas plečiasi, poreikiai - taip pat. Jeigu sekasi darbai - gal gauni didesnį atlyginimą ar geresnes pareigas. Po truputį imi mąstyti, kad jau reikia įsitvirtinti šalyje, kurioje gyveni. Jau nori gyventi, o ne vien tik uždarbiauti. O kas tada?

Tuomet prasideda tos pačios, seniai pamirštos problemos ir galvos skausmai kamavę Lietuvoje. Norisi erdvesnio, gražesnio būsto. Nuosavo, ne nuomojamo. Norisi geresnio automobilio. Neblogai būtų, kad atlyginimą pakeltų, nes kiek jau galima. Mamą ir kitus, ašarų pakalnėje likusius, norisi aplankyti ne kartą, o bent du per metus. Juk norisi ir atostogų nuskristi - gal ne į Lietuvą, gal kur nors, kur veidai linksmesni ir klimatas šiltesnis. Norisi daug ir vis daugiau ir daugiau.

Ir štai tada jau niekas nerašo komentarų apie tai, kad badas išvijo. Nes iš tiesų išvažiavom, nes rodėsi, kad gyvenimas kažkur geresnis, ir jis geresnis – kol adaptacijos laikotarpis praeina. Veliau viskas daugmaž taip pat – norai, nesutampantys su galimybėmis. Bet taip jau sudėliota pasaulio tvarka. Dėl norų tenka dirbti – ilgai ir sunkiai. O kur – Lietuvoje šalia artimųjų ar užsienyje mėginant tapti vienu iš jų – kiekvieno asmeninis reikalas.

Emigranto duona nėra nei lengvesnė, nei skanesnė. Pražioje, kelerius metus naujo gyvenimo iliuzija užburia ir įtraukia, kol ne topteli galiausiai, jog jautiesi vertas daugiau. Ir vardan to geresnio, vardan to „oraus“ gyvenimo emigracijoje dirbti tenka dar daugiau ir dar sunkiau. Nes šalia visų sunkumų, su kuriais susiduria Lietuvoje dirbantis lietuvis, tau dar tenka periodiškai ir pačiose įvairiausiose situacijose įrodinėti, kad nors ir svetimtautis, bet esi ne ką prastesnis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Specialistės komentaras: Meghan Markle makiažas – kuo jis ypatingas? (9)

Sveiki, Mieli skaitytojai, bei grožio ir estetikos puoselėtojai! Neseniai prabėgo labai garsus...

Tiesus kelias į „subobėjimą“ – sekso atsisakymas (84)

Bobos nėra lytis, nėra amžius, nėra kokia nors kita socialinė grupė. Tai sindromas. Diagnozė....

Vaikui į darželį – nuo rugsėjo mėnesio: nejaugi 100 eurų kompensaciją nutrauks dabar? (10)

Į DELFI redakciją kreipėsi mažamečio mama, kuri tikino, kad jai turi būti nuo gegužės...

Sritis, kurioje estai mus stipriai lenkia – laukti kitų rinkimų būtų per vėlu (10)

Nuolat matome pasiūlymus, kaip dirbti mažiau, bet uždirbti daugiau. Bet kaip uždirbti daugiau,...

Atskleidė, ką gavo emigravusi: nebežinau, ar konkretus atlyginimas priviliotų atgal (125)

Kai jau nebegali tylėt – tavy prabyla grafomanas, Ir liejasi tamsiom raidėm namų kompiuterio...

Top naujienos

Orai: po trumpo lietaus temperatūra pašėlusiai kils – galimas 30 laipsnių karštis (2)

Itin gražiais ir šiltais orais lepinusi gegužė nesiliaus mūsų stebinti ir toliau. Savaitės...

Odontologės įspėja: neatlikus įprastos procedūros, gresia baisios ligos ir byrantys dantys (139)

Kada paskutinį kartą jums buvo atlikta burnos higienos procedūra? Odontologės įspėja, kad...

Priverstinė emigracija į Norvegiją neatšaldė svajonės laimę kurti Lietuvoje (63)

Po studijų kelių įmonių biuruose dirbusi Vaida Juodževičiūtė metė sau iššūkį ir prieš...

6 priežastys atsisakyti „Chrome“ naršyklės (152)

Naršyklė yra nepakankamai saugi, greičiau iškrauna nešiojamojo kompiuterio bateriją, perduoda...

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas užfiksuotas pikantiškoje vietoje (103)

Antradienio vakarą Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas leido kartu su šimtais...

Mitais apipinti Balio paplūdimiai vilioja ir atstumia (9)

Balio salą gaubia daugybė senųjų ir modernių mitų. Vienas garsiausių – kad į šią salą...

DELFI skaitytojai atvėrė namų duris: pamatykite, kaip jie gyvena (18)

Konkursas „Interjeras, kurį sukūriau pats“ paskatino daugybę DELFI skaitytojų pasidalinti savo...

Kodėl meluojame, kalbėdami apie seksą? (10)

Daugybę metų visuomenėje gyvuoja stereotipas, bylojantis apie tai, kad vyrai turi gerokai daugiau...

Kilniaširdiškas keturmečio poelgis sugraudino daugelį (2)

Austinas Perine‘as, keturmetis iš Birmingamo, Alabamos valstijos, tapo tikra vietos įžymybe, kai...

Neišnaudotų resursų dar turintis Maksvytis: tikiuosi, duosime gerą kovą „Lietuvos rytui“

Klaipėdos „Neptūnas“ nors ne tiesiausiu keliu, tačiau galingu akordu užbaigė...