Nesiskirstykim į emigrantus ir ne. Nes mūsų emigrantai daro labai daug „vardan tos Lietuvos“. Tai ir jiems turime būti dėkingi, kad jie prieš 25-erius metus darė įtaką tuometiniam JAV prezidentui, kad neturėjom tūkstančių aukų, neturėjom kraujo upių kaip Ukrainoje.
Turime būti dėkingi tiems išeivijos verslo žmonėms ir profesoriams, kurie už savo pinigus važiavo į atgimusią Lietuvą mokyti mus, padėti, kaip pakelti mūsų šalį. Labai didelis ačiū KTU Administravimo fakulteto tuometinei rektorei p. Baršauskienei ir visiems dėstytojams, ir jei teisingai prisimenu pavardę, p. Kriščiūnui iš JAV, kuris vežė už savo lėšas dėstytojus, pas kuriuos ir aš turėjau progos mokytis. Šiandien aš lenkiu savo jau žilą galvą prieš tuos visus Lietuvos išeivius, kurie buvo su mumis, visa tauta, kad atsikeltume ir išeitume į pasaulį.
Gyvendama vienoje iš ES šalių, matau, kad ne visų tautų išeivija šitaip elgiasi. Atvažiuoja tik „daryti biznio“, o žodžio „labdara“ nėra girdėję. Taigi, už mus visus!
Labai malonu, kad jeigu kur nors ką nors iš mūsų skriaudžia, mes kylame visi! (Norvegijos pavyzdys). Labai gerai ir operatyviai pavyksta. Aplodismentai žurnalistams, teisininkams, piketuotojams ir visiems prisidėjusiems.
Ir užsienyje turime lietuviškas mokyklas, bėgam maratonus Vasario 16-ajai, giedam tautinę giesmę ir ko tik dar neprisigalvojam, būdami ne Lietuvoje, kad apie mus žinotų ir mes išliktume tuo, kas esame.
Mūsų šiandieninės valdžios „viršūnėlėms“ norėčiau palinkėti pradėti žiūrėti sau po kojomis ir pradėti vertinti savo tautos žmones, kuriuos užsienyje vertina labiau (kaip bebūtų liūdna).
Visiems išvykusiems ir bandantiems atsižadėti Lietuvos ir kalbantiems, kad niekada negrįš, norėčiau priminti liaudies patarlę „Nespjauk į vandenį, kad nereikėtų atsigerti“.
Ir nesiskirstykim į emigrantus ir ar šiaip kitokias rūšis, nes mūsų tik 3 milijonai (Mikutavičiaus paskaičiavimu) , o tai yra nedidelis kaimelis Kinijoje. Dar sovietmečiu, prisimenu, nuvažiavę į kaimą, visa gerkle traukdavom labai gražią dainą, jei neklystu Jono Strielkūno žodžiais (kur buvo KGB akys?). Pabaigoje yra tokios eilutės:
„Ir tada, kai po ilgų klajonių,
Žemėn atsiguls mana galva,
Nerašykit mano vardo, žmonės,
Parašykit, žmonės, LIETUVA!“
Su šventėmis mus VISUS!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!