Nors Lietuvos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose gausu tokių rašliavų, bet dar vienas trigrašio įterpimas nepagadins ir taip sugadintos sistemos.
Būtų gerai, kad bent kažkiek ją pataisytų. Bet suvokiu, kad mano, kaip ir to vargšo šunelio, balsas į dangų nenueina. Kaip ir tų nelaimingų rinkėjų, kurie tikėjosi geresnės valdžios ir geresnio gyvenimo. Bet ne veltui lietuvių liaudies patarlė sako: norėjo kaip geriau, išėjo kaip visada.
Tik tas išėjimas „kaip visada“ jau pradeda griauti viską, kas buvo pastatyta Lietuvoje per 27 jos nepriklausomybės metus. Garbingai apsireiškusi „profesionalų“ valdžia tikrai labai profesionaliai kasa Lietuvos pamatus. Šioje vietoje rinkėjams duoti pažadai ištęsėti su kaupu. O rezultatai kraupūs – viskas brangsta, atsiranda su sveika psichika prasilenkiantys įstatymai ir visokie ministrų įsakymai, draudimai, apribojimai... Ir, be abejo, vėl dešimtys tūkstančių nuo tokio režimo bėgančių tautiečių…
Patikėkite, tie jūsų keikiami emigrantai labai domisi, kas vyksta gimtoje šalyje ir, ko gero, taip sakant, „iš šono“ visa tai jiems geriau matyti. Todėl bent jau man į galvą pradeda lįsti bjauri mintis: šita „profesionalų“ valdžia daro viską, kad tik sugadintų paprastų Lietuvos mirtingųjų gyvenimus. Bandau suprasti kodėl, koks šito poelgio tikslas, bet nei dieną, nei naktį nerandu tinkamo atsakymo. Gal tai profesionaliai atliekamas kažkokių Lietuvai nedraugiškų valstybių tarnybų užsakymas, gal tai tylus noras ir siekis pamažu, nepastebimai, sunaikinti nepriklausomą valstybę? Vis dar esame Europos Sąjungoje, dar ir geografiniame Europos centre. Bet kai kurie valdžios sprendimai labai panašūs į labiausiai izoliuotos pasaulio valstybės – Šiaurės Korėjos. Dažnai prisidengiama nedraugiškų valstybių fobija – kaip sakoma liaudyje – „rusai puola“. Bet tikrasis destruktyvus puolimas matyti tik iš savo pačių išrinktųjų.
Kuo toliau, tuo labiau man darosi nesaugu ir nejauku mano gimtoje šalyje. Pastebiu, kad kasmet gatvėse praeivių veidai tampa vis liūdnesni. Vis daugiau žmonių nebetiki ateitimi. Na, ir faktai patys kalba už save: jei tau gresia mirtis, geriau greitosios pagalbos nekviesk, nes neatvažiuos, arba atvažiuos per vėlai. Gerai, jei turi draugišką kaimyną su automobiliu. Tas pats ir su gaisrine. Neduok Dieve, kam nors užsidegti. Geriau pačiam su kibirais laistyti, kol ne vėlu, bet priešgairinės pagalbos automobilio tikėtis neverta, nesvarbu, kad jis stovi už kelių šimtų metrų nuo tavo degančio namo. O kur dar tie psichiškai nesveiki verygiški įsakymai ir visokie patobulinimai dėl vaistų išrašymo, jų kompensavimo, o dabar dar ir negrabiai iš anglų kalbos išversti klausimai apie alkoholio vartojimą… Panašu, kad dėl to nelemto alkoholio „profesionalai“ visai nukvako. Atrodo, kad jie alkoholikais laiko visą tautą.
Nesu abstinentas ir jei sveikata leis, nežadu tokiu būti ateityje. Kaip ir pats ponas Skvernelis. Nors šioje vietoje žmogus pasakė tiesą: kai noriu, atsigeriu alaus. Ir už tai jį reikėtų gerbti. Bet atsiprašau, koks veryginis sutvėrimas man turi teisę reguliuoti mano gyvenimą? Kas leido lįsti į mano vidų ir krapštytis po mano skrandį? Kiek kartų, kada, kokio alaus ar vyno aš gėriau? O jei netyčia kartą ėmiau ir padauginau – išgėriau ne vieną, bet dvi taures vyno per vakarą? Aš nesakau, kad nėra tikrų, ilgalaikių alokoholikų ir jų nereikia gydyti. Juk žinome, kaip tokius vadina – jie buvo ir liks „chroniais“. Bent jau dauguma. Bet nereikia gydyti visos tautos. Įdomu, ką pasakytų Veryga apie Anglijos karalienę ir jos amžiną atilsį motiną, kuri anuomet vyno „degustavimu“ gerokai aplenkdavo šiuolaikinę karalienę. Nors ši taip pat neatsispiria svaigiai pagundai ir daro tai kasdien, ir išlenkia daugiau nei rekomenduotina norma moterims. Ir nieko, valdo sau ilgai, garbingai, ir netapo „chrone“.
Vos nepamiršau svarbaus dalyko – juk valdžia uždraudė kodavimą nuo alkoholio. Tai dar vienas mano pastebėjimas, kad „profesionalai“ nori kuo greičiau sunaikinti Lietuvą. Jie apsimeta, kad kovoja su alkoholiu, bet tyliai sau kikena stebėdami, kaip tie „chroniai“ toliau geria kibirais, ir jau nebe pabrangusį alų, bet mirtiną pilstuką, o koduotis nebegalima, uždrausta. Vadinasi, mirkite, bus dar mažiau gyventojų. O prie jų mažėjimo prisideda ir liūdna nusižudymų statistika...
Tuo tarpu Lietuvoje apstu kitų, daug svarbesnių problemų, kurias turėtų spręsti žmonių išrinktieji. Bet jiems įdomiau žaisti štai tokius žaidimus, nes jie kuriam laikui nukreipia dėmesį nuo rimtų dalykų. O tų dalykų mūsų „profesionalai“ imtis nenori arba bijo, nes nežino kaip tai daroma.
Aš visada su kuo nors kalbėdamas apie politiką sakau, kad nereikia išradinėti dviračio. Nereikia jokių bandymų, tyrimų ar kažko panašaus. Yra pasaulyje daugybė valstybių, panašių į Lietuvą. Tai ponai politikai, negi taip sunku ką nors „nusižiūrėti“ ir pritaikyti savo kieme? Pritaikyti tai, kas jau seniai išrasta ir puikiai veikia. Visose gyvenimo srityse, absoliučiai. Gal net ir ta pati nedidukė Estija. Kodėl ten atlyginimai ir pensijos didesnės nei pas mus? Kodėl per praėjusią krizę estų pensijos ir atlyginimai beveik nepakito? Kodėl Lietuvoje per beveik trisdešimt nepriklausomybės metų vis dar kažkas išrandama, bandoma, taikoma ir paskui vėl nenutaikoma kaip turi būti? Kodėl toje pačioje Latvijoje lietuviškas benzinas ar lietuviški maisto produktai pigesni nei Lietuvoje? O atlyginimas didesnis? Jau žiniasklaida skambina pavojaus varpais: ta tokia buvusi atsilikusi nuo gyvenimo Rumunija netrukus pralenks Lietuvą! Kas Lietuvoje daroma ne taip? Viskas? Panašu…
Tačiau aišku viena, kad viskas priklauso nuo žmogaus, kuris valdo šalį. Kuris valdo parlamentą, kuria įstatymus. Šioje vietoje nejučia pradėjau lyginti Lietuvą, kaip šalį, ir didžiausią mūsų kurortą Palangą. Nesakau, kad sulyginimas visai tikslus, bet panašumų labai daug. Ir štai paaiškinsiu kodėl. Ir Lietuvai, ir Palangai vadovauja vienas žmogus, ar tai didžiausiu vadovu laikysime prezidentę, ar Seimo pirmininką, ar premjerą. Jų galios panašios, todėl vadinkime juos valdžia. Panaši valdžia Palangoje yra miesto meras. Ir štai per keletą Palangos mero kadencijų didžiausias Lietuvos kurortas pasikeitė neatpažįstamai. O meru buvo antrą kartą išrinktas tas pats žmogus dėl to, kad anoje kadencijoje dirbo miestui ir puoselėjo jį. Žmogus užsitarnavo palangiškių pagarbą ir pasitikėjimą. Ir svarbiausia, neapvylė savo gyventojų. Tai, ką miestui padarė Palangos meras, nėra padaręs nė vienas iki jo buvęs kurorto vadovas. Ir tubūt nė vienas iki šiol esantis meras Lietuvoje.
Bet štai vienas geriausių mero projektų, kuris buvo įgyvendintas praėjusią vasarą – pastatyti kilnojamieji viešieji tualetai pajūryje kai kurioms valstybės institucijoms tapo rakštimi. Valstybė nenori gero savo žmonėms ir nesvarbu, kad miesto meras to nori. Valstybė vėl pademonstravo nepagarbą savo piliečiams ir leido suprasti, kad jie valstybei nereikalingi.
Taigi, šis nedidelis pavyzdys rodo, kad sėkmė priklauso nuo vadovo. Kuris nedaro kažkokių bandymų ir neišradinėja dviračio.
Paskutinis Seimo bandymų projektas, kuris buvo pavadintas Grįžimo įstatymu, man asmeniškai sukėlė šiltesnių jausmų ir vilčių. Norėčiau sugrįžti, bet kol valdžia imasi represinio valdymo stiliaus, bijau. Patikėkite, tikrai daug lietuvaičių svajoja gyventi ir dirbti savo šalyje, kadangi visi suvokiame, jog svetur niekada netapsime tokiais pat lygiateisiais gyventojais, kokiais galime būti Lietuvoje.
Juk mes gimę Lietuvoje, ten mūsų gimtasis lizdas, mūsų namai, tėvai ir protėviai, ir tuo viskas pasakyta.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.