Pradėsiu nuo Turkijos – nepatiko. Aišku, dabar matau, kad klaida buvo lietuviškų tradicijų sekimas – tai yra drybsojimas prie baseino, „viskas įskaičiuota“, vietinis turgus... ir viskas. Susisukome už mažiau nei 500 eurų asmeniui savaitei, bet tik tiek. Vietiniai įkyrūs, mano taktika, kai noriu jų atsikratyti, kalbėti lietuviškai, nepasiteisino, nes jie man atsakydavo „A, Lithuania, labas!!!“
Visai kas kita – Egiptas. Labiau pavargusi nuo betikslio drybsojimo, nei atsigavusi, užsakiau 4 dienų kelionę po Kairą ir aplinkui sau ir draugei – su ekskursijomis ir visa kita.
Vienintelė palydovė, kuri galėjo vykti, turėjo kiek kitokį skonį linksmybėms nei mano, tad planavome susitikti tik vakarais viešbučio barelyje.
Ir ką jūs manote? Pasirodo, pašmirinėti vienai buvo ideali idėja. Esu įpratusi prie gatvės šūksnių, kai einu pro šalį, tačiau netikėtai mane užkalbino vyras. Angliškai kalbėjo gerai, beveik kaip aš. Sutikau pasivaikščioti drauge su juo.
...po valandos supratau, kad jokios ekskursijos nebedomina. Kai kitą rytą atsibudau vakarietiškai tvarkingai jo miegamajame, manęs laukė tikri pusryčiai į lovą – nors žmogus maudėsi už sienos, aš šiuolaikiškai išsitraukiau telefoną patyrinėti jo feisbuko. Kai jis grįžo, atsainiai paklausiau, kur jis čia pozuoja nuotraukose.
Ogi pasirodo, jog Europoje!!!
Turi draugų Graikijoje, kuriuos bent porą kartų per metus aplanko.
Mano akių lėliukės įgijo širdutės formą!
Ne ne, juokauju. Čia jau per saldžiai. Manasis egiptietis (mintyse niūniuoju Grace Jones dainą, „My Jamaican guy“ pakeisdama į „Egyptian“) – dėmesingas, galantiškas, neatitraukiantis nuo manęs akių. Švelnus lovoje. Ir per šventes lankantis saviškius Graikijoje – šalia manęs!
Aišku, aš jo neįsimylėjusi. Mes tik gerai leidžiame laiką.
Myliu aš savo vyrą, teisėtą sutuoktinį, kuris apmoka visas šitas keliones.
Ir visgi, šių metų kelionė buvo įdomi...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.
Drugeliai pilve, iš veido nedingstanti šypsena ir giliai širdyje tūnanti nuojauta, kad visa tai tuoj pasibaigs – jausmai, kuriuos puikiai pažįstame kiekvienas, jeigu kada patyrėme vasaros romaną. Nors dažnai nutinka taip, kad euforiją vos po savaitės ar mėnesio keičia ašaros ir neviltis dėl nutolusios meilės, būna ir laimingų pabaigų – kaip filmuose.
Patyrėte šį saldžiai kartų meilės skonį? O gal esate iš tų laimingųjų, kurių vasaros romanas truko ne dvi savaites, o užsitęsė visą gyvenimą? Prašome jūsų papasakoti savo istoriją. Įkvėpkite tuos, kurie tikisi susipažinti su žmogumi, suvirpinsiančiu širdį, prisipažinkite, kokių klaidų nedaryti, kad vasaros romanas netaptų kančia, ir atskleiskite, kaip „išgyti“ nuo vasarinės meilės, jei šiai nelemta trukti amžinai.
Už atvirumą ir drąsą vienam Jūsų padovanosime dvi knygas –Caroline Eriksson „Dingę“ ir James Henry „Frosto vidurnaktis“. Laimėti galite savo istoriją siųsdami dviem būdais – arba spausdami pilką mygtuką žemiau arba rašydami laišką el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Romanas“. Jūsų anonimiškumą garantuojame.
Laukiame jūsų istorijų iki rugpjūčio 31 d.