aA
Tądien pusę penkių grįžusi iš mokyklos įsijungiu DELFI pažiūrėti, kas naujo įvyko nuo praėjusios dienos apsilankymo tiek pasaulyje, tiek pačiame DELFI. Akys užkliuvo ties antrašte apie moksleivio laišką, kuris po dviejų pamokų išėjo namo su intriguojančiu paaiškinimu, kodėl.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Sąžiningai atidirbus visose aštuoniose pamokose, tokia antraštė sudomino dar labiau, galbūt ir man reikėjo eiti namo po dviejų? O ir straipsnius, susijusius su mokslais, skaitau noriai, kadangi tai man ypač aktualu, tad neilgai trukus atidarytas naujas skirtukas su dešimtoko mokinio laišku sulaukė savos eilės.

Skaitau ir galvoju – nejaugi ir man taip atrodė dešimtoje klasėje? Ir mano galvoje jau skamba tuometiniai žodžiai, formuluoti tomis pačiomis klišėmis. O vis dėlto, daug kas pasikeitė... Tad pamėginsiu pateikti dvyliktokės požiūrį į dešimtoko mestus kaltinimus bei kritikos strėles tiek technologijoms, tiek pilkiems švarkams, tiek pačiai švietimo sistemai.

Nereikia galvoti tik apie save

Prieš dvejus metus, dešimtoje klasėje, daug dalykų ir man atrodė nepriimtini, beprasmiški, ir apskritai tiesiog gaišinantys mano brangų laiką. Tačiau 11 klasėje aš dėl disciplininio profiliavimo, kai turi pasirinkti dalykus, kuriuos nori mokytis aukščiausiu ar bendruoju lygiu, o galbūt išvis atsisakyti, pamačiau, kaip mano pasirinkimai prasilenkia su mano draugų ir bendraklasių, tad noriu pasakyti, kad dalykas, kuris galbūt visai nesvarbus tau, yra be galo svarbus tavo draugui, o klasėje, šiais laikais mokinių skaičius gerokai perkopęs 20, tad kiekvienai nuomonei, kiekvienam norui patenkinti nėra nei finansinių, nei laiko resursų.

Buvo išreikšta nuomonė, kad kalbas reikėtų mokytis bent 4 pamokas per savaitę, ir didelė nuostaba dėl vienos geografijos per savaitę. Juk mokytis kalbų, geografijos ar kitų disciplinų mes turime ne pusmetį, ir ne metus, o dvylika metų... O jei padidintume pamokų kiekį, tai kurių? Visų? O tai kada į tuos minėtuosius būrelius nueiti (be to, kai kurie vaikai neturi galimybės dalyvauti tokiuose būreliuose kaip tapybos ant šilko ar dainavimo, bet teisę pamėginti ar užsiimti šia veikla jiems suteikia valstybė) ar apskritai integruotis į visuomenę, į jos veiklą?. Juk bent dvigubai padidinus pamokų skaičių nebereikės apskritai namo eiti.. O jei per 10 savo mokymosi metų nieko neišmokote, tai ne mokyklos ar mokytojų problema, o darbo ir supratimo trūkumas.

Vidutinybių visuomenė?

Mano nuomone, žmogus bent jau iki vyresniųjų gimnazijos klasių (11 kl., 12 kl.) negali pats pilnai suprasti savo poreikių ar pasirinkti mokslo krypčių, kadangi daug ko jis tose kryptyse dar nematęs (pvz. organinė chemija prasideda tik 10 klasės pabaigoje ir tęsiasi 11 ir 12 klasėse). O jei profiliavimas vyks anksčiau, kaip laiško autorius siūlo, argi tai neves prie mažiau išsilavinusios, kur kas mažiau įvairiapusiškesnės visuomenės, kai matematikos mokytoja nemokės rašyti be klaidų, o rašytojas – suskaičiuoti grąžos parduotuvėje. Žmogus privalo turėti visų dalykų supratimą, bent jau dešimtos klasės lygio... O 11 klasėje galėsi rinktis aukščiausiu lygiu tiek rusų kalbą, tiek geografiją.

45 minutės. Ar tikrai tik tiek?

Kiekvienoje mokykloje pamoka trunka 45 minutes – tai normalu. Tačiau atsakingai „pradirbtos“ tos 45 minutės atneša tiek naudos, kad sunku net apsakyti. Pas mus klasėje nebūna pasėdėjimo ir nieko neveikimo, kaip dešimtokas pastebėjo savojoje. Mes dirbam. Rimtai ir atsakingai, nes mums į nugaras dvelkia brandos egzaminų kvapas, patikėk manim, jis pasivys ir tave, tuomet suprasi, kad 45 minutes iššvaistyti nieko neveikiant yra per didelė prabanga.

Tos 45 minutės yra įvadas į darbą, kurį tu atlieki namuose, o ne visas tos srities įdirbis – to nepakaks nei egzaminui, nei kontroliniam darbui parašyti, tad jei tau trūksta kažkokių žinių, nei knygas kas atima, nei internetą išjungia grįžus namo, o ir tavo klausimai bus mokytojo sutikti su entuziazmu, tereikia pačiam įdėti pastangų. Laikas pradėti dirbti, o ne skųstis.

Stresas skatina užtraukti dūmą, o uniformos kelia bandos jausmą?

Mokykla – tai mokymosi įstaiga, kuri paauglį supažindina ne tik su mokslų pasauliu, tačiau ir su socialiniu. Jei įmonės direktorius ateitų su sportiniu kostiumu, o prezidentė vaikščiotų su apdribusiais marškinėliais, retas kuris suprastų tai kaip saviraiškos būdą, taip pat ir mokiniai mokykloje. Jei mokyklos taisyklėse yra numatyta uniforma, ir primygtinai reikalaujama šios taisyklės laikytis, tuomet ir reikėtų jos laikytis. Kaip minėjau, mokykla nėra vien mokymui skirta įstaiga, ten žmogus subręsta, o supratimas, kas yra taisyklės, juolab, kad egzistuoja pareigos, kurias privalu vykdyti, yra labai svarbus formuojant atsakingą žmogų. Tai lyg praktika prieš ateityje užgriūsiančias atsakomybes ir įvairias taisykles bei suvaržymus.

Kyla klausimas dėl noro išreikšti save drabužiais. Manau, svarbu pabrėžti mokiniams, kad vis tik ne drabužiais reikėtų save reikšti – tai jau vertybių formavimas, ir mano nuomone, teisingų. O kalbant apie vertybes, tai kokios jos tų mokinių kurie traukia dūmą už mokyklos kampo? Jokios. Ir ne blogąją prasme jokios, o tiesiog dar jokios. Tai paaugliškas maištavimas, autoriteto prieš draugus kūrimas, socializacijos etapas... Jos ir jiems atsiras, bet vėliau, šiek tiek vėliau.

Problemos ieškokim savyje

Mokykloje suformuojama mūsų asmenybė, nors, ne, derėtų sakyti susiformuoja, nes vis dėlto formuojame mes ją patys, tik padedami mokytojų ir aplinkinių. O mes, dvyliktokai, nežinome, kur stoti ne dėl to, kad daug mokėmės, o dėl to, kad tai pirmas svarbus sprendimas mūsų gyvenime, kurį privalome priimti savarankiškai ir būti juo užtikrinti, o tai, dešimtoke, patikėk, nėra taip lengva.

Kartais, kai išties nežinai, ko nori, rinktis spontaniškai yra geriausia išeitis. O iš žmonių aistros neatima nei technologijos, nei keletas pilietiškumo pamokų, svarbiausia ją turėti, kad ir po mokykliniu švarku.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Mokiniai, norite paprieštarauti? Pasidalinkite savo nuomone! Jūsų minčių laukiame žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt:

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Grįžo į Lietuvą, bet nesitikėjo tokio popierizmo: mūsų valstybinis sektorius vis dar dvelkia Sovietų Sąjunga (73)

2019 metų gegužė – su drauge po keliolikos metų grįžtame į Lietuvą. Teisingiau grįžtu aš,...

Kreipiasi į vilkų medžiotojus: ekosistemų destrukcijos pasekmės palies mus visus vienodai (161)

Visuomenės – visų jūsų ir mano – svarstymui 2019 m. spalio 4 d. paskelbtas Aplinkos...

Verslo pietūs Kauno restorane paliko be žado – barmenės poelgio iki šiol negali pamiršti (63)

Noriu pasidalinti su skaitytojais restorano Kaune aptarnavimo kultūra. Atvykus VIP klientui, iš...

25-eri metai, kai kuriame lygių galimybių visuomenę: kokia iš tikrųjų berniukų padėtis? (28)

„Visi lygūs, bet kai kurie – lygesni“ – prieš tokius socialinius „nukrypimus“ jau 25...

Istorikas Marius Vyšniauskas: Istorinė amnezija arba tauta, atsisakanti savo praeities (II) (19)

Istoriko Mariaus Vyšniauko tekstas „Istorinė amnezija arba tauta, atsisakanti savo praeities“...

Top naujienos

Po pragaro Pravieniškėse – šokiruojanti kalinio išpažintis: jie ten kone meldėsi, kad neišgyvenčiau (19)

Pasižiūrėję į Vytautą ir išgirdę jo balsu sunkiai tariamus žodžius nė neįtartumėte, kad...

Profesorius Stukas paaiškino, kodėl būtina valgyti pusryčius: ryte dažnai daroma klaida situaciją tik pablogina

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko , sunku patikėti, bet...

Ką pasakytų Greta Thunberg Indijoje? Čia yra 150 mln. vairuotojų ir tik 8000 nori elektrinių automobilių (6)

Šią vasarą „ Hyundai Motor Co.“ pristatė pirmąjį Indijos elektrinį visureigį...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (6)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...

Istorinis pasiekimas: pirmą kartą kosmose buvo užauginta mėsa

Daugelis žino, kad maistas kosmose yra pakankamai blankus ir skurdus. Tačiau nauja technologija į...

Aukštaitijos sostinė stoja? Darbdaviai jau skaičiuoja susitraukusius pelnus ir pereina į taupymo režimą (173)

Lietuvos ūkio variklis sukasi visu pajėgumu. Pastaraisiais metais augusi ekonomika išjudino ir...

Prostitucijoje išnaudotų lietuvių istorijos sukrėtė net visko mačiusią pareigūnę iš Švedijos: viena jų tapo filmu (147)

Net praėjus daugiau nei dešimtmečiui prostitucijoje išnaudotų lietuvaičių istorijos yra...

Ekspertai: po Lenkijos rinkimų politikoje labiausiai tikėtinas tęstinumas (19)

Lenkijos valdančiajai dešiniųjų pažiūrų partijai „ Įstatymas ir teisingumas “...