aA
Turbūt jau visiems aišku, kad šių laikų švietimo sistema turi daugiau trūkumų nei nuopelnų, ir visiems aišku ir tai, kad mažai pastangų įdedama, kad situacija apsiverstų aukštyn kojomis. Šių trūkumų gausu mokyklose, universitetuose, kolegijose ir kitose švietimo įstaigose, tačiau šiandien plačiau pakalbėsiu apie man šiuo metu artimiausią mokymo įstaigą – mokyklą, gimnaziją.
© DELFI / Domantas Pipas

Jeigu skaitote, visą tekstą priimkite, kaip mano asmeninę nuomonę, galbūt jūsų mokymo įstaigoje situacija visiškai kitokia.

Taigi, šią susidariusią nuomonę apie švietimo sistemą išdėstysiu dvyliktokės, gimnazistės akimis. Norėčiau pradėti, su teiginiu, kad švietimo sistemai trūkta bendro supratimo apie mokinių ugdymą. Pirmiausia, tie žmonės sėdintys švietimo ministerijoje, pagaliau turėtų suprasti, kad gyvenime, mes, baigę mokyklą, niekada nepanaudosime vektorių, išvestinių ar integralų.

XXI a. visuomenėje mums prireiks tik komunikacijos, etiketo ir panašių įgūdžių, bet būtent šių dalykų mokykloje esame mokomi mažiausiai arba visiškai nemokomi. Šių laikų mokykloje mes mokomės pažymiui, ne ruošiamės gyvenimui, bet mokomės pažymiui, kitaip tariant dešimtukui. Ir čia vėlgi kalta ŠVIETIMO SISTEMA, nes ji nesugeba sudaryti įdomios mokymo programos, kurią dauguma moksleivių mokytųsi iš širdies, tai ką? Belieka tik stengtis dėl skaičiaus 10 elektroniniame dienyne.

Trumpai tariant, mokinys baigęs mokyklą bando kuo greičiau pamiršti įsimintą mokslinę, faktų kupiną bei niekur nenaudingą informaciją, išvada tokia, mokinys, gavęs vidurinį išsilavinimą, kaip ir nieko vertingo nemoka. Aišku, dvylikta klasė truputį išsiskiria, visa dvylikta klasė yra skiriama jo didenybei – brandos egzaminui. Egzaminai laikomi svarbiausiu mūsų gyvenimo įvykiu. Ir visiems visiškai neįdomu ar anksčiau buvai sėkmingas mokinys, dešimtukininkas, galbūt olimpiadų laimėtojas, o gal nieko nepasiekęs, silpnai besimokantis mokinys, visa tai tampa nesvarbu, viską, įskaitant tavo ateitį, lemia egzamino rezultatas.

Aišku, dar nespėjau paminėti to, kad egzaminai visiškai neatitinka tavo lūkesčių, atrodo, mokaisi gerai, turi iš pamokos devynetą, egzamine surenki vos 40 procentų. Turbūt galvojate, tai ar čia ne mano bėda? Suabejoti švietimo sistema verčia tai, kad tokioje situacijoje gyvena daugiau nei pusė mano klasės mokinių, tada ir susimąstau, o galbūt problema ne manyje? Nežinau, ką egzamine planuoja veikti silpnai besimokantys mano bendraamžiai. Tikrai nežinau.

Taip pat, pamiršau paminėti tai, kad dažniausiai net nespėjame išeiti mokymo programos, o jau esame priversti laikyti egzaminą. Pavyzdžiui, kalbu apie anglų egzaminą, šiais metais, jis daugiau nei savaite anksčiau (gegužės 11 dieną), šiuo metu mes net nesame baigę programos, o ką jau kalbėti apie kartojimą? Nepamirškime to, kad ne tik egzaminų datos ankstinamos, bet ir keliami reikalavimai. Reikalavimai, kartais pasiekia tokias aukštumas, kai kurie nustebina net visko mačiusius mokytojus.

Aš asmeniškai visiškai nesuprantu egzaminų tikslo. Kodėl būtent tai turi nulemti ateitį? Kodėl egzamino vertinimas nėra sumuojamas su, pavyzdžiui, 12 klasės pažymiais? Kodėl tavo tolimesnį gyvenimą nulemia ne 12 metų praleistų mokykloje, o pora dienų, praleistų egzamine?

Egzamino programa tokia plati, norint pasiruošti vienam egzaminui yra privaloma perskaityti 4-5 knygas, turiu omenyje, ne perskaityti, o gal labiau išmokti. Ar tai jums normalu? Asmeniškai aš planuoju laikyti 5 valstybinius egzaminus, todėl net nežinau nuo ko pradėti ruoštis.

Egzaminai eina vienas po kito ir niekas net nepagalvoja, galbūt tarpas tarp egzaminų turėtų būti didesnis? Apie mūsų gerovę dažnai nepagalvoja net mokytojai, kadangi jiems jų dėstoma pamoka yra svarbiausia, kartais jie tiesiog pamiršta, kad mes, mokiniai, turime ir kitų pamokų, ir kitų asmeninių veiklų, hobių, turime galbūt merginas, vaikinus? Galbūt norime šiek tiek laiko praleisti su tėvais, šeima, draugais? Galbūt mes norime pasimėgauti pavasariu? Dvyliktoje klasėje visus šiuos dalykus mokiniai tiesiog apleidžia. Kodėl? Nes tam nelieka laisvo laiko! Mes pamirštame tikrąsias gyvenimo vertybes! Ir kas iš to?

Nežinau, ko šių laikų visuomenei reikia? Ko siekiama tokia švietimo sistema? Žmogaus, kuris paklaustas nežinotų, kas yra meilė, bet puikiai išmanytų integralus, aukštąją matematiką? Kodėl mokykloje nemokoma kūrybiškumo? Kodėl nėra vertinamas mokinio kūrybiškumas? Vis dėlto kūrybiškumas šiek tiek ugdomas lietuvių kalbos pamokose, bet ar to pakanka? Ką ugdo tikslieji mokslai? Jie skatina mus ne mąstyti, o taikyti mintinai išmoktą formulę ar sprendimo būdą.

Taigi, teksto tikslas buvo pavaizduoti šių laikų mokinio kasdienybę, o čia jau jūs spęskite ar tai normalu. Manau, kad kalbu didžiosios daugumos Lietuvos mokinių vardu. Neteisinga būtų teigti, kad mano tekstas kažką pakeis, bet nepabandęs niekada nesužinosi.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(146 žmonės įvertino)
2.6027

Pasibaisėjo įrašais uždaroje feisbuko grupėje: gaila veganų, kurie dar sugeba logiškai mąstyti (48)

Visais laikais buvę beteisiai ar mažai teisių turintys žmonės dabar atsiima su dideliu kaupu....

Projektą vietoj Profsąjungų rūmų vadina šlykščiu: gaila, kad negerbia tikro paveldo (24)

Noriu trumpai pareikšti savo nuomonę dėl koncertų salės vietoj Profsąjungos rūmų .

Saugumas ar taršos mažinimas: ko iš tikrųjų siekia valdžia? (24)

Policija, Kelių Direkcija ir kitos, mažesnio kalibro institucijos, deklaruoja siekį mirčių...

Neteko kantrybės dėl siuntinių pristatymo chaoso: ar klientai „Lietuvos paštui“ trukdo dirbti? (94)

Papasakosiu, kaip „Lietuvos paštui“ klientai trukdo dirbti. Rašau netekusi kantrybės nuolat...

Istorikas Marius Vyšniauskas: Istorinė amnezija arba tauta, atsisakanti savo praeities (III) (24)

Istoriko Mariaus Vyšniausko tekstas „Istorinė amnezija arba tauta, atsisakanti savo praeities“...

Top naujienos

Palygino Grybauskaitės ir Nausėdos prezidentavimo pradžią: skirtumai akivaizdūs (294)

Vienas kėlė įtampą, kitas ją malšina – taip Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės...

Balsavimas dėl Seimo vadovo Pranckiečio atstatydinimo žlugo (837)

Seimas antradienio vakarą per neeilinį posėdį balsavo dėl galimybės Viktorui Pranckiečiui...

Rekordinė šiluma tęsis: temperatūra sieks 20 laipsnių, tačiau pravartu nepamiršti ir skėčio (7)

Šiandien orai Lietuvoje vėl keičiasi. Sausasis anticiklonas traukiasi į rytus, o iš...

Vilniuje „Mercedes“ susidūrė su greitosios pagalbos automobiliu, medikės išvežtos į ligoninę nukentėjo ir greitosios vairuotojas (17)

Antradienio vakarą, apie 22 val., Vilniuje, Ukmergės g., ties parduotuve „Topo Centras“,...

Dramatiškai išplėštos lygiosios su Švedija garantavo ispanams vietą Europos čempionate

2020 metų Europos futbolo čempionate vietą užsitikrino Ispanijos rinktinė. Atrankos rungtynėse...

Griūvančio namo Kaune gyventojai širsta – darbai neprasideda, o už komunalines paslaugas moka (99)

Praėjo beveik trys mėnesiai nuo dienos, kuomet Kaune dėl įtrūkusių sienų buvo evakuoti vienos...

Venckienės laukiantis „Drąsos kelias“ ruošiasi Seimo rinkimams: parduoda turtą, kad turėtų tam lėšų (467)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aukščiausiajam Teismui atmetus Neringos Venckienės advokatų...

„Išleiskite mane“: laidotuvėse dalyvavę žmonės liko priblokšti, išgirdę velionio balsą (53)

„Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis“ – taip galima pavadinti Shay Bradley įrašytą...

Echodą dar kartą išbaręs Adomaitis: protu nesuvokiama (36)

Gynybos dominavimas, įtampa visas 40 minučių ir nelaiminga pabaiga – Vilniaus „Rytas“...