Nusakyti, kaip dabar jaučiuosi, tiesiog neįmanoma. Viduje verda įvairiausi jausmai: pyktis, liūdesys, nusivylimas, nežinia... Rodos, kad aplinka mane nugalėjo. Pralaimėjau nelygioje kovoje. Mano priešas buvo sistema, kurią aš keiksiu visą savo gyvenimą.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Viskas prasidėjo dar gegužės 24 dieną. Labai laukiau šios dienos, norėjau pamatyti, kokios egzamino užduotys manęs laukia. Tikėjau, kad galiu šį egzaminą įveikti gana lengvai, be jokio streso ar neigiamų minčių, kurios susijusios su mano ateitimi. Vis dėlto, turėjau anglų metinį 10, todėl nemačiau tikslo baimintis egzamino. 9 val., įjungtas magnetofonas. Lietuviška instrukcija. Mintyse ramu ir gera. Ir štai pirmieji mano gyvenimo niokotojai išlenda iš magnetofono.

Praėjus vos kelioms minutėms mano protas aptemsta. Nebegirdžiu to „amerikoniško“ pašnekesio. Suprantu, susikirtau. Kad ir kaip jaudulys užvaldo mano kūną ir protą, stengiuosi įveikti kitas užduotis. Pradžia, rodos, nudžiugina. Bet, deja, esu darkart nukryžiuojama. Išeinu iš mokyklos „šaltu“ veidu ir stengiuosi negalvoti, ką parašiau neteisingai. Grįžus namo užmiegu su ta mintimi, kad dar ne viskas prarasta.

Birželio 2 diena. Pirmasis egzaminas sukėlęs tiek daug neigiamų emocijų priverčia į lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą atvykti ne su pačia geriausia nuotaika ir nusiteikimu. 9 val., „Ar meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo?“. Paprasta. Sustoju, žiūriu į laikrodį ir pamačiusi, kad jau praėjo daugiau nei 30 minučių, suprantu, kad ši tema neatrodo tokia paprasta, kokia atrodė iš pirmo žvilgsnio. Kimbu į darbą. Žodžiai lyg ir liejasi, plaukia lengvai, bet pradedu suvokti, kad ši užduotis yra visiškai beprasmė ir neteisinga.

Kodėl kalbėdama apie vieną iš tyriausių ir gražiausių jausmų, aš turiu kalbėti apie man visiškai nepažįstamą, nebrangų ir tikriausiai nelabai suprantama asmenybę ir negana to, turiu remtis jo gyvenimu ir parašyta knyga. Ar aš ne žmogus, kad negaliu remtis savo išmone ir mintimis? Kodėl man uždraudė sakyti tai, ką aš manau apie meilę, kokią aš turiu patirtį? Kodėl tik turėdama geras pareigas, visuomenės pripažinimą ir maišą pinigų aš galiu išleisti savo mintis ir erdvę ir tikėtis pripažinimo? Susitaikau.

Nieko nepakeisiu, turiu pabaigti užduotį. 13 val. egzaminas baigėsi. Eidama namo suvokiu, kad gyvename lyg viduramžiais. Esame lyg vasalai, kurie turi paklusti savo senjorams, įtikti jų norams, atitikti standartus ir dar ateityje jiems turėsime mokėti pinigus - mokesčius. Bet kas blogiausia, kad jie mums nieko neduoda atgal, kaip davė viduriniuose amžiuose. Tik jie vieni besočiai, išpampę nuo prabangių patiekalų ir prisikišę pilnas kišenes grynųjų, džiaugiasi gyvenimu ir jo teikiamais malonumais.

Birželio 5 diena. Pradedu nieko nebejausti. Plaukiu pasroviui, nes žinau, kad mano pasipriešinimas niekam neįdomus ir nereikšmingas. 9 val., greit peržvelgtas matematikos egzaminas sukelia beviltišką šypseną, kuri vėliau perauga į isterišką juoką. Susikaupiu ir kimbu į darbą. „Oi, nieko sunkaus, pagaliau pasisekė!“, - pagalvojo mano jau nuvargusi galvelė, pamačiusi pirmas užduotis. Deja, tu suklydai. Niekas tavęs taip lengvai nepaleis. Trečioji egzamino dalis duria aštrų peilį man tiesiai į nugarą. Duria ir vėl ištraukia. Bado iš visų pusių. Pasibaigus egzaminui išeinu visa, paplūdusi krauju, ir visus savo ateities planus suglamžydama ir išmesdama į pirmą šiukšlių konteinerį pasitaikiusį kelyje.

Birželio 10 diena. Ji dar neatėjo. Nebežinau, ko tikėtis. Ar kad egzminas darkart mane pargriaus ir neišties rankos net pakilti? Tikriausiai taip. Sistema sunaikino ne vien mano ateitį ir mano vidinį pasaulį.

Štai kaip gyvena mąstantis abiturientas. Susikirsdamas per egzaminus, jis ne tik praranda galimybę įstoti mokytis į universitetą ar kolegiją, bet tuo pačiu praranda artimųjų ir visos visuomenės palaikymą. Visi tik ir loja: „Verksniai, lepūnėliai. Nieko nemokėjo, tai tegul ir turisi“. Lengva jums kalbėti, kai nesėdėjote šių metų egzamine, lengva jums tai sakyti, kai komentarus po straipsniais rašote iš patogios darbo kėdės, lengva jums sakyti, kai jau pasiekėte gyvenime, ko norėjote.

Aš puikiai suvokiu, kad mano svajonėms, susijusioms su aukštuoju mokslu, išsipildyti nelemta. Egzaminai mane nurungė mūšio lauke, spjaudami ant mano pavargusios galvos ir išsunktos sielos. Manęs atsisako ir mano namai. Aš jiems nereikalinga nei kaip studentė, nei kaip darbuotoja ir tikriausiai nei kaip asmenybė. Sustoju. O ką dabar daryti?

Mažų mažiausia bandau nuvyti pačias juodžiausias mintis ir kaip nors kabintis į gyvenimą. Esu geras žmogus, mokykloje stengiausi, lankiau pamokas, dariau namų darbus, trumpiau tariant, siekiau savo tikslo. Aš jaunas žmogus ir tai pirmasis smūgis mano gyvenime, kuris buvo toks stiprus, kad prisilietė prie mano visos ateities. Vieną, ką dar girdžiu mintyse: „Nepasiduok“.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sunku pamiršti vienos nakties nuotykį – jaučiasi save suteršusi (39)

Nors ir sakoma, kad neverta galėtis to, kas padaryta, nes nieko nesugrąžinsi ir nepakeisi, aš jau...

Medaus mėnuo sugadintas: patikros punkte pavogė asmens dokumentą (19)

Norisi visus įspėti, kad netektų taip skaudžiai pasimokyti. Pirmadienį, apie 13.30 val., Vilniaus...

Klanas darbe – pleištas stipriajam (II dalis) (5)

Norėčiau atskirti du dalykus – stambiuosius finansinius klanus ir nedidukus klaniukus įvairaus...

Pasaulio čempionato metu užkliuvo transliacijos rėmėjas: kodėl aš tai turiu matyti? (37)

Baigėsi Pasaulio futbolo čempionatas, ne už kalnų lengvosios atletikos čempionatas, kurį...

Nenoriu įžeisti, bet to bijo tik dvejetukininkais buvę tėvai (58)

Perskaičiau straipsnį ir komentarus apie mokslo metų ankstinimą. Šiaip buvau neutrali šio...

Top naujienos

Už laisvę kovojo akmenimis ir kryžiais: sodyba, kurioje komunistai žemai nusilenkdavo (25)

Orvidų sodyba – iš kryžių ir akmenų pastatytas gyvas paminklas pasipriešinimui prieš...

Sensacija Kipre – gynyboje užsidariusi „Sūduva“ iš turnyro eliminavo APOEL klubą (215)

UEFA Čempionų lygoje debiutuojantys Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkai Kipre pateikė...

Baltijos jūroje stebi Rusijos povandeninius laivus: jų medžioti skrenda iš Šiaulių (383)

Dar praėjusią savaitę dėmesiui nukrypus į audringą NATO viršūnių susitikimą Briuselyje,...

Ką daryti, kai netenkina atlikti remonto darbai (56)

Kai vieni nesugebame ko nors pasidaryti, kviečiame pagalbą – tai įprasta. Pagalbos prireikė ir...

Prabilo po kontroversiško finalo nušvilptas teisėjas: didžiuojuosi savo darbu – tai širdyje aš nešiosiu amžinai (125)

Ne Kylianas Mbappe , ne Antoine'as Griezmannas ir ne Paulis Pogba . Taip pat ir ne Luka Modričius...

MH17 tragedija: rusų propagandistai ėmėsi neįtikėtinų triukų (599)

Lygiai prieš ketverius metus – 2014 metų liepos 17 dieną – Ukrainos Donecko srityje buvo...

Geriausi būdai, kaip sustiprinti savo libido

Regis, esate visai ne prieš pasimylėti su savo antrąja puse, tačiau atėjus tam skirtam metui...

Vietoje vilniečių pamėgtos legendinės kavinės duris atvėrė nauja vieta: pažiūrėkite, kaip atrodo dabar (19)

Gedimino prospekte esančiame prekybos centre GO9 šešerius metus veikęs restoklubas „Studio 9“...

Sunku pamiršti vienos nakties nuotykį – jaučiasi save suteršusi (39)

Nors ir sakoma, kad neverta galėtis to, kas padaryta, nes nieko nesugrąžinsi ir nepakeisi, aš jau...

Prie Šiaulių įvyko didelė avarija – sužaloti 4 žmonės patikslinta (8)

Prie Šiaulių įvyko didelė avarija, ugniagesiai iš automobilio ištraukė du žmones....