Labai erzina tie, kurie likus kelioms valandoms iki egzaminų feisbuke viešina nuotraukas, kaip kur nors „baliavoja“ su draugeliais, rašo visokius propagandinius tekstukus, kaip čia viskas jiems „dzin“ ir kaip Didžiojoje Britanijoje bet kokiu atveju priims. O išėję iš egzamino nu tai šakės kaip skundžiasi gyvenimu ir galvą spaudžiančiomis pagiriomis.
Egzaminai nėra kažkokia utopija, kad būtų neįmanoma jų išlaikyti, jei tikrai tam ruošeisi. Žmonės šiaip jau linkę kaltinti aplinką dėl to, kad patys nieko neveikia, bet jau visiška besmegeniškumo viršūnė drabstytis purvais į visas puses, kad mokymo programa netinkama, nes egzamino metu neatpažinai knygnešio skulptūros. Jei, žmogeli, esi žingeidus ir veržlus, na tai dievaži, tikrai net ir be tos mokytojos išsiversti gali – atsiverti programą ir žiūrinėji, mokaisi savarankiškai, gūglini, eini į biblioteką ir panašiai.
Kažkaip pastebėjau, kad didžiausias šaršalas dažniausiai kyla dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. Kažkam šviečiasi, kad būtų geriau, jei reikėtų tik pabraukti veiksnius ir tarinius; kad ne visi maironiais gimę ir talento rašyt neturi; kad egzamino struktūra bloga ar dar kokį vėją susigalvoja.
Laba diena. Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas turi tokią struktūrą, kad niekas tavęs tikrai jokių metaforų išgalvoti neprašo. Yra literatūrinio rašinio struktūra, yra samprotavimo rašinio, tai ir rašyk, viskas ant lėkštutės padėta. Niekas neprašo sukurti poemos, tu tik ją su duota tema susiek. Įrašinėti praleistų raidžių gyvenime tau niekada neprireiks. Pagūglinti gali, jei jau pasimetei, kaip čia yra – „kasdien“ ar „kazdien“, bet ieškoti sąsajų, suvokti problemą, mokėti ją spręsti, o dar ir nors rišlų sakinį sugebėti sukomponuoti – tai yra TIKRAI LABAI reikalinga. O čia vėliau vėl prisėda tie patys laido riteriai prie interneto, burba ant viso pasaulio, kad tai čia NEC'as tiems gerai išlaikiusiems užduotis parodė, tai čia mokymo programos netikusios, tai čia dar kokia nors klastotė buvo paruošta. Ne. Jei nuoširdžiai mokaisi, tai ir išlaikysi.
Visą gyvenimą didžiausia mįslė man buvo matematika – nesupratau aš tų sinusų, nors pasiusk. O išlaikyti egzaminą tai reikėjo, nes kitaip niekas man mokytis nemokamai neleis. Atsiverčiau knygelę ir mokiausi visokias trikampių ir trapecijų savybes. Išmokau ir išlaikiau. Čia jau didelio proto tikrai nereikia, jei bent truputį pasėdi, tai bent jau minimalų balą tikrai turi.
Linkiu ne burbuliuoti, o gyvent santarvėje su knyga. Dvylikta klasė yra rimtas dalykas, todėl nėra čia ko tikėtis, jei egzamino išvakarėse liurlinai vynelį, o atsikėlus ryte per skaudančią galvą ir traiškanotas akis Jaltos konferencijos nepažinai. Nori mokėti – mokykis ir nezysk. Viskas tavo rankose, o jei nelabai moki tomis rankomis naudotis, čia jau nei NEC'as, nei švietimo sistema tikrai nekalti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Prašome atsiliepti ir mokytojus bei tėvelius – kokia jūsų nuomonė apie šių metų egzaminų užduotis dvyliktokams? Jūsų minčių laukiame elektroniniu paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „12“.