Daugiau nei penki mėnesiai - tiek laiko iš Seimo negirdėti jokių žinių apie referendumą dėl dvigubos pilietybės. Tada garsiai savo mintis reiškė tiek šios minties šalininkai, tiek oponentai, tačiau klausimas iki šiol tebėra svarstymų stadijoje.
© DELFI / Audrius Solominas

Kodėl reikia vis garsiau kalbėti apie dvigubos pilietybės įteisinimą? Priežastys yra kelios. Visų pirma, ilgus metus besiskundžiantys emigrantai, negalintys būti dviejų šalių piliečiais. Taip pat esama padėtimi nesidžiaugia ir jų giminaičiai, likę Lietuvoje. Mūsų šalyje atliktų apklausų duomenimis, net 70 proc. žmonių, kurių artimieji išvykę į užsienį, pritaria dvigubos pilietybės idėjai. Be to, dėl emigracijos sparčiai mažėja likusių Lietuvoje gyventojų skaičius, o tai rodo gana liūdną perspektyvą.

Kita priežastis - didelė Europos įtaka. Pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungos šalys narės tobulina savo teisines bazes, suteikdamos dvigubą pilietybę. Tiesa, vienur į tai žiūrima liberaliau, kitur su sudėtingesniais apribojimais, tačiau procesas, žiūrint globalia prasme, tebevyksta. Štai nuo spalio 1 d. dvigubos pilietybės įstatymas bus įteisintas kaimyninėje Latvijoje. Apskritai toks įstatymas jau egzistuoja didesnėje Europos dalyje. Taip yra ir kitose demokratiškose pasaulio šalyse – JAV, Kanadoje, Australijoje.

Remiantis naujausiais duomenimis, už dvigubą pilietybę pasisako daugiau nei pusė mūsų šalies gyventojų. Daugiausiai tam pritariančių, kaip ir buvo galima tikėtis, yra jaunimo tarpe, tuo tarpu pensininkai laikosi konservatyvesnės pozicijos. Kadangi piliečių nuomonė šiuo klausimu nėra vieninga, Seimo nariai kalba apie referendumo organizavimą. Manoma, kad jis galėtų vykti kartu su Respublikos Prezidento rinkimais 2014 m. Dėl pačios dvigubos pilietybės idėjos iš esmės tautos išrinkti atstovai sutaria, diskutuojama tik dėl įvairių apribojimų.

Kitas svarbus argumentas – žalos Lietuvai sumažinimas. Tokiai nedidelei tautai savo noru atsisakyti piliečių skaičiaus augimo galima pavadinti neracionaliu sprendimu, jei atkreiptume dėmesį tiek į ekonominius, tiek į politinius kriterijus. Be to, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, sumažėja įvairių kritikų nuogąstavimų pagrįstumas.

Tuo tarpu piliečiai, turintys priešingą nuomonę, išsako savuosius teiginius. Visų pirma, kalbama apie tautos išnykimo pavojų. Nerimaujama, kad į mūsų šalį po dvigubos pilietybės įstatymo priėmimo gali plūstelėti tūkstančiai kitataučių su prašymais suteikti jiems Lietuvos pilietybę. Tokias grėsmes pastebi dalis Seimo opozicinių partijų narių. Kai kurių tautos atstovų nuomone, turint Lietuvos pilietybę, kita yra tiesiog nereikalinga. Tačiau tai yra siauras požiūris, neatsižvelgiama į galimas įvairias situacijas. Globalizacija neaplenkė ir mūsų šalies, ji veikia ne tik piliečius, bet ir valstybes, kurioms anksčiau ar vėliau ateina metas peržiūrėti savo teisines sistemas. Įstatymai turi prisitaikyti prie besikeičiančių situacijų.

Egzistuoja ir nuomonė, kad dviguba pilietybė gali skatinti emigraciją bei naikinti tautiškumą. Tačiau emigracijos mastai ir taip yra milžiniški, o būsimas įstatymas, atvirkščiai, padėtų išlaikyti šiuo metu benutrūkstantį ryšį su svetur gyvenančiais tautiečiais. Emigraciją skatino prasta Lietuvos ekonominė situacija, tad priežasčių dėl šalį paliekančių žmonių reikia ieškoti kitur. Kalbant apie tautiškumą, jis būtų ne naikinamas, o stiprinamas, nes sparčiai tirpsantis lietuvių skaičius smarkiai padidėtų.

Be to, tie žmonės, kurie gautų dvigubą pilietybę, turi didesnių ar mažesnių sąsajų su Lietuva, jie save laiko tokiais pat lietuviais, kaip ir gimtojoje šalyje gyvenantys piliečiai, tačiau biurokratinės kliūtys neleidžia tuo džiaugtis. Kaip pavyzdį galima paminėti žmones, emigravusius dėl sovietinės okupacijos ir užsienyje prašiusius politinio prieglobsčio. Tokių asmenų gal ir nėra labai daug, tačiau, kalbant apskritai, per visą Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvą paliko daugiau nei pusė milijono gyventojų. Šis skaičius priverčia susimąstyti ir keisti esamą sistemą. Juo labiau kad užsienio lietuviai nenori prarasti ryšio su Tėvyne, o šio logiško jų noro nepaisymas jau daugybę metų sukelia įvairių keblumų.

Kad pagaliau būtų baigtos diskusijos, vienintelė logiška išeitis, dėl kurios sutaria tiek didesnė gyventojų dalis, tiek politiniai priešininkai – referendumas, kuris parodytų neginčijamą tautos poziciją šiuo klausimu. Referendumo rezultatai įtvirtintų daugumos piliečių nuomonę ir išsklaidytų nesibaigiančius prieštaravimus tarp skirtingų pozicijų atstovų.

Tauta yra valstybės kūrėja. Todėl klausimas, tiesiogiai turintis didelę įtaką šimtams tūkstančių Lietuvos gyventojų bei užsienio lietuvių, negali būti sprendžiamas tik Seimo posėdžių salėje. Įvertinus visus teigiamus ir neigiamus faktorius, tampa akivaizdu, kad apčiuopiamų neigiamų pasekmių dvigubos pilietybės priėmimas Lietuvai neatneštų. Užtat atneštų didelę naudą valstybei, šimtams tūkstančių užsienio lietuvių bei jų artimiesiems, tiek emigravusiems, tiek likusiems gimtojoje šalyje.

Demokratinės Europos šalys pastaraisiais metais viena po kitos sprendžia dvigubos pilietybės klausimus, tad Lietuvai nėra ko trypčioti vietoje. Ši problema, mūsų šalį kamuojanti daugybę metų, turi būti išspręsta.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Po vakarykštės „Žalgirio“ pergalės užmirškime svaičiojimus apie „vidutiniokus“ (47)

Po vakarykščio laimėjimo prieš Pirėjo „Olimpiakos“, šiandien visi tik ir kalba apie Lietuvos...

Po vestuvių viskas ėmė byrėti – dabar sutuoktinis aiškina apie taupymą (58)

Esu nusivylusi lietuviais vyrais. Siūlau visiems skaitantiems susimąstyti...

Situacija dviračių take suerzino: kodėl šie žmonės neemigravo? (36)

Noriu pasidalinti pirmos pavasario dienos su dviračiu stebėjimais. Vieta – manau, bet kur...

Peržiūrėjo skandalingąją laidą – pasibaisėjo kilusia patyčių banga (348)

Vakar grįžusi namo po darbų įsijungiau televizorių pažiūrėti ką rodo jau seniai tautiečių...

Išnagrinėjo emigranto skundą feisbuke: užtenka aiškinti, kaip viskas blogai Lietuvoje (137)

Prieš tam tikrą laiką praktiškai tą pačią dieną mano feisbuko puslapyje pastebėjau du...

Top naujienos

Jelcino nuotykiai Vašingtone: vien su apatiniais išėjo ieškoti picos (351)

Buvusių prezidentų Billo Clintono ir Boriso Jelcino santykiai buvo gana keisti. Buvo laikas, kai...

Treniruotei mažytę salę pasirinkęs Šaras – apie konfliktą su Spanouliu ir paskirtą teisėją specialiai Krepšinis.lt iš Pirėjo (5)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai vėlų ketvirtadienio vakarą ruošėsi antrai Eurolygos...

Orai: po šilto penktadienio nebus taip malonu

Penktadienis šalyje bus pavasariškai šiltas ir saulėtas, visgi, savaitgalį temperatūra...

Gaisras Vilniuje - degė prie Spaudos rūmų esanti aukštoji mokykla (54)

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje gausios gelbėtojų pajėgos buvo sukeltos ant kojų. Žmonės...

Paskutinėmis PAO ir „Real“ mūšio sekundėmis įsižiebė konfliktas, kurio epicentre – Fernandezas skirta techninė, nesportinė ir diskvalifikacinė (11)

Ketvirtadienio vakarą Atėnuose įvykusioje antroje Eurolygos ketvirtfinalio dvikovoje vietos...

Auksinio smėlio paplūdimiais garsėjančiuose kraštuose apsilankę lietuviai: jautėmės kaip sąvartyne (81)

Dalindamasis įspūdžiais apie viešnagę Rytų Timore gavau pastabų, kad labai neigiamai atsiliepiu...

Odontologas įvardijo pagrindinę dantų netekimo priežastį: jos išvengti – labai paprasta (61)

Norėdami apibūdinti Lietuvos gyventojų odontologinę sveikatą, galėtume tiesiog pasakyti –...

Paskaičiavo, kiek Lietuvai kainuoja jos gyventojų įpročiai: skaičius įspūdingas (105)

Lietuvos ekonomikai šalies gyventojų fizinis pasyvumas kainuoja 1,5 mlrd. eurų per metus,...

Iš „meistriuko“ apsimokės imti kvitą – leis susigrąžinti mokesčius (203)

Nuo 2019 metų oficialiai apskaitytas remonto, statybos ir kitas namų ūkyje suteikiamas paslaugas...

Po vestuvių viskas ėmė byrėti – dabar sutuoktinis aiškina apie taupymą (58)

Esu nusivylusi lietuviais vyrais. Siūlau visiems skaitantiems susimąstyti...