Kodėl reikia vis garsiau kalbėti apie dvigubos pilietybės įteisinimą? Priežastys yra kelios. Visų pirma, ilgus metus besiskundžiantys emigrantai, negalintys būti dviejų šalių piliečiais. Taip pat esama padėtimi nesidžiaugia ir jų giminaičiai, likę Lietuvoje. Mūsų šalyje atliktų apklausų duomenimis, net 70 proc. žmonių, kurių artimieji išvykę į užsienį, pritaria dvigubos pilietybės idėjai. Be to, dėl emigracijos sparčiai mažėja likusių Lietuvoje gyventojų skaičius, o tai rodo gana liūdną perspektyvą.
Kita priežastis - didelė Europos įtaka. Pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungos šalys narės tobulina savo teisines bazes, suteikdamos dvigubą pilietybę. Tiesa, vienur į tai žiūrima liberaliau, kitur su sudėtingesniais apribojimais, tačiau procesas, žiūrint globalia prasme, tebevyksta. Štai nuo spalio 1 d. dvigubos pilietybės įstatymas bus įteisintas kaimyninėje Latvijoje. Apskritai toks įstatymas jau egzistuoja didesnėje Europos dalyje. Taip yra ir kitose demokratiškose pasaulio šalyse – JAV, Kanadoje, Australijoje.
Remiantis naujausiais duomenimis, už dvigubą pilietybę pasisako daugiau nei pusė mūsų šalies gyventojų. Daugiausiai tam pritariančių, kaip ir buvo galima tikėtis, yra jaunimo tarpe, tuo tarpu pensininkai laikosi konservatyvesnės pozicijos. Kadangi piliečių nuomonė šiuo klausimu nėra vieninga, Seimo nariai kalba apie referendumo organizavimą. Manoma, kad jis galėtų vykti kartu su Respublikos Prezidento rinkimais 2014 m. Dėl pačios dvigubos pilietybės idėjos iš esmės tautos išrinkti atstovai sutaria, diskutuojama tik dėl įvairių apribojimų.
Kitas svarbus argumentas – žalos Lietuvai sumažinimas. Tokiai nedidelei tautai savo noru atsisakyti piliečių skaičiaus augimo galima pavadinti neracionaliu sprendimu, jei atkreiptume dėmesį tiek į ekonominius, tiek į politinius kriterijus. Be to, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, sumažėja įvairių kritikų nuogąstavimų pagrįstumas.
Tuo tarpu piliečiai, turintys priešingą nuomonę, išsako savuosius teiginius. Visų pirma, kalbama apie tautos išnykimo pavojų. Nerimaujama, kad į mūsų šalį po dvigubos pilietybės įstatymo priėmimo gali plūstelėti tūkstančiai kitataučių su prašymais suteikti jiems Lietuvos pilietybę. Tokias grėsmes pastebi dalis Seimo opozicinių partijų narių. Kai kurių tautos atstovų nuomone, turint Lietuvos pilietybę, kita yra tiesiog nereikalinga. Tačiau tai yra siauras požiūris, neatsižvelgiama į galimas įvairias situacijas. Globalizacija neaplenkė ir mūsų šalies, ji veikia ne tik piliečius, bet ir valstybes, kurioms anksčiau ar vėliau ateina metas peržiūrėti savo teisines sistemas. Įstatymai turi prisitaikyti prie besikeičiančių situacijų.
Egzistuoja ir nuomonė, kad dviguba pilietybė gali skatinti emigraciją bei naikinti tautiškumą. Tačiau emigracijos mastai ir taip yra milžiniški, o būsimas įstatymas, atvirkščiai, padėtų išlaikyti šiuo metu benutrūkstantį ryšį su svetur gyvenančiais tautiečiais. Emigraciją skatino prasta Lietuvos ekonominė situacija, tad priežasčių dėl šalį paliekančių žmonių reikia ieškoti kitur. Kalbant apie tautiškumą, jis būtų ne naikinamas, o stiprinamas, nes sparčiai tirpsantis lietuvių skaičius smarkiai padidėtų.
Be to, tie žmonės, kurie gautų dvigubą pilietybę, turi didesnių ar mažesnių sąsajų su Lietuva, jie save laiko tokiais pat lietuviais, kaip ir gimtojoje šalyje gyvenantys piliečiai, tačiau biurokratinės kliūtys neleidžia tuo džiaugtis. Kaip pavyzdį galima paminėti žmones, emigravusius dėl sovietinės okupacijos ir užsienyje prašiusius politinio prieglobsčio. Tokių asmenų gal ir nėra labai daug, tačiau, kalbant apskritai, per visą Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvą paliko daugiau nei pusė milijono gyventojų. Šis skaičius priverčia susimąstyti ir keisti esamą sistemą. Juo labiau kad užsienio lietuviai nenori prarasti ryšio su Tėvyne, o šio logiško jų noro nepaisymas jau daugybę metų sukelia įvairių keblumų.
Kad pagaliau būtų baigtos diskusijos, vienintelė logiška išeitis, dėl kurios sutaria tiek didesnė gyventojų dalis, tiek politiniai priešininkai – referendumas, kuris parodytų neginčijamą tautos poziciją šiuo klausimu. Referendumo rezultatai įtvirtintų daugumos piliečių nuomonę ir išsklaidytų nesibaigiančius prieštaravimus tarp skirtingų pozicijų atstovų.
Tauta yra valstybės kūrėja. Todėl klausimas, tiesiogiai turintis didelę įtaką šimtams tūkstančių Lietuvos gyventojų bei užsienio lietuvių, negali būti sprendžiamas tik Seimo posėdžių salėje. Įvertinus visus teigiamus ir neigiamus faktorius, tampa akivaizdu, kad apčiuopiamų neigiamų pasekmių dvigubos pilietybės priėmimas Lietuvai neatneštų. Užtat atneštų didelę naudą valstybei, šimtams tūkstančių užsienio lietuvių bei jų artimiesiems, tiek emigravusiems, tiek likusiems gimtojoje šalyje.
Demokratinės Europos šalys pastaraisiais metais viena po kitos sprendžia dvigubos pilietybės klausimus, tad Lietuvai nėra ko trypčioti vietoje. Ši problema, mūsų šalį kamuojanti daugybę metų, turi būti išspręsta.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!