aA
Dvi valandos dviejose Vilniaus vietose.
V13

Istorija nr 1. Viršuliškių „parko“ istorinės atminties kūrimasis

Prieš nepilnus metus, periodinėje (ar skaitmeninis kasdienių naujienų žiniatinklis atsinaujinantis tik pagal jam vienam suvokiame logiką, gali būti taip vadinamas?) perskaičiau, kad žinomų Lietuvos tapytojų sūnus Mykolas Sauka „įspaudė“ savo kūrybos „pėdą“. Jo pasirinkimas man tuo metu pasirodė intriguojantis ir savitas. Ši skaitmeniniu būdu atskriejusi žinia išliko atmintyje su žyme – „reikės aplankyti tą parką ir pažiūrėti tas skulptūras“.

V3
V3

Bendroje viešoje veikloje Saukos betoninės skulptūros sulaukė nemažai dėmesio. Kultūrinių naujienų sraute jų atsiradimas atrodė daugiau mažiau taip, kad menininkas ieško savo „vietos ir raiškos būdo“. Be jokios ypatingos ŠMC ar MO pompastikos ir reklaminių/ skatinančių/ formuojančių nuomonę specialistų/ kultūros autoritetų žinučių/ deklaracijų/ raginimų/ dūsavimų/ dėkojimų. Tokia kultūrinio isteblišmento laikysena tik dar labiau masino aplankyti „tą vietą“ ir pažiūrėti „tuos dalykus“.

Bendrame žinučių (90 proc. tekstinių nuorodų atrandamų taip vadinamoje internetinėje žiniasklaidoje, žiniomis tikrai vadinti negalima, tad renkuosi jas vadinti – žinutėmis) sraute šis įvykis buvo užfiksuotas taip, kaip rašoma. Menininkas labai aiškiai formuluoja savo poziciją, apie kultūros išcentruojantį būvį ir kultūrinės atminties kūrimo poreikį, apie tai, kaip sąmoningai jis rinkosi ne tik savo kūrinių išraišką, bet ir jų būsimą „gyvenamąją“ vietą. Paskaičius visą interviu su Sauka, susidaro įspūdis, kad jis turi ne tik menininko teche, bet ir pathos. Deja, kaip dažnai būdinga kuriantiems žmonės, Sauka turi ir kiek naivokų lūkesčių. Mąstydamas apie tolesnį savo kūrinių „gyvavimo pobūdį“ jis teigia, kad pastarieji Viršuliškių parke gyvens kaip jo „namiškiai“, kaip voverės ar barsukai ir kad to miško/ parko „ne-namiškiai“/ lankytojai, čia atklydę ar su interesu atėję žmonės, bus sąmoningi ir „neateis naktį su kūju“, t. y. neniokos jo skulptūrų.

V6
V6

Sauka nenumatė vieno paprasto akcento, o jei numatė, tikėtina neįvertino jo poveikio galios: matyt, ieškodamas per Google paiešką vietos savo betoniniams „namiškiams“, negali įsigyventi į tą vietą iki galo. Google retušuoja ir eliminuoja vietos asmeniškumą („uždengiami ar retušuojami žmonių veidai ar mašinų numeriai yra tiesioginis šio „uždengimo“ pavyzdys), todėl pozityvi aplinka: sutvarkytos vaikų žaidimų aikštelės šalia parko, niekuo neišsiskiriančių blokinių namų tvarkingi kiemai, vaikų darželis iš vienos pusės, tyli ir rami vyraujanti atmosfera apžiūrint tą vietą dienos metu, neatskleidžia kas yra „tikrieji šios vietos valdovai“. Tačiau apie tai jau istorijos Nr. 1 moralas.

O dabar dar kartą trumpai įtvirtintina tai, kaip viskas atrodo po Saukos kūrybinės užmačios įgyvendinimo ČIA. Ši nuoroda leidžia suprasti, kaip pasikeitusi vieta formalizuojama kaip esanti jau kitokia: Viršuliškių parkas aprašomas jau su nauja tapatybe, formaliai nurodant tiek jo aplinką, tiek ir įdomųjį turinį. Saukos kūrybinis veiksmas jau tampa kultūrinės istorijos su atitinkama intencija, kūrimosi faktu.

Visa ši ilga litanija su atitinkamais šio teksto autoriaus apmąstymais skirta tik keliems poleminiams sakiniams užrašyti ir jums pasakyti:

  • Faktas – „plikas“ kitokios „kultūros“ Viršuliškių parke užfiksavimo pademonstravimas (nuotraukose matomi kitokios skulptūrų korektorių „kultūros“ intencijos ir būvis);
  • Klausimas – ar tai, ką matome nuotraukose, turint omenyje Saukos kūrinių „neprovokatyvų pobūdį“, atskleidžia apie dalies vilniečių psichologinį, mentalinį ir praktinės elgsenos asmenybių būvį?;
  • Retorinis teiginys: kultūra, o ypatingai jos istorinė atmintis, labai sunkiai skverbiasi pro „banalybes ir kasdienybės užkardas“ (todėl dar kartą šioje vietoje iškyla neįtikėtinas Juozo Miltinio žygdarbis Panevėžyje, sovietinio betono ir darbininkijos aplinkoje sukūrus ir išauginus neįtikėtinos reikšmės kultūrinį fenomeną).

O vis dėlto vietoj moralo, trumpas lyrinis nukrypimas: žvelgiant iš toli (nuotraukos, kuriose matome iš tolo rankas išskėtusio žmogaus skulptūrą) ir nematant „pakoreguotų“ skulptūrų plinta kūrybinės pastangos „dvasia“, jaučiamas kuriančiojo pažadas ir masinimas, kad ten yra žmogiškos kultūrinės atminties taškas.

V17
V17

Įėjus į skulptūrų erdvę, visų pirma užplūsta nusivylimo jausmas, barbariško elgesio pavyzdžio identifikacija ir... kultūrinės auros nebuvimo pajauta. Aiški, banali ir kasdienė aplinka. O gal šioje vietoje būtent to ir reikia? Gal tai pats geriausias dalykas, kas gali būti Viršuliškių parke: menininkas atliko savo misiją, o jo misijos atminties archyvuotojai įamžino ją savo korekcijomis ir to meto vyraujančių nuotaikų į-SI-amžimais – alkoholinių gėrimų stiklo šukėmis, vienkartinių indų liekanomis, lytinių organų kasdienio vaizdavimo spaudais, užrašais, kurie „varo į priekį tuščios galvos sąmonę“ ir... ką dar jie paliko?

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Netiki, kad Lietuva taps gerovės valstybė: kol kas einame ne tuo keliu (88)

Vis dažnėjant kalboms apie gerovės valstybę, pasigirsta skirtingų nuomonių apie galimas jos formas.

Palangoje atostogavusią motiną supykdė močiutės įžūlumas: tai vyksta Baltijos kelio išvakarėse (110)

Esu mama Kristina, auginu 5-erių metukų dukrelę. Gyvename mes Vilniuje, per atostogas nusprendėme...

Atviras laiškas Skverneliui ir Mažeikai: prašau jūsų apmąstyti kelis klausimus (75)

Tema nėra nauja, bet noriu užduoti viešus klausimus mūsų valdžios ponams dėl planuojamo...

Jaunuolis negalėjo patikėti šaukimu tarnauti: ar jiems nerūpi mano finansiniai įsipareigojimai bankui? (403)

Esu 23 metų vaikinas, iš mažo miestelio, turiu, kaip ir visi, planų gyvenimui: dirbu, su drauge...

Sužinoję, kas mano vyras, giminės puolė atkalbinėti: teko priimti drastišką sprendimą (138)

Dar eidama į mokyklą pradėjau susitikinėti su vaikinu, su kuriuo siejau ateitį. Tik baigus...

Top naujienos

Kaliningrade apsilankęs lietuvis norėjo sprukti: daugiau niekada ten nevažiuosiu (236)

„Daugiau tikrai niekada ten nevažiuosiu“, – tikino savaitgalį Kaliningrade praleidęs...

Nebrangių, bet tikrų itališkų picų pulkai žmonių traukia į Tytuvėnus (20)

Pačios tikriausios itališkos picos paragauti galima Tytuvėnuose. Pagrindinėje miestelio gatvėje...

Irina Rozova – Seimo narė, kuri veikė pilkojoje zonoje: kokiomis pataisomis rūpinosi politikė (337)

Su po diplomatine priedanga dirbančiais Rusijos žvalgybos darbuotojais bendravusi ir, kaip rodo...

Orai kvies savaitgalį praleisti gamtoje (1)

Virš Lietuvos jau nuo ketvirtadienio įsitvirtinęs aukšto atmosferos slėgio laukas ir toliau...

Baltijos kelyje Gitanas Nausėda pasipiršo žmonai (243)

Lietuvos , Latvijos ir Estijos valstybės eina ta pačia kryptimi – nori sukurti savo žmonėms...

Sovietai jos nepasigailėjo: grafaitės Marijos Tiškevičiūtės tragedija (112)

1941 m. birželio 14 d. okupacinio sovietinio režimo įvykdytos represijos, kai iš Lietuvos į...

Prabangiausia pasaulyje vakarienė Vilniaus gatves nudažė baltai (235)

Šių metų Le Diner en Blanc renginys prasidėjo kitaip nei įprasta. Po tradicinės renginio...

Ką iš tiesų reiškia sapnai apie seksą? (18)

Jei ramų jūsų miegą kada nors buvo sudrumstę sapnai apie seksą, žinote, kad kartais dėl jų...

Ką valgė pasaulio diktatoriai: juos kamavo polinkis į kanibalizmą ir paranoja būti nunuodytiems (24)

Esi tai, ką valgai, taip pat – kaip ir su kuo valgai. Maistas turi įtakos nuotaikai, žarnyno...

Iš Putino elito sluoksnių – netikėta kritika Kremliui (85)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visada kerta atgal, kai pajunta jam daromą spaudimą. Bet,...