aA
Jungtinės Tautos – organizacija, apie kurią daugelis lietuvių yra girdėję, bet kažin ar įvardytų, kas yra jos generalinis sekretorius arba kokias programas ši organizacija vykdo, kur ir kokias misijas atlieka. Kitaip tariant, žinome, kad tokia yra, ir to užtenka. Ir išties, ši organizacija nėra ryškus subjektas Lietuvoje, apie ją girdime retai, nebent kai jos specialistai paskelbia, jog iki šio šimtmečio galo Lietuvoje gyvens tik 1,5 mln. gyventojų. Tačiau ši organizacija turi ką pasakyti ir apie tai, kaip gyvensime jau 2030 metais. Ir ne tik mes – visas pasaulis. Tiesa, abejonių daug – ar tikrai taip gerai, kaip norėtųsi.
© Asmeninis albumas

Ne veltui kalbu apie visą pasaulį – Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO) sudaro 193 valstybės, taigi, iš esmės, visos pasaulio valstybės. Nuo EBPO priklausančių valstybių (liepos 5 d. buvo metai kaip ir mes ten!) iki skurdžiausių Užsacharės Afrikos valstybių. Organizacijos narė yra ir Šiaurės Korėja. Čia ir galime pradėti kalbėti apie tai, kaip pastaroji bei kitos diktatūrų ar kitokių autoritarinių sistemų valdomos šalys, gali lengva ranka pasirašinėti įvairius JTO dokumentus, kalbančius ir apie žmogaus teises, nelygybių mažinimą ir panašius dalykus. Tačiau ne šiandien. Dabar noriu aptari vieną naujausių JTO dokumentų, pasaulinę programą – Darnaus Vystymosi Tikslus. Jų – 17. Ir visos 193 šalys nutarė juos pasiekti.

Ir ne, aš nesakau, kad tai galbūt neįmanoma. Ne, aš nesakau, kad tai tikriausiai neįmanoma. Aš tiesiog sakau, kad tai neįmanoma. Ir kaip benorėčiau, šalys tų tikslų nepasieks dar gana ilgai. Puikus to įrodymas – neseniai pasirodė informacija, kad iki 2030 m. Danijai (!) nepavyks visiškai galutinai pasiekti lyčių lygybės. O tai penktasis darnaus vystymosi tikslas. Kaip manote, kaip su lyčių lygybe sekasi Pietų Sudanui, Nigerijai ar Zimbabvei?

Tačiau po Antrojo pasaulinio karo susikūrusios Jungtinės Tautos yra viena įtakingiausių organizacijų pasaulyje, sugebėjusi suvienyti visas pasaulio valstybes, ir sėkmingai įvykdžiusi ne vieną taikos ar humanitarinę misiją. Tik nežinau, ar gerai užsibrėžti tikslus, suprantant, kad jų iki galo nepavyks įgyvendinti. Juokinga, kai kurios valstybės juos pasirašo – tik tam, kad pasirašytų. Bet galbūt kažko nesuprantu. Todėl ketvirtasis mano straipsnis DELFI – apie 17 darnaus vystymosi tikslų ir trumpai apie tai, kaip mano subjektyviu požiūriu, suformuotu remiantis objektyvia informacija, juos sekasi įgyvendinti Lietuvai. Nes mums tai tikrai gali būti geras akstinas stengtis pagerinti savo gyvenimą, ir užtikrinti, kad tai, kas kitoms valstybės iššūkis – mums nebe.

2015 m. 193 pasaulio valstybės nutarė siekti, ir iki 2030 m. pasiektų 17 tikslų:

1. Jokio skurdo. Siekiama panaikinti visų formų skurdą visose šalyse. Jungtinės Tautos yra užsibrėžusios pasiekti, kad iki 2030 m. pasaulyje neliktų žmonių, per dieną turinčių išsiversti su mažiau nei $1,25. Taip, šiandien milijonai žmonių pasaulyje kiekvieną dieną turi išgyventi su 1 doleriu rankose.

Iškelta ir kitų tikslų. Lietuvos Oficialios statistikos portale, paskelbtoje naujausioje JTO darnaus vystymosi tikslų darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo Lietuvoje ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje žemiau tarptautinės skurdo ribos gyvena 1% gyventojų, tačiau skurdo riziką patiria net 21 proc. šalies gyventojų – tai bene prasčiausias Europos Sąjungoje rezultatas. Jis prastesnis tik Ispanijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Didėja neįgaliųjų ir 65 m. ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis. Lyginant su kitomis šalimis, socialiniai apsaugai skiriama pernelyg mažai biudžeto lėšų. Kita vertus, kalbama apie pensijų reformą, turinčią laikui bėgant reikšmingai padidinti pensijas, globos įstaigų pertvarką ir kitus dalykus.

Vis dėlto skurdas išlieka didelė problema Lietuvoje, apie ją kalba ir išrinktasis prezidentas, o įvairios tarptautinės institucijos pastebi, kad šalyje ypač didelė socialinė atskirtis, kuri, žinoma, ir atsiranda dėl to, kad nemaža dalis šalies gyventojų gyvena skurdo rizikos zonoje. Kas penktas!

2. Jokio bado. Tikslas – panaikinti badą, užtikrinti aprūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį. Jungtinių Tautų puslapyje skelbiama, kad apie 815 mln. žmonių pasaulyje kasdien patiria neprievalgį. Taigi, be kitų tikslų siekiama užtikrinti, kad žmonės turėtų galimybę per dieną gauti saugaus maisto, kad pasaulyje neliktų bado. Trumpai aptaręs globalius reikalus, judu prie mūsų – čia jau daug smagiau! Badaujančių žmonių Lietuvoje, iš esmės, nėra aprūpinimas maistu taip pat užtikrinamas, nors keista, kad to negali padaryti valstybė, o tai užtikrinti padėti turi įvairios organizacijos, pavyzdžiui, „Maisto Bankas“ – tai darantis už suaukotas lėtas – taigi, iš esmės visi aukojantys žmonės užtikrina, kad šalyje nebūtų neprievalgio. Lietuviškojoje ataskaitoje kalbama tik apie darnaus žemės ūkio skatinimą, kur vykdant įvairias valstybines ir ES programas, ūkininkai gali pasiekti neblogų rezultatų.

3. Gera sveikata ir savijauta. Siekiama užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę. 5 milijonai vaikų miršta kasdien pasaulyje nesulaukę savo penktojo gimtadienio, beveik 37 mln. pasaulio gyventojų dabar gyvena su ŽIV. Tai tik keletas faktų apie pasaulio sveikatos būklę.

Lietuvos sveikatos būklė ataskaitoje pateikiama gana painiai, bet štai ką pavyko atrinkti: Lietuvoje palyginti vis dar didelis sergamumas tuberkulioze, didelis savižudybių kiekis, Lietuvoje vartojama palyginti daug antibiotikų, nemažai žmonių gydosi patys. Tačiau ataskaitoje stengiamasi pabrėžti daugiausia gerus dalykus: mažėjantis alkoholio suvartojimas, tai, kad Lietuva yra vienintelė šalis pasaulyje uždraudusi nepilnamečiams vartoti energetinius gėrimus, vis aktyviau veikianti „Rakto skylutės“ sistema ir pan. Išsikeliama tikslų.

Vis dėlto, tarptautinės organizacijos jau daug metų rekomenduoja Lietuvai reformuoti savo sveikatos sistemą, gyvenimo trukmė šalyje palyginti yra ne ilga, katastrofiškai didelis savižudybių skaičius, vis dar esame alkoholio šalis. Panašu, kad priemonės vis dar tik kosmetinės, trūksta ryžto, nors nėra viskas ir labai blogai.

4. Kokybiškas švietimas. Pasaulyje daugiau nei 265 mln. vaikų neturi galimybės lankyti mokyklos, svarbus aspektas yra ir mergaičių diskriminacija – dėl vis dar kai kuriose šalyse egzistuojančio viduramžiško mąstymo, mergaitės neturi galimybės šviestis ir įgyti išsilavinimo vien dėl savo lyties. JT užsibrėžusios, kad iki 2030 m. visi pasaulio vaikai – berniukai ir mergaitės – galėtų gauti pradinį ir vidurinį išsilavinimą. Kaip ir į visas problemas, taip ir į šią, Lietuvos atžvilgiu reikia pažiūrėti kitu kampu – juk lankyti mokyklą Lietuvoje turi galimybę kiekvienas, o nemokamą ir net privalomą švietimą iki 16 m. užtikrina šalies Konstitucija.

Globaliu mastu itin išsivysčiusi valstybė, Lietuva turi kitokių su švietimu susijusių problemų. Didelė problema išlieka miesto ir kaimo skirtumai – geresni rezultatai tarp miesto mokinių, galimybę patogiai lankyti mokyklą taip pat didesnę turi miesto vaikai. Tačiau visų šalies moksleivių rezultatai daugelyje sričių yra prasti ar bent neatitinkantys įvairiuose tyrimuose dalyvaujančių šalių vidurkio.

PISA rezultatai rodo, kad Lietuvos penkiolikmečių rezultatai yra žemesni už Europos Sąjungos vidurkį. Kaip rodo Finansinio raštingumo tyrimas, Lietuvos mokinių pasiekimai buvo itin žemi – 11–12 vieta iš 15 dalyvavusių šalių. Tačiau Lietuva, 2016 m. duomenimis, yra viena iš labiausiai išsilavinusių valstybių ES.

Stebina ir prasti emocinės būklės rezultatai – keista, kai mokiniai patiria daug streso ir yra užkrauti galybe namų darbų, kontroliniais, atsiskaitymais ir egzaminais – bet vis tiek pasiekia prastus rezultatus. Kaip vieną iš bandymų pagerinti situaciją, kalbama apie mokslo metų trukmės ilginimą, atnaujintas programas. Kai ką planuojama daryti ateityje.

5. Lyčių lygybė. Paprastai tariant, iki 2030 m. užsibrėžta panaikinti mergaičių ir moterų diskriminaciją. Kad nebeliktų smurto, priverstinių santuokų ankstyvame amžiuje ir pan.

Lietuvos ataskaitoje kalbama apie įvairias konvencijas, kurias yra ratifikavusi Lietuva, siekiant užtikrinti moterų ir vyrų lygybę. Turime moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, Darbo kodeksas ir kiti įstatymai siekia užtikrinti lygų darbo užmokestį. Žinoma, šiuo atveju nemažai kas priklauso ir nuo žmonių mąstymo, įsitikinimų, tautos mentaliteto. Valstybė daro nemažai, kad būtų užtikrinta lyčių lygybė, bet lieka ir spragų.

Čia padarykime trumpą pauzę. Nors visi tikslai labai svarbūs, manau, kad plačiau aptarti pirmuosius penkis buvo verta – juk sveikata, kokybiškas švietimas, tinkama mityba, aukšto lygio socialinės garantijos ir lyčių lygybė – užtikrina, kad gyvename sveikoje, protingoje, draugiškoje ir lygiavertėje visuomenėje. Kad straipsnis nebūtų per ilgas – labai trumpai apie likusius tikslus.

6. Švarus vanduo ir sanitarija. Iš esmės Lietuvoje geriame geros kokybės vandenį, jo turime pakankamai. Didelė pažanga matoma ir nuotekų valymo srityje.

7. Prieinama ir švari energija. Lietuvai yra svarbi energetinė nepriklausomybė, taip pat siekiama, kad kuo daugiau energijos būtų pagaminama šalies viduje ir iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Deja, bet Lietuvoje dar vis retai pamatysi vėjo jėgainių, ypač toliau nuo jūros, saulės kolektorių taip pat ne per daugiausia. Vertėtų išnaudoti ir „vėjuotą“ Baltijos jūrą – tai jau gana intensyviai daro danai.

8. Tinkamas darbas ir ekonomikos augimas. Visi žinome, kad ekonomika šiuo metu auga iš esmės visame pasaulyje, taigi, ir Lietuvoje. Žinant ekonomikos ciklus, sunku kalbėti apie nuolatinį šalies ūkio augimą, visgi galima stengtis užtikrinti, kad jo naudą pajustų kuo didesnė dalis šalies gyventojų, valstybės nepurtytų ekonominės krizės. Lietuvoje mažėja nedarbas, didėja darbo užmokestis, tačiau trūksta kvalifikuotų darbuotų, o emigracija mažina šalies darbo jėgos potencialą.

9. Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra. Ataskaitoje kalbama apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, inovacijas, mokslo ir tyrimų skatinimą, svarbą, vystant pramonę, užtikrinti Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą.

10. Mažinti nelygybę. Didžiulis iššūkis Lietuvai yra pajamų nelygybė. Pajamų nelygybė, kuri tampriai susijusi su piniginiu skurdu, Lietuvoje smarkiai išaugo: 2016 m. 20 proc. turtingiausių žmonių pajamos buvo 7,1 karto didesnės nei 20 proc. neturtingiausių žmonių. Tai yra vienas aukščiausių rodiklių ES. Reikšminga nelygybė įvairiose srityse ryškiai matoma tarp miestų ir periferijos. Kalbama apie didinamą minimaliąją mėnesio algą, išmokas.

11. Darnūs miestai ir bendruomenės. Panašu, kad ataskaitoje kitais žodžiais pateikiama frazė, kad „Lietuva tai Vilnius“. Gyventojų skaičius auga tik sostinėje, kai kuriais duomenimis remiantis, ir Kaune, Klaipėdoje. Visur kitur (su maloniomis išimtimis) – gyventojų mažėja. Vis dar sąlyginai nedaug renovuotų daugiabučių, tačiau daugelis miestų stengiasi rengti malonias viešąsias erdves, parengti urbanistiniai planai.

12. Atsakingas vartojimas ir gamyba. Lietuvoje mažinamas plastikinių maišelių naudojimas, stengiamasi pereiti prie žiedinės ekonomikos. Didėja pavojingų atliekų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, kiekis. Lietuvoje bene sėkmingiausiai pasaulyje veikia taromatų sistema, apskritai, neturime daug pramonės, gamybos įmonių, cechų, kurie galėtų labai stipriai teršti gamtą. Esame plastiko rūšiavimo lyderiai Europos Sąjungoje. Žinoma, kaip ir visas pasaulis – nesame atsakingi vartotojai.

13. Kova su klimato kaita. Lietuva, savaime suprantama, yra tik lašas jūroje, kalbant apie klimato kaitą – nesame žiaurūs teršėjai. Vykdome įvairius su klimato kaita susijusius įsipareigojimus gana tinkamai ir tiksliai, nors verta atkreipti dėmesį į perspėjimus, kad Lietuva bus viena iš labiausiai Europoje klimato kaitos paliestų šalių.

14. Gyvenimas po vandeniu. Pirmiausia, gyvename šalia bene labiausiai užterštos jūros pasaulyje. Ataskaitoje kiek atsargesniais žodžiais užsimenama apie tai. Daugiausia ir kalbama, jog reikia spręsti būtent Baltijos jūros užterštumo problemą, kur progreso bent kol kas, nematyti.

15. Gyvenimas žemėje. Lietuvoje yra zonų, įtrauktų į europiniu lygiu saugomą „Natura 2000“ zoną, stengiamasi užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą. Keista, kad kalbama apie didėjantį šalies miškingumą. Juk pastaraisiais metais kyla vis daugiau skandalų ir visuomenės nepasitenkinimo dėl sparčiai kertamų miškų. Ir nors politikai mėgsta girtis, kad miškingumas didėja, reikia atkreipti dėmesį, kad daugėja jaunų medžių, o senieji sparčiai kertami – nėra kuo džiaugtis – kol mažieji medžiai užaugs, pasens ne viena karta.

16. Taika, teisingumas ir stiprios institucijos. Šalyje stengiamasi užtikrinti žmogaus teises, didėja saugiai šalyje besijaučiančių žmonių skaičius. Visgi įvairiose institucijose vis dar klesti korupcija, teikiamos žemos kokybės paslaugos.

17. Bendradarbiavimas dėl tikslų. Lietuvos prioritetas, padedant kitoms valstybės, Rytai – Ukraina, Sakartvelas, Moldova. Šioms valstybėms teikiama parama, skatinama integracija į ES. Lietuva yra atsakinga NATO ir ES partnerė. Iš tiesų, kiek galime, tiek stengiamės padėti kitoms valstybės, jei ne finansais, tai bent patirtimi. Nemažai specialistų pastebi, kad esame linkę tik gauti, bet ne duoti – stebimės, kad mažės ES išmokos ir pan.

Ganėtinai ilgas straipsnis, tačiau tikiuosi, kad jis padėjo susipažinti su Jungtinių Tautų Organizacija, geriau pažįstant viena pagrindinių jos dabartinių tikslų. Tiksliau, visus septyniolika. Smagu, kad tokie dalykai kaip doleris išgyvenimui per dieną, badas, prieigos prie išsilavinimo nebūvimas, nėra problemos mūsų šalyje. Kalbant globaliai, save pelnytai galime vadinti itin išsivysčiusia ir net turtinga šalimi. Visgi matant mūsų, ekonomiškai stiprių šalių, būrį, vis dar atsiliekame. Bus labai įdomu įvertinti mus ir visą pasaulį po kelerių metų, šuoliuojantį darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo link.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Sužinoję, kas mano vyras, giminės puolė atkalbinėti: teko priimti drastišką sprendimą (114)

Dar eidama į mokyklą pradėjau susitikinėti su vaikinu, su kuriuo siejau ateitį. Tik baigus...

Vyrą pribloškė šiuolaikinio jaunimo „dėkingumas“: už rastą telefoną – kaltinimai vagyste (111)

Šiąnakt teko susidurti su jaunimu. Susitikau su savo drauge, pašnekėjau su ja apie gyvenimą,...

Neteisybės mokestis: ar „antroji Lietuva“ apmokės didmiesčių gyventojų patogumus? (46)

Lietuviškos tingiosios vasaros politika, kaip visada, atostogaujančiai tyli. Net netikėtai...

Močiutės kančios paskatino netylėti: štai kaip su sunkiais ligoniais elgiamasi Lietuvoje (176)

Šiuos apmąstymus parašyti norėjau dar prieš dvejus metus, kai sirgo mano mylima močiutė....

Metė vyrą dėl emigracijoje sutikto meilužio, tačiau laimės nerado: pykau ant savęs, kad taip atsitiko (78)

Esu dviejų, nuostabių vaikų mama, kuri susilaukė vaikų iš meilės su savo tautybės žmogumi....

Top naujienos

Darius Kuolys: jie jaučiasi taip, lyg Dievas jiems būtų padovanojęs Lietuvą (78)

Būsimos valdančiosios koalicijos sudėtis po 2020 m. Seimo rinkimų priklausys ir nuo prezidento...

Nuosavo būsto svajonė: po kiek pradiniam įnašui atsideda lietuviai (67)

Norint gauti paskolą būstui, reikia būti sukaupus pradinį įnašą , kuris padengtų bent 15...

Po neblaivių vairuotojų avarijų – sumaitoti automobiliai ir sudaužyti gyvenimai

Ar gurkšnis, ar taurė – alkoholis ir vairavimas turėtų būti nederinami. Dėl šito sutinka...

Du buvę ministrai liks tarnauti valstybei: gaus politinio pasitikėjimo pareigas

Du buvę ministrai – žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir vidaus reikalų ministras Eimutis...

Milijardierius Caudwellas su Modesta Vžesniauskaite įsirenginėja brangiausią Britanijoje namą: per jį tekės upė (66)

Londono apribotos rizikos fondo lopšys turi naują nekilnojamojo turto karalių. Milijardierius,...

Po metalo laužu – sovietų mokslininkų pasididžiavimas: atidarę šį dangtį, kristumėte žemyn net 12 km (27)

Jei žinote, kur ieškoti, tai giliai vakarų Rusijoje rasite nedidelę surūdijusio metalo laužo...

Kraupi avarija Vilniaus rajone nusinešė dviejų žmonių gyvybes: dar du vyrai atsidūrė ligoninėje (10)

Policijos departamentas informavo, kad Vilniaus rajone įvyko baisi avarija - susidūrus dviem...

Į kylančias akcijas ranka mojantis Mačiulis nujaučia begalės klaidų priežastį (5)

Šį trečiadienį Lietuvos krepšinio rinktinė surengė paskutinę treniruotę Lietuvoje:...

Paveldėti milijardus Rusijoje – keblu: pokomunistinė turtuolių karta išbando Putino pažadus dėl privačios nuosavybės (27)

Vladimirui Putinui šiuo metu einant savo paskutinę prezidento kadenciją, pokomunistinės Rusijos...