Atsakymas – Jūs. Mes.
Apeliavimas į tavo sąžinę, skatinimas likti namie, išgelbėti gyvybę jau neteko svorio. Nes svarbiau yra draugų vakarėlis, giminės susitikimas, kava pas draugę, alaus bokalas su chebra. Socialiniai santykiai, kavinės, barai, SPA ir visa kita. Kitaip – pinigai ir vartojimas.
Bet ar tu, žmogau, supranti, kad visą šitą krizę padarai gilesnę pats, tik tu atsakingas už viruso plitimą, už likusį sveiką protą savo galvoje? Apeliuoju į tavo piniginę, atėjus krizei, kuria sukels verslų apmirimas ir miestų uždarymas. Tu negalėsi ne tik nueiti į kavinę ar į SPA, ar į prekybcentrį, tu neturėsi už ką nusipirkti maisto, tu neturėsi už ką aprengti vaiko. Kai jis verks prie kasos, kad nori saldainio, tu skaičiuosi centus dešrai. Ką tada kaltinsi – valdžią? Bet kaltas būsi pats.
Dirbu viename dideliame prekybos centre, dirbu neilgai. Bet ką matau kasdien, mane išmuša iš vėžių. Ateini nusipirkti šūdniekio su visa gimine, nes vienas nesugebi? Į prekybcentrį eina visa šeima, nes kažkuriam likti namie su vaikais yra per sunku?
Apie kaukių dėvėjimą, aš jau patylėsiu. Sakot, jos neapsaugo? Apsaugo nuo viruso plitimo, bet akivaizdu, nuo silpnaprotystės – ne. Iš kur žinau? Patyriau. 12 valandų darbe dėviu kaukę, kalbu su klientais, ir va – gyva, o turėjus kontaktą kaukė apsaugojo.
Prasidėjus pirmai pandemijos bangai netekau darbo, kurį buvau radus nesenai, kadangi vyko nuotolinis mokymasis, darželiai nedirbo. Vasarą, atlaisvinus karantiną, paieškos tesėsi. Ir žinai, ką per darbo pokalbius kalbėjo darbdaviai? „Turi puikios patirties, bet kadangi šeimoje du mažamečiai vaikai, atsitikus tokiai pat situacijai mes neturėsime darbuotojų tave pakeisti.“
Kitais žodžiais – sorry. Tu niekam nereikalinga.
Kalėdiniam prekybos laikotarpiui radau darbą, deja, priartėjom prie nuotolinio mokymo. Spėkit, kas liks be darbo ? Gal norit tokiems žmonėms „susimesti“ būsto paskolos įmokoms? Gal mokesčiams, maistui ar mūsų vaikų kalėdinėms dovanoms?
Kodėl jūs turėtumėte mestis, o ne valdžia, klausiat? Todėl, kad tai, kas dabar vyksta, yra jūsų elgesio pasekmė. Juokinga? Manot, ilgai truks, kol atsidursit tokioje pat situacijoje kaip ir aš?
Lažinamės. Iš pinigų ar artimo gyvybės? Kas tau svarbiau? Ar išvis tau dar kas nors svarbu? Sunku apeliuoti į kažką, ko nėra. Nei sąmoningumo, nei širdies, nei sąžinės.
Pyksti? Nepatenkintas? Kad matuoja temperatūrą, kad reikia nešioti kaukę, kad karantinas, kad eilės poliklinikose, nėra skiepų, krūva ribojimų... Jei taip, šis laiškas yra tau. Ir visi tie ribojimai – dėl tavęs. Kol neateisi į protą, niekas nepasikeis. Žmonės toliau mirs, žmonės toliau skurs, žmonės ir toliau negaus pagalbos, neturės ką valgyti. Ir jauskis kaltas, nes tu ir esi kaltas.
