Dabartiniai pensininkai, kurie, anot ministro, tiesiog nekenčia dirbančiųjų ir jų 2 proc. mokesčių einančių į taupyklę, gyventų geriau, jei būtų daugiau solidarumo. Jei visas biudžetas būtų skirtas tiems, kuriems labiau dega, o tada jau žiūrėtume, kaip suktis.
Pirmas mano pasiūlymas: visi žinome, kaip neproporcingai kyla būsto kainos, kaip jauni žmonės ir šeimos turi imtis paskolas ir dešimtmečius atiduoti dalį savo atlyginimo. Dabartiniams pensininkams to niekada nereikėjo, ne vienas gavo butus ir iki šiol juose puikiausiai sukasi.
Įveskime daugiau solidarumo – padalinkime butų ir dirbantiesiems. Labai paprasta: kai butą turintis pensininkas iškeliauja anapus, būstas keliauja pirmai jaunai šeimai sąraše. Kodėl dabar vyresni gali laisvai naudotis kvailais iš principo nesolidariais sovietinės sistemos pliusais, o jaunesni turi arti, kad gautų tą patį, jei ne dar mažiau?!
Antras pasiūlymas – tie patys butai senjorams leidžia prisidurti prie pensijos. Gavo nemokamai, pasidaro iš to pinigų, lyg ir jokių problemų. Man irgi yra tekę gyventi pas vieną tokių šeimininkų: per ketverius metus nuomą kėlė dukart. Na, kainos kyla, jam irgi reikia kažkaip suktis, normalu. Bet kur solidarumas, jei aš dirbu, vis didesnę dalį sumoku mokesčių, kurių sąskaita jis išlaikomas ir dar panašaus dydžio sumą atiduodu jam tiesiogiai už butą, kuriame gyvenu, o jis gavo nemokamai. Beje, visą laiką, kurį nuomovausi nei piršto nepajudino, kad pagerintų būsto būklę – visus gedimus visada turėjau taisyti pats, o paklausus, ar turi verslo liudijimą ir moka mokesčius – net iškraustyti pagrasino.
Panaudokime šiuos butus, leiskime juose gyventi sunkiau besiverčiantiems, tegul už tai kiek nors pakelia pensiją – bet juk mokėti jiems rinkos kainą nesolidaru! Arba, pavyzdžiui, nurašom komunalinius mokesčius ir paliekam tik nuomos mokestį. Na, kad įrodytume, jog abiejų pusių interesai vienas kitam neprieštarauja.
Girdime, kaip medikai ir dėstytojai protestuoja dėl per žemų algų. Duokime jiems tą nemokamą būstą – juk jei tikrai norime vienas kitam atiduoti paskutinius skudurus, tai tikrai atsiras tokių, kurie mieliau už bet kokią nuomą matys mūsų šalies šviesiausius protus padoriai gyvenančius.
Aš dar spėjau pagyventi laikais, kai deklaruojma didžioji vertybė buvo solidarumas, nors iš tikrųjų masiškai vogė ir tempė į namus. Pirštai lenkti į save buvo gal net labiau nei šiandien. Žinau, kaip atrodo, kai žmonės legaliai negalėjo dirbti sau, o buvo priversti viską atiduoti „bendriems“ interesams. Smagu – visas kaimas susirenka į bulviakasį, visi gauna vienodai, tai ir stengtis nėra dėl ko, visi prastai gyvena, bet užtat kaip solidariai!
Solidarumas yra vertybė. Bet dirbantieji jį rodo jau labai seniai – mes mokame didžiulius mokesčius ir mes dar išjudiname pamažu nusigyvenančią valstybę. Reikia sutikti, kad šiandieninių pensininkų padėtis nėra pavydėtina, tačiau kad ir kokie reklamos specialistai Kukuraičiui pakuždėjo kalbėti apie solidarumą, akivaizdu, jog tie žmonės nesuvokia, ką šis žodis reiškia.
Nusipirkti iš savo algos puodelį kavos nėra nesolidaru tiems, kurie mieste kavos neįperka. Duoti savo vaikams pinigų mokyklos pietums nėra nesolidaru, net jei pasaulyje daugybė vaikų badauja. Neapsiimti visų pasaulio problemų ant savo pečių nėra nesolidaru. Solidaru yra žiūrėti, kad sąžiningai, legaliai pasirūpindamas savo poreikiais žmogus padėtų ir kitiems.
Kada nustosime dūsauti atsisukinėdami ir šnekėdami, kaip buvo sovietų laikais? Jų nebėra, dabar viskas kitaip. Baisiausia tai, kad XXI a. Lietuvoje politikai savo sprendimus bando grįsti taisyklėmis santvarkos, nuo kurios bėgome. Ar tikrai jau pamiršome istorijos pamokas? Gal siekdami gyventi taip gerai kaip vakariečiai neturėtume semtis patirties iš blogiausių savo šalies gyvavimo metų?..
Lietuvos dirbantieji JAU padeda ne tik tiems, kuriems sunku šiandien, bet ir visai sistemai, kad ateityje, kai visuomenė pasens dar labiau, nereikėtų verkti ir prisiminti – kažkada toks Kukuraitis ieškojo kaip prakišti savo planus, pasakė „solidarumas“ ir mes, vargšai, patikėjome.
O jei tie 2, mano sprendimu, nuo mano mokesčių pervedami procentai atrodo kaip didis trukdis, tai gal tikrai dalinkimės viskuo – tik tada pensininkai ministro rinkėjai neteks žymiai daugiau nei išloš.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.