aA
Pastaruoju metu vyksta intensyvi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bei kitų didesnių šalies miestų priemiestinių teritorijų urbanistinė plėtra. Tačiau šios plėtros teritorijos vystomos neracionaliai, chaotiškai, padrikai. Tą turbūt geriausiai galėtų pasakyti patys naujose teritorijose besikuriantys gyventojai, kurie klaidžioja painiame gatvių tinkle, apsupti ištisai formuojamų statybinių žemės sklypų, be viešųjų erdvių, socialinių įstaigų bei kitų gyvenamosios ir poilsio aplinkos kokybę gerinančių elementų.
© DELFI / Karolina Pansevič

Dauguma gyventojų gali pagrįstai tikėti, kad jei yra suplanuotos miesto plėtros teritorijos, tai jose ir privalu įgyvendinti visus gyvenamosios aplinkos elementus – suformuoti privažiavimus ir priėjimus, įrengti želdynus, įsteigti viešąsias įstaigas. Taip pat tikėtis, kad šiuos objektus privalu suformuoti pagal nustatytus darniosios plėtros reikalavimus, nes tai yra deklaruojama teisiniuose bei strateginiuose šalies dokumentuose.

Tačiau realybėje procesas vyksta priešinga linkme. Kadangi žemės privačios, dažnai iš viso nėra numatoma viešųjų, poilsio erdvių, švietimo ar kitų įstaigų. Vaizdingos ir visų gyventojų poilsiui tinkančios vandens telkinių pakrantės dažniausiai tiesiog užstatomos, nepaliekant net priėjimo prie pakrantės. Tas pats gali būti pasakyta ir apie šlaitus, nuo kurių atsiveria tolimos panoramos. O be viso to, nedidelių gyvenamųjų pastatų aplinkoje gali išdygti ir koks nors angaras ar kitas žymiai didesnis pastatas. Tokiu būdu nauji gyventojai tampa nenuspėjamos aplinkos įkaitais, be automobilio pagalbos negalintys pasiekti vaikų įstaigos, želdyno ar kitų patogumų, kurie turėtų būti įprasti miesto aplinkoje.

Turbūt kitoks plėtros teritorijų planavimas ir negali būti, nes valstybė, įgyvendinant deklaruojamus darniosios plėtros tikslus, yra pasyvi. Tą atskleidžia šalies teisinė sistema, kurioje nėra nurodymų harmoningos urbanistinės struktūros formavimui, nėra norminių reikalavimų viešo naudojimo teritorijų formavimui, nėra net privalomumo pertvarkyti visiškai netinkamų miestų statybai žemės sklypų (rėžinių, netaisyklingų). Todėl reikalauti formuoti racionalų gatvių tinklą, želdynus ar kitus sklypus socialinei infrastruktūrai, dažnai nėra net teisinio pagrindo.

Tiesa, reikia paminėti, kad valstybė gali rengti detaliuosius planus ir vykdyti žemės paėmimą visuomenės poreikiams. Tačiau žemės paėmimas visuomenės poreikiams sietinas tik su išimtiniais žemės paėmimo atvejais tokiems objektams – keliams, geležinkeliams, oro uostams, kapinėms, švietimo, sveikatos, sporto ir kt. būtinosioms įstaigoms.

Tuo tarpu želdynų, rekreacinių pakrančių ar poilsio aikštelių sukūrimas, atliekant tokią procedūrą, gali ir neįvykti, nes būtų nepagrindžiamas ar pernelyg brangus. Gal tai ir viena iš priežasčių, kodėl dauguma savivaldybių atsisako racionalaus teritorijų planavimo ir susitaiko su savaimine chaotiška užstatymo plėtra. Toks teritorijų planavimo procesas jau tarsi priimamas kaip neišvengiamas, laisvąja rinka pagrįstas, sklypų vystymas, kuris negali, o gal net ir neprivalo užtikrinti reikiamos gyvenamosios aplinkos sukūrimo. Todėl plėtros teritorijos lieka be racionaliai suplanuotų miestų kvartalų, viešųjų erdvių, socialinių teritorijų, vaizdingų vietų daugumai, o ne vienam.

Žinoma, taip neturėtų būti. Vystant miestus, tikrai galima organizuotai pertvarkyti privačios nuosavybės žemės sklypus ir galima suformuoti naujas viešąsias erdves. Tik tam reikalingas aktyvesnis Valstybės vaidmuo. Kaip tai vyksta, galima pamatyti užsienio šalyse. Daugumoje jų miestų vystymui bendrai pertvarkomi visi teritorijoje esantys sklypai, suformuojamos naujos gatvės, želdynai, teritorijos vaikų įstaigoms ir pan. Užsienyje jau seniai įvertinama, kad teritorijos pritaikymas miestų statybai padidina jos vertę kelis ar keliolika kartų, todėl viešosios infrastruktūros suformavimui žemė neginčytinai turi būti skiriama pagal nustatytas normas. Čia žemės savininkai neatlygintinai skiria proporcingą sklypo dalį viešajai infrastruktūrai, tuo sukurdami pridėtinę vertę savo naujiems žemės sklypams (pavyzdžiui, Vokietijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Turkijoje skiriama apie 30-40 proc. ploto nuo žemės sklypo). Kai kuriose šalyse miestų plėtros teritorijų infrastruktūros suformavimas organizuojamas taip, kad visos išlaidos yra padengiamos iš paties projekto sukurtos pridėtinės vertės, šiam tikslui savivaldybėms neskiriant iš viso jokių lėšų. Todėl toks teritorijų planavimas tik spartina augančių miestų vystymąsi ir sudaro prielaidas tinkamos gyvenamosios aplinkos kokybės užtikrinimui.

Reikia pastebėti, kad šiuo sklypų pertvarkymo metodu buvo remtasi ir tarpukario Lietuvoje, 1938 m. išleidus Miestų žemių tvarkymo įstatymą. Žemės sklypų pertvarkymo problemos šalyje iškilo jau daugiau nei prieš du dešimtmečius. Nors yra užsienio šalių miestų žemės sklypų pertvarkymo pavyzdžiai bei tarpukario Lietuvos patyrimas, mūsų šalies vyriausybės šių klausimų iki šiol iš esmės nesiima spręsti.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Jauną mamytę pribloškė nepažįstamos moters įžūlumas: jei turėtų proto, susimąstytų (248)

Rašau kreipimąsi į visas anytas, uošvienes, mamas, tetas ir ponias, kurios jaučiasi itin drąsiai...

Sudargo klebonijos padėtis kelia nerimą: mums, lietuviams, jos likimas ypač svarbus (5)

Lietuviams, kaip tikriausiai nė vienai kitai pasaulio tautai, itin svarbūs ir brangūs žodžiai...

Atviras laiškas Vilniaus hipsteriams: kur dabar jūsų protestai? (40)

Mieli hipsteriai, turtingų tėvų dukros ir sūnus, iš visų mūsų kišenės finansuojamų...

Alytiškė kreipiasi į Nausėdą: paskutinėmis dienomis norisi tik verkti (238)

Gerbiamas, Prezidente, kreipiuosi į Jus, nes tikiu Jumis nuo pirmų dienų, tikiu Jūsų Gerovės...

Šeimos norintis trisdešimtmetis atviras: merginos, atsibuskite! (76)

Kiek daug dabar yra reikalaujama iš vyrų. Moterys tiek suįžūlėjo, kad nebėra ribų. Visos tik...

Top naujienos

Gaisro metu Alytuje kritęs zuikis atiduotas tyrimams: pirmos žinios iš veterinarų baugina meras: jei tai bus patvirtina, liūdna ne tas žodis (232)

Spalio 18 dieną, t.y. trečiąją milžiniško padangų perdirbimo gamyklos gaisro dieną, Alytaus...

Navickienė: šis balsavimas parodė, kad vienam agrooligarchui ir jo kombainui pasibaigė dyzelis (241)

Seime renkami parašai siekiant inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus pavasarį. Prie iniciatorių...

JK parlamentarai atmetė Johnsono siūlytą „Brexit“ vykdymo planą (51)

Borisas Johnsonas antradienį pagaliau turėjo progą parlamentui pateikti savo „Brexit“...

Maslobojevas pirmoje pasaulio kikbokso čempionato kovoje pasiuntė varžovą į nokautą (50)

Įspūdinga pergale WAKO pasaulio kikbokso čempionatą Sarajeve, Bosnijoje ir Hercegovinoje, pradėjo...

Šiluma pradeda „galvoti“ apie pasitraukimą iš Lietuvos

Šiąnakt per Lietuvą nusidrieks debesų juosta, bet žymesnio lietaus nesulauksime. Rimstant...

Turintiems didelį darbo stažą – gera žinia iš Seimo (37)

Seimas spręs, ar ne mažesnį kaip 40 metų darbo stažą turintys šalies gyventojau galėtų...

BMW skrydis Vilniuje: rėžėsi į stulpą, jį nulaužė ir apsivertė papildyta (36)

Vėlų antradienio vakarą Vilniuje įvyko avarija. Pirminiais duomenimis, susidūrė du...

Daug ir naudingai žaidęs Kalnietis su „Lokomotiv“ pralaimėjo Belgrade

Belgrado „Partizan“ (4-0) ir toliau žygiuoja Europos taurės varžybose be pralaimėjimų....

Mokslų daktarė įvardijo maisto produktus, kurie stiprina imuninę sistemą, saugo nuo vėžio ir didina vyrų vaisingumą (74)

Pastaruoju metu selenas sulaukia vis daugiau dėmesio. Ir nieko keisto, nes jis yra vienas iš...

Johnsonas skelbia pertrauką „Brexit“ sutarties tvirtinimui (3)

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas antradienį paskelbė stabdantis pastangas...