Pirmiausia, pradėkime nuo to: kas sudaro vadinamą „VALSTYBĖS“ struktūrą? Kiekviena valstybė turi tam tikrą žemės teritoriją, kurioje gyvena tos valstybės žmonės (piliečiai). Net LR Konstitucija apibrėžia, jog valstybės ir valdžios pagrindas yra Tauta. Tuo tarpu valdžia tėra valstybės valdymo aparatas, į kurį atstovus renka piliečiai. Tai kodėl tautos išrinkti į valdžią atstovai, nesirūpina rinkėjų interesais?
Dėsnis byloja: kiekvienam rūpi savo ir tik savo nauda... Tačiau, kai esantys valdžioje žmonės priima nenaudingus paprastam piliečiui įstatymus, tai iš kitos pusės tie patys įstatymai gina kažkieno kito interesus. Gyvename materialiame pasaulyje ir čia teisybė stovi to pusėjė, kurio rankose dideli pinigai.
Vargšas, net ir laimėjęs loterijoje milijoną, liks vargšu širdyje ir elgsis kaip vargšas. Taip yra dėl to, jog jis nesuvokia 1-eto su 6-iais nuliais vertės, nes visą savo gyvenimą gyveno su kelių šimtų eurų per mėnesį lėšomis.
Nepriklausomybės atkūrimo metu buvo momentai, kai smulkus verslas virto stambiu ir tebeauga iki šiol, pvz.: MAXIMA. Tačiau ar nekyla klausimas, kodėl perkame būtent TEN? Nes: ten milžiniška prekių įvairovė plius akcijos, akcijos ir darkart akcijos. Nuo to aišku UAB Akcijų vertė tik kyla...
Taigi vargšas, turėdamas varganas pajamas, tiesiog priverstas pirkti tik tai, kas pigu ir tik tai, kas būtina. Ir taip jis elgiasi visą savo gyvenimą, ir taip elgtųsi net tapęs milijonieriumi... Nors vergovinė santvarka seniai baigėsi, bet ar pasikeitė turtuolių požiūris į vargšus žmones? NE.
Juk valdžia sprendžia, kas yra gėris ir kas yra teisinga. Būtent valdžia mums „primeta“ įstatymus, kurie dažniausiai yra nelogiški ir nenaudingi paprastam piliečiui. Tad klausiu: kam tada naudingi tie įstatymai?
Pvz.: alkoholio ir tabako gaminių akcizų mokesčio nuolatinis didinimas. Paprastam žmogui jis neneša jokios naudos, net priešingai, ištuština jo piniginę. Tačiau iš to išlošia biudžetas ir alkoholio bei tabako pramonės magnatai. Vėlgi tai skatina šešėlinio verslo plėtotę, nes vargšas priverstas ieškoti kontrabandinių gaminių.
Yra be galo daug pavyzdžių, kai valdžios priimti įstatymai sukuria gerovę būtent tiems, kuria patys juos ir kuria. Taisyklė tokia: esi naudingas valstybei tik tada, kai papildai biudžetą pinigais, mokesčių pavidalu. Tačiau, kodėl tada, turtuolis, gaunantis 2-3 milijonus eurų metinių pajamų, į biudžetą tesumoka 2 ar 3% , o vargšas, uždirbantis minimalų atlyginimą sumoka 40% valstybei nuo savo pajamų?
Valdžia padeda turtuoliui ir skriaudžia vargšą, nes vargšas neturi nei lėšų, nei galimybių ginti savo intereso ir jei peržiūrėtume faktus, tai dar nei vienas turtuolis „nesėdėjo“ kalėjime, nors pažeidimų pridaryta daugiau, nei sukurta įstatymų. Vadinasi įstatymai gina turtuolio, o ne vargšo interesus.
Pabaigai pridursiu: „Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo: jie bus pasotinti“.