28-erių metų Jovitai rasti gerų gydytojų nesiseka – dviem rimtomis sveikatos problemomis besiskundusi moteris duris į jų kabinetus varstė ne po kartą ar du, kol pavyko išsiaiškinti sutrikimų priežastis. Netinkamos diagnozės, keistos išvados ar aplaidžiai paskirti gydymo būdai jai, tikriausiai, nužudė ne vieną nervų ląstelę – skaudančius kelius Jovitai gydė antidepresantais, o išberta odą sakė „nešti kaip savo kryžių“ ir nesigydyti.
Gydytojas ir pacientas
© Shutterstock nuotr.

Dar būdama mokinė vasaromis dirbau pas ūkininkus. Po antrosios vasaros ėmė skaudėti kelius, jie pradėjo kirstis, „strigti“, ant dešiniojo atsirado dėmė (saulėje įdega, tačiau visiškai nereaguoja į temperatūros pokyčius), ėmė tirpti kojų pirštai. Skausmas prasidėjo rugpjūtį (tuo metu buvau 17-os), kurį laiką nekreipiau dėmesio, maniau, kad praeis, vis dėlto krūvis buvo didelis (per dieną kelios valandos vaikščiojimo „žąsele“).

Kai skausmas nepraėjo, o ėmė tik stiprėti, pradėjau ieškoti, kur bėda. Buvo spalis, mokiausi 11-oje klasėje. Pirmas vizitas buvo pas traumatologą, nerado nieko, išsiuntė pas neurologus. Tie atskaitė moralą, kam geriu kontraceptines tabletes (gėriau gydymosi tikslais, paskyrė gydytojas, o ne todėl, kad pati sugalvojau), pastukseno ir nusiuntė pas psichiatrą.

Jo kabinete pokalbis buvo maždaug toks: „Kaip mokslai sekasi?“. „Gerai, 9-ais, 10-ais mokausi“, „Kaip su tėvais sutari“?, „Puikiai, geriausi draugai“, „O kaip su klasiokais, draugais?“, „Oi, viskas puiku, sutariam gerai, nesipykstam, daug naujų draugų susiradau“. Kadangi iš nevilties verkiau (be to, nuo kūdikystės turiu fobiją gydytojams), tai diagnozė – depresija, gydymas – stiprūs antidepresantai ir raminamieji, terapijos jokios.

Turbūt suprantate, kad kelių skausmai nuo to nepraėjo, o nuo gydymo buvo nei šilta, nei šalta (depresijos juk nebuvo). Ką gi, prasikamavau iki 12-os klasės baigimo, imdama atleidimo nuo kūno kultūros lapelius (nuo bėgiojimo ir šokinėjimo keliai pamėldavo ir patindavo, kūno kultūros mokytoja net ir be lapelio leisdavo nesportuoti).

Išvažiavau mokytis į Vilnių, nuėjau pas naują šeimos gydytoją, ji suprato, kad problema rimta, išsiuntė pas traumatologą – tas nieko nerado, patarė pasidaryt echoskopiją, pasidariau – atsakymas – kelio sąnario cistos, gavau siuntimą pas ortopedą ligoninėje, tas net nepažiūrėjęs šveitė echoskopijos rezultatus per stalą ir pareiškė, kad skauda, nes mano kojos plonos (o tai ką man padaryti, kad genai tokie – svoris neauga, kad ir kaip stengčiausi?), į mano bandymus pasakyti, kad skausmai prasidėjo po didelio krūvio nekreipė dėmesio, mane tildė, aprėkė, kad pati kalta, nes nesportuoju ir išvarė iš kabineto su išvada, kad nusilpę raumenys (gal ir nusilpę buvo, vis dėlto skaudėjo jau 3 metus, bet nusilpimas buvo pasekmė, o ne priežastis).

Pasipasakojau močiutei, ta iškart nutempė pas savo gydytoją – išvada – sąnarių uždegimas (tai kaip 3 metus to niekas nepastebėjo?). Turbūt sakyti nereikia, kad paskirtas gydymas tepaliukais visiškai nepadėjo. Po mėnesio pradėjo stipriai tirpti kojų pirštai, kadangi tuo metu atostogavau pas mamą, nuėjau pas jos gydytoją, ta nutarė, kad kažkur užspaustas nervas, išsiuntė pas neurologą. Jo išvada mirtinai juokinga – pirštai tirpsta, nes tėtis tolimųjų reisų vairuotoju dirba (kuo tai susiję iki šiol nežinau, tuo metu man buvo 20 metų, tėtis tolimųjų reisų vairuotoju dirba nuo tada, kai man sukako 7-eri).

Praėjo dar pora mėnesių – mama užrašė Panevėžyje pas atvykstantį konsultuoti ortopedą R. Gudą (suskaičiavau, kad jis 14-as gydytojas, pas kurį buvau). Nuėjau su rentgeno nuotraukomis, echoskopo rezultatais. Pažiūrėjo į tyrimus, palankstė kojas, paspandė kelius, išvada – įgimta kelio sąnario anomalija, pertempti raiščiai, to rezultatas – kelio girnelė nesilaiko savo vietoje, dėl to ir skauda. Anomalija tokia – nėra duobutės, į kurią įsistato girnelė ir trumpesni nei įprasta kelio raiščiai. Deja, paguosti negalėjo, nes kažką daryti buvo gerokai per vėlu.

Jei laiku būtų raiščių pertempimas pastebėtas, būtų užtekę porą mėnesių panešioti įtvarus, deja, mano atveju net operacija nebebuvo tikslinga. Paskyrė procedūras (elektrostimuliacija ar kažkas panašaus), surašė smulkiai nurodymus, kokia mankšta man turi paskirti mano poliklinikoje (ją turėčiau daryti nuolat, kad kažkiek susilpnėtų skausmas). Procedūros suveikė, deja, ta boba (deja, gydytoja jos vadinti liežuvis nesiverčia), kuri mankštas skiria, kažkodėl perskaitė, kad man sąnarys yra sustingęs (nors gydytojo išraše aiškiai parašyta, kad yra panirimas ir nestabilumas), tai paskyrė mankštą, priešingą nei man reikia. Rezultatas – koja per kelį lenkiasi kiton pusėn (nestabilumą tos mankštos tik sustiprino). Jau 11 metų kaip su tais keliais vargstu, bent jau kažkiek pagerėjo (skauda tik po didesnio krūvio ir prieš orų pokyčius, kitu laiku tik aptirpę) ir bent jau žinau, kad skauda ne dėl to, kad turiu problemų su nervais.

Kita istorija – man buvo 19 metų, pradėjo stipriai berti veidą aplink akis ir burną. Užsirašiau pas dermatologą (gydytojos pavardės nepamenu). Išvada – atopinis dermatitas, gydymas – pakaitink saulėgražų aliejų ir naudok vietoj vandens. Kaip manot, padėjo? Žinoma, NE – bėrimas sustiprėjo, atsirado pūlinukų (po 2 dienų „gydymo“).

Nuėjau vėl pas tą pačią gydytoją, tepasakė, kad iš vaisių valgyk tik lietuviškus obuolius ir bananus (dariausi alergologinius tyrimus, jie rodo, kad niekam nesu alergiška), susitvarkys, kai paklausiau, ar kito gydymo nėra, tepasakė, kad turiu savo kryžių nešt ir gydymo man neskirs. Bėrimus palei akis man pagydė okulistė (ėjau pas ją dėl paraudusių akių, tai rado ir bėrimo aplink akis priežastį), deja, bėrimai aplink burną liko.

Kuriam laikui numojau ranka, nes jau buvau pavargusi nuo gydytojų nesąmonių. Prieš porą metų pamėginau vėl išsiaiškinti, kas negerai, 2-as dermatologas tedavė kremų mėginukų ir liepė bandyti, gal tiks (netiko), 3-ias nustatė lyg ir seborėjinį dermatitą (pats abejojo savo diagnoze), irgi tepasakė, kad gal kada kremą atitaikysiu, 4-as – kosmetinė problema, negi tau trukdo? (trukdo! Niežti gi). Naudos nulis. Papuoliau pas 5-ą. Išvada – perioralinis dermatitas ir dar paklausė, kiek laiko. Sakau, kad 9 metai (šiuo metu man 28-eri), tai net loštelėjo kėdėj. Kitas klausimas – kodėl nesigydei? Atsakymas – tai kad nerado, kas (prieš tai pas 4-ą dermatologą buvau vos prieš mėnesį, 3 ir 4 dermatologai buvo aplankyti 2 mėn. bėgyje). Galiu džiaugtis, diagnozė vos po 5-o gydytojo, gydymas veiksmingas. Deja, išsiaiškinau, kad esu alergiška hipoalerginiams produktams (kodėl, nežino niekas).

Galbūt kas ir keistųsi, jei dėčiau į kišenę, tačiau kodėl turėčiau?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Sveikata – didžiausias turtas: į tokį posakį su šypsena tikriausiai žvelgia tik tie, kuriems nėra tekę sužinoti sukrečiančios diagnozės ar ilgam atsidurti ligos patale. Netikėta žinia apie tai, jog teks išmokti gyventi kitaip, iš naujo apsvarstyti savo tikslus ne tik išgąsdina, bet ir paskatina – labiau rūpinkimės savimi ir kitais. Prašome – pasidalinkite savo ligos istorija ir perspėkite kitus, ko saugotis ir į ką atkreipti dėmesį.

DELFI skaitytojai jau ne kartą pasakojo apie sudėtingą susirgusio žmogaus gyvenimą ir gyvenimą apvertusią diagnozę. 26-erių metų mergina, nuo kurios veido niekad nedingdavo šypsena, išsigando krūtyje užčiuopusi guziuką.

„Ėjau pas medikę gana gerai nusiteikusi, manydama, kad gydytoja apžiūrės ir pasakys - „nieko rimto, nebuvo dėl ko nerimauti“. Deja...Tai, ką iš jos išgirdau: „Kaip tu anksčiau jo nepastebėjai? Juk čia gigantas, netelpa į ekraną...“, – pasakojo ji.

DELFI skaitytoja Vytautė pasidalijo kitokia istorija – jai teko susigyventi su tuo, kad serga depresija. „Paskaičiavau, kad, liaudiškai tariant, „psichūškėse“ esu gulėjusi apie metus. Atrodo, per tiek laiko turėtų visos depresijos išsilakstyt, bet ne. Visa mano liga liko ir aš žinau, kodėl. Jungas labai gražiai pasakė, kad sielos vaistais neišgydysi. Mano vaikišką sielą sužeidė ir aš žinau, kas. Buvau gydoma tik medikamentais, žinot, kad nemokamai pas psichologą galima nueiti tik vieną kartą (čia rajone, kuriame aš gyvenau)?“, - apie bėdas nuvyti ligą rašo mergina.

Kviečiame pasidalinti savo ligos istorija – papasakokite apie netikėtą diagnozę ir padėkite atkreipti dėmesį į simptomus tiems, kurie šių pastebėti nesugeba. Pasidalinkite patarimais su nusivylusiais – kaip išmokti gyventi su liga ir nepasiduoti?

Pasidalinkite savo patirtimi su kitais, patarkite ar pasiguoskite – laukiame Jūsų minčių el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Liga“ iki kovo 3 d. Vieno teksto autoriui atiteks specialus DELFI puodelis ir 50 litų „Vero Cafe“ čekis.

Taip pat savo nuomone galite pasidalinti žemiau:


Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Telia“ aptarnavimo kokybė klientą išmušė iš vėžių: man tai nesuvokiama (182)

Norėjau pranešti apie situaciją, su kuria teko susidurti naudojantis „ Telia “, vienos iš...

Nebūkime tipiniai rytų europiečiai – Vilniuje ir Kaune ne viskas taip blogai (26)

Vasara už lango ir širdis džiaugiasi. Nesidžiaugia tik miestiečiai, kurie kartkartėmis papuola...

Dvigubos pilietybės klausimas: kodėl diskutuojama su seimūnais, o ne eiliniais piliečiais? (44)

Norėtųsi reaguoti į Seimo nario Kęstučio Masiulio pamąstymus dvigubos pilietybės linkme,...

Sunku pamiršti vienos nakties nuotykį – jaučiasi save suteršusi (161)

Nors ir sakoma, kad neverta galėtis to, kas padaryta, nes nieko nesugrąžinsi ir nepakeisi, aš jau...

Medaus mėnuo sugadintas: patikros punkte pavogė asmens dokumentą (22)

Norisi visus įspėti, kad netektų taip skaudžiai pasimokyti. Pirmadienį, apie 13.30 val., Vilniaus...

Top naujienos

Kainų statistika išvertė iš kojų: Panevėžyje brangiau nei Vilniuje? (69)

„Tikiu tik ta statistika, kurią pats suklastoju“, – sakė žinomas Anglijos politikas Vinstonas...

Lenktynėse Palangoje – ir gausi Matijošaičių šeima su 2 mėn. sūnumi: garsiam tėčiui teko keisti gyvenimo būdą (13)

Palangoje nenutyla lenktyninių bolidų variklių garsai – vykstančias „1006 km“ lenktynes...

Babčenkos prisiminimai iš Čečėnijos karo: ten viešpatavo sadistiniai impulsai ir nežabotas godumas (103)

Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – knygą „Karas. Čečėnijos tragedija“. Tai...

Kauniečiai užfiksavo masines muštynes: žiauriai sudaužytas žmogus

Ramiai sutikti savaitgalį pavyko ne visiems kauniečiams. „ Kas vyksta Kaune “ pranešė, kad...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kas galėtų patikėti, kad Rusija nesikiš į mūsų rinkimus? (98)

Rusija kišosi į 2016 m. Jungtinių Amerikos Valstijų rinkimus – grįžęs į Ameriką tai...

Pasižvalgykime, kokios kainos Vilniaus, Palangos ir užsienio turguje (99)

Atrodo, kad maisto turgūs įgavo antrą kvėpavimą. Vis daugiau žmonių, tame tarpe ir jaunimo,...

Parlamentarai ir toliau daugiausia lėšų leidžia automobiliams (5)

Pirmąjį šių metų pusmetį Seimo nariai parlamentinėms reikmėms išleido 584 tūkst. eurų,...

Mokslininkai rado būdą, kaip iš kraujo „ištraukti“ vėžio ląsteles (11)

Mokslininkai mano, kad į organizmą įkištas magnetas gali aptikti vėžio ląsteles, kurių gali...

Kinija demonstruoja karinę galią: signalai – grėsmingi (279)

Kinijos laivynas didėja ir įgauna vis naujos galios ir daro tai beprecedenčiu greičiu. Liepą...

Net 40 idėjų, ką veikti paplūdimyje, kai saulės vonios atsibosta (2)

Nors vaikams smėlis prie jūros atrodo tarsi viena didelė smėlio dėžė, tačiau kartais ir joje...