Pats esu pirmos klasės gimnazistas, arba, kitaip tariant – devintokas. Nors ir norėčiau mokytis dešimtukais, tačiau tai praktiškai neįmanoma. Ir dėl to yra kalti visi – mes patys, mokytojai, pati švietimo sistema. Gaila, kad vaikų kartos keitėsi, tačiau mokymo metodai liko tokie patys. Dažnai išgirstu, kad dėl mūsų mokslų kalti tik mes patys. Pabrėžiama, kad mums, mokiniams, niekas, išskyrus šviečiantys ekranai, neįdomu...
Keisčiausia yra tai, kad atsiranda mokytojų, kurie gali mus sudominti, o mes galime pamiršti apie savo išmaniuosius telefonus. Tai jeigu gali vienas, kodėl to negali visi? Namų darbai – didžiausias mano priešas. Daugelis mokytojų tiesiog nesupranta, kad namuose daromi ne tik jų, bet ir kitų paskirti namų darbai. Juk be chemijos dar yra biologija, fizika, geografija, matematika ir t.t.
Jeigu už lango – saulėtas pavasaris, tai grįžus po mokyklos belieka rinktis: namų darbai arba kiemas. Šie du dalykai kartu yra tiesiog nesuderinami. Kas dėl to kaltas? Tiek mokytojai, tiek plati švietimo sistema. Mokytojai vangiai padeda silpnesniems mokiniams. Jų prioritetas – dešimtukininkai.
Tokiems mokiniams jie ir skiria didžiausią dėmesį. Gaila, tačiau turėtų būti atvirkščiai. Yra pasitaikę atvejų, kai visiškai nesupratau chemijos, bandžiau klausti mokytojos. Kaip manote, koks buvo jos atsakymas? „Dabar aš neturiu laiko, nes be tavęs klasėje dar dvidešimt aštuoni mokiniai, konsultuokis su klasės draugais.“ Konsultacijų šį pusmetį aš tai pat neturiu.
Mokytojų tikslas turi būti išmokyti mus, mokinius. Gaila, tačiau jie stengiasi tik kuo greičiau baigti pamoką ir jiems visiškai nesvarbu, supratome mes, ar ne. Istorijos faktai, svarbiausia įvykiai – sutinku, tai mes turime žinoti. Tačiau kodėl mums tenka kalti nereikalingas sąvokas, kurias parašę kontrolinį vis tiek užmiršime? Yra mokinių, kurie mintinai „iškala“ viską, kas bus reikalinga kontroliniam darbui. Yra mokinių, kurie grįžę iš mokyklas numeta kuprinę ir visą dieną praleidžia prie kompiuterio.
O ar žinote kas sieja šiuos du skirtingus žmonių tipus? Tokie žmonės nežino, kas yra vaikystė, nubrozdinti keliai, žaidimai lauke. Nes jie arba mokosi, arba sėdi prie ekranų. Laiko išeiti į lauką jiems nėra. Mes esame Lietuvos ateitis. Todėl, įtakingi asmenys, pagalvokite apie tai, kad kai jūs būsite pensininkai, į valdžią ateisime mes. Tačiau mes Jūsų nesigailėsime, kaip ir jūs dabar nesigailite mūsų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo mintimis? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt ir išreikškite savo nuomonę!