Prieš kelis metus patekau į didžiulę avariją. Su draugu vykome į pajūrį, kai į mano, keleivės pusę, rėžėsi kitas automobilis. Smūgis buvo toks stiprus, kad nulėkėme nuo kelio, kelis kartus vertėmės. Nieko iš to įvykio neprisimenu, nes iš karto netekau sąmonės. Mūsų automobilis buvo taip sumaitotas, kad ugniagesiams teko jį supjaustyti dalimis, kad galėtų mus su draugu ištraukti...
© Shutterstock nuotr.

Sutapimas ar ne, tačiau toje ugniagesių brigadoje dirbo mano draugo pusbrolis. Atvykęs į eismo įvykio vietą, jis iškart pažino mūsų automobilį. Kaip vėliau mums pasakojo, niekas netikėjo, kad mus pavyks gyvus nuvežti net iki ligoninės...

Ligoninėje mane kelis kartus operavo. Reanimacijoje pragulėjau ne vieną mėnesį. Draugas taip pat ilgą laiką praleido ligoninėje. Pasveikęs kartu su mano artimaisiais budėdavo prie manęs. Po kiek laiko mano būklė ėmė gerėti, atgavau sąmonę. Tačiau... Mano kūnas buvo smarkiai sužeistas... Aš jį labai sunkiai valdžiau... Gydytojai sakė, kad įvyko stebuklas vien dėl to, kad aš pabudau iš komos. Turėtų įvykti dar vienas, kad pradėčiau normaliai judėti. Žinoma, tikimybė buvo ... Bet kiek kartų gyvenime kartų gali įvykti stebuklai? Retai... Labai retai...

Medicinos personalas, artimieji dėl manęs labai stengėsi, padarė viską, ką galėjo. Tačiau stebuklas kaip neįvyko, taip neįvyko... Panirau į gilią depresiją. Buvau perkelta į kitą skyrių. Prognozės buvo blogos. Nesustodama verkiau, nenorėjau gyventi. Mane bandė palaikyti artimieji, draugas, medicinos personalas, tačiau tai nepadėjo. Galiausiai visi nustojo tikėti manimi, draugai aplankydavo rečiau ir rečiau, kol liko tik mano tėvai ir draugas... Draugas kasnakt nakvodavo šalia manęs ant palatos grindų miegmaišyje. Ačiū, kad medicinos personalas jo neišvydavo...

Tačiau viskas apsivertė vieną dieną. Ligoninėje jau buvau ne vieną mėnesį, po kelių dienų mane turėjo išsiųsti į reabilitaciją. Tądien mano draugas, kaip ir kasdien, budėjo prie manęs. Aš mačiau, kad jis kažkoks neramus. Kažkas jam vis skambindavo į mobilų telefoną, tačiau jis numesdavo ragelį, galiausiai visai išjungė telefoną. Man sakė, kad darbo reikalais skambina, bet jis nenori dabar kalbėti.

Tuomet palatos tarpduryje išdygo draugo mama. Draugas akivaizdžiai susinervino. Supratau, kad tai ji vis skambino. Ji buvo susirūpinusi savo sūnumi, kad jis visą laiką praleidžia su manimi ligoninėje, kad visai pamiršo savo gyvenimą. Jie susiginčijo. Nenorėdamas, kad aš ką girdėčiau, draugas savo mamą ištempė iš palatos. Iš koridoriaus sklido jų abiejų ginčai. Girdėjau, kaip, ėjusi man suleisti vaistų, sesutė juos bandė apraminti. Trumpam šūksniai nutilo. Sesutei pravėrus duris į palatą, draugo mama iš koridoriaus į mane metė pilną pasibjaurėjimo žvilgsnį: „Ir dėl šitos luošės tu pasiryžęs paaukoti savo gyvenimą?! Juk ji nieko verta! Net vaikų pagimdyti nesugebės, o tu gal visą gyvenimą jai pampersus keisti ruošies?“

„Tu man – nebe mama“, – pasakė draugas ir užvėręs palatos duris atsisėdo pas mane į lovą. Jis apkabino mano sulysusį kūną... Abu verkėme. Ilgai verkėme...

Iki tos dienos draugas kasdien tobulino mano kūną – jį mankštindavo, masažuodavo. Ragindavo mane patikėti, kad aš vėl galiu judėti. Tačiau aš netikėjau. Buvau praradusi viltį, kad kada pasveiksiu. Bet po jo mamos žodžių mano viduje įvyko kažkoks lūžis. Vėl atgavau norą gyventi. Dėl savęs, dėl draugo, dėl jos, kad įrodyčiau, kad ji klysta... Nuo tos dienos ėmiau intensyviai įsivaizduoti, kaip mes vėl su draugu šokame. Juk taip mėgdavome tai daryti...

Užtrukome ne vieną mėnesį, kai pagaliau pradėjau vaikščioti be specialių vaikštynių. Tai prilygo stebuklui. Kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro su draugu su dar didesniu užsidegimu dirbome. Praėjo ne vieni metai, ir aš galiu vėl viena vaikščioti. Galite patikėti? Aš vėl vaikštau, galiu šokti! Na ir kas, kad judesiai dar nėra labai tikslūs, na ir kas, kad kiekvieną dieną kankina beprotiški kūno skausmai. Bet aš vėl šypsausi! Ir kai niekas nebetikėjo manimi, įvyko stebuklas! Tikėkite! Jei stebuklai neatkeliauja į Jūsų gyvenimą, susikurkite juos patys!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Gyvenime ne visada viskas klojasi taip, kaip labiausiai norisi. Deja, būna situacijų, kurios ilgam sugniuždo, priverčia abejoti kitais, savimi ir tuo, kuo tikime – iš vėžių išmuša netikėta ligos diagnozė, skaudžiai nutrūkę santykiai, ar kita nelaimė, po kurios reikia atsitiesti. Atėjus Velykoms – atgimimo šventei – prašome Jūsų pasidalyti istorija, kaip atsitiesėte po sunkių patirčių, rado atramą, kuri į gyvenimą padėjo pažvelgti naujai.

Galbūt netikėtai atradote tikėjimą? Susapnavote Jums svarbų sapną? Pamatėte jums svarbų ženklą, kuris padėjo? Pasidalykite savo istorija ir įkvėpkite tuos, kurie dar tik ieško atramos.

Vienam Jūsų atiteks leidyklos „Alma Littera“ knyga „Bėgimas ir maratonas“, kuri puikiai tiks norintiems pavasarį pradėti bėgioti! Savo mintis galite siųsti pilieciai@delfi.lt su prierašu „Patirtis“ arba spausdami čia.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Skaitytojas apie lyčių lygybę: kodėl vyras, tiek pat uždirbdamas, turi mokėti už moterį? (398)

Moteriai vyras yra kaip švediškas stalas, kada ateini ir pasiimi tik tai, kas geriausia, palikdama...

Apskaičiavo viduriniosios klasės išlaidas Lietuvoje: kiek jai lieka „laisvų“ pinigų? (108)

Apie dabartinę lietuvišką minimalią algą „į rankas“ ir viduriniąją klasę, kaip valstybės...

Gydytojo nuomonė: žmonių psichologinės nuostatos vaisto atžvilgiu irgi svarbios (29)

Tiek generiniai vaistai (juos pradeda gaminti paprastai mažesnės farmacijos firmos, kada pasibaigia...

Jaunuolis klausia: kodėl Lietuvoje neįmanoma pakelti minimalaus atlyginimo iki aštuonių šimtų eurų? (129)

Pradėdamas nuo pradžių, noriu pasidžiaugti, kad žmonėms pavyko atgauti Lietuvą iš blogos...

Pakeitus mokyklą, nebeatpažįstame savo vaiko: institucijos bejėgės padėti (79)

Rašau šį laišką anonimiškai, tūkstančių Lietuvos paauglių tėvų vardu, dėl vienos...

Top naujienos

Nemirsetoje įsitaisęs naftos magnatas oficialiai pripažintas žemgrobiu (99)

„Minijos naftos“ direktorius turi griauti tvorą, ardyti trinkeles ir naikinti nuotėkų...

Reikšmingas įvykis pasaulio politikoje: kokia kryptimi žengs Kinija? (89)

Kas penkerius metus pasaulis stebi, kaip Kinijos valdančioji partija rengia savo suvažiavimą....

E. Šileikis apie dvigubą pilietybę: argumentai svarūs, bet nežinau, ar konstitucinio kalibro (110)

Seimo prašymu Konstitucinis teismas vėl ėmėsi dvigubos pilietybės klausimo. Teismo prašoma...

A. Pitrėnienė – jau ne bedarbė, vadovaus Skuodo vaikų darželiui (294)

Neperrinkta į Seimą, priversta skandalingai palikti savo draugės Laimutės Anužienės vadovautą...

Artėja permainos – jau paspaus šaltukas (18)

Nors šiuo metu vyrauja ganėtinai šilti ir palyginti sausi orai , visgi, pokyčiai jau atkeliauja....

Vilniuje mįslingai dingo vyras: namuose nerimauja žmona ir dvi mažametės dukrytės Varėnoje rastas motociklas (59)

Antradienio vakarą DELFI redakciją pasiekė sunerimusios šeimos laiškas. Sekmadienį Vilniuje...

Užsimojo pagerinti prekybos tinklų darbuotojų sąlygas (85)

Po to, kai buvo pasirašytas nacionalinis susitarimas dėl šalies pažangai būtinų reformų ,...

D. Trumpo dukra Tiffany triukšmingai atšventė savo gimtadienį: netrūko nei žinomų draugų, nei įspūdingų akimirkų

Praėjusį penktadienį savo 24-ąjį gimtadienį atšventusi Jungtinių Amerikos valstijų prezidento...

Nustatė, kas žmonėms kelia didesnę nostalgiją – vietos ar daiktai (11)

Nostalgija - tai dalykų iš praeities ilgesys. Dažnai nostalgija lydima ir nepagrįsto...

Mokslininkai atranda netikėtą saunos poveikį kraujospūdžiui (4)

Neseniai leidinyje „The American Journal of Hypertension“ publikuotą tyrimą atlikę mokslininkai...