Daug teko ir ašarų, ir skausmo išlieti, bet buvau „beveik“ sveika – niekas nerado priežasties, kodėl negaliu pastoti.
Tais metais gavau kelialapį į sanatoriją Piatigorske, ir laimei, ar nelaimei, ten man iš karto nustatė diagnozę – endometriozę. Sužinojusi, kas negerai, laiminga grįžau namo, bet labai skaudu buvo, kai gydytojui viltingai parodžius išrašą, kad pagaliau ir aš turėsiu galimybę susilaukti vaikučio, jis ištarė žodžius, baisesnius už mirties nuosprendį: „Tau tokios ligos nėra ir negali būti“.
Buvau jauna, naivi, paverkiau ir gyvenau toliau. Praėjus penkeriems metams sužinojau, kad Kauno klinikose daromi tyrimai laporaskopu, tada ryžausi išsitirti ir aš. Ankstesnė diagnozė – endometriozė – buvo patvirtinta, bet, deja, liga buvo taip suvešėjusi, kad gydytojai man padėti nebegalėjo.
Labai daug laiko reikėjo tam, kad susitaikyčiau su šiuo nuosprendžiu. Skaudu, kad patikėjau gydytoju, kuriam tikrai trūko kompetencijos – juk tiek nedaug tada reikėjo, vos vienos operacijos. Noriu pasakyti, mielos moterys, netylėkite, reikalaukite, ieškokite pagalbos. Aš to nepadariau ir visą gyvenimą kenčiu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Galite pasidalinti panašia patirtimi? Norite paguosti ar patarti šeimai? Savo mintimis galite pasidalinti žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: