Šiais metai, vasaros pabaigoje, rugpjūčio 24 dieną mūsų šeimoje gimė pirmagimis sūnus. Vyras visada buvo šalia, tiek nėštumo, tiek gimdymo metu. Esu girdėjusi daug istorijų, tiek iš draugių, tiek iš pažįstamų apie nedraugišką, nemalonų personalą, apie klausimus, kam tau tas vyras šalia, liepimus nerėkti, nepagarbias kalbas, keiksmažodžius ir kt. Tikriausiai dėl to labiausiai bijojau gimdymo. Bijojau gydytojų ir personalo. Tai buvo didžiausia baimė, kad liksiu neprižiūrėta, nesuprasta, man niekas nieko nepaaiškins, nekalbės, nepadės man.
Atėjo akimirka, kai pagaliau mes gimdykloje. Ji pakankamai tvarkinga, graži. Viskas švaru. Gal kiek vietos mažokas, ten daug visko, bet tai ne svarbiausia.
Gimdymas truko 11 valandų. Tikrai nebuvo lengvas. Buvo visko, ir ašarų, ir begalinis skausmas, rėkimas, isterija, kad man nieko neišeis. Absoliučiai visi gydytojai ir visas personalas, kuris lankėsi mano gimdyklos palatoje bendravo labai gražiai, žmoniškai, stengėsi juokauti ir padėti. Situacijose, kai pasimesdavau ir pradėdavau elgtis neteisingai, išgirdau kelis griežtesnius žodžius, bet visiškai dėl to nepykau, net tas akimirkas aš puikiai supratau, kad man mėgina padėti, grąžinti į teisingas vėžias, nes stengiasi, kad nepakenkčiau nei sau, nei kūdikiui. Likome patenkinti visu personalu, bendravimo. Jie net gi pasirūpino mano vyru, pasiūlė jam nuvykti pavalgyti, pailsėti. Klausė ar jis gerai jaučiasi.
Nebuvo jokio netinkamo bendravimo.
Po gimdymo mumis puikiai rūpinosi visas personalas, suteikė visą informaciją ką kaip daryti, kaip greičiau pasveikti man. Davė visus nurodymus.
Kalbant apie palatą. Ji buvo privati, taip mes susimokėjome, kad galėtume būti kartu visa šeima ir vieni, bet kaina tikrai nebuvo beprotiška. Tam galima pasiruošti iš anksto. Gavome visus kvitus ir čekius. Tai legali paslauga. Palata buvo graži, tvarkinga ir švari, joje buvo viskas.
Niekada nemaniau, kad būsiu tokia dėkinga gydytojams ir personalui. Juk taip jų bijojau. Mano sūnų pirmoji į rankas paimė akušerė – ginekologė Jolanta Rimkienė. Gaila, kitų personalo vardų nepamenu, bet šiai gydytojai esu labai dėkinga.
Jei reikėtų kam rekomenduoti, tikrai siūlyčiau gimdyti būtent ten. Ne viskas Lietuvoje yra tik juoda, ne visur gydytojai yra blogi ar neteisingi. Suprantu, kad visko pasitaiko, būna tiesiog tragiškų situacijų... Manau, tai daugiau mažesnių miestų problema, kur trūksta elementarios kultūros, bendravimo etiketo, meilės savo darbui. Tikrai prisiklausėme viso nėštumo metu, kad būtina tartis iš anksto, pas ką gimdyti, būtina duoti pinigų, „susimokėti iš anksto” ir t. t. Galiu drąsiai pasakyti – mes niekam nieko nedavėme. Juk galime likti nubausti, o ir gydytojas rizikuotų prarasti licenciją...
Be to, ar ši profesija nėra pašaukimas? Susimokėti, kad su Tavimi gražiau kalbėtų? Nemanau, kad tai nuperkama. Vadovaujuosi lietuviams nebūdinga taisykle, jie visada išpeiks, ir niekada nepasakys gero žodžio, o aš anaiptol – noriu pasidžiaugti, pagirti, ir palinkėti toliau taip nuostabiai darbuotis, ir priimti į šį pasaulį kuo daugiau mažųjų!