Lietuvos darbo rinką, darbo kultūrą, atlyginimus galėtų analizuoti įvairūs pasaulio mokslininkai, tačiau kartais nereikia būti mokslininku, kad nustebtum pamatęs tai, kas rašoma darbo skelbimuose. Juk darbdaviai moka nustebini ne tik savo reikalavimų gausa, darbo užmokesčio mažuma, bet ir kitais savotiškais atributais, kurie juos daro tokiais išskirtiniais. Tokiais „savais“ lietuviškais.
Tikriausiai tai labiausiai įvertina emigrantai, galvojantys apie sugrįžimą namo atgal į lietuvišką darbo rinką. Šios darbo rinkos nedidelę analizę pateikiau išrinkęs tai, kas pasirodė įdomiausia:
1. Darbuotojas turi būti pasiekiamas 24 val., 7 dienas per savaitę. Toks darbo skelbimas buvo aptiktas Lietuvos darbo biržos puslapyje. Aišku už tai, kad žmogus budės prie telefono, niekas tikrai nemokės papildomai, tačiau pats faktas, kad drįstama to reikalauti, daug pasako apie darbdavį. Darbuotojas yra ne žmogus, o robotas, kuris nemiega, o telefonas – tarsi naujagimis, galintis bet kada surėkti naktį. Surėkus privalai atsiliepti net ir būdamas tualete, nes kitaip gali prarasti taip mylimą darbą;
2. Investuoti savo lėšas į įmonę. Toks darbo skelbimas pasirodė ekonominės krizės metu. Matyt, įmonė buvo tokia gležna, kad akcininkai nusprendė, kad jeigu niekas pinigų neskolina ir neduoda, geriausia yra paprašyti darbuotojų investuoti. Investuok ir turėsi darbo. Darbuotojas, aišku, nebūtų lygiaverčiu verslo partneriu. Tik nemokamu banku;
3. Darbo reikmėm naudoti asmeninį automobilį. Tai dažnas reikalavimas. Darbdaviui nereikia išlaikyti automobilių parko, todėl šias išlaidas tiesiog permeta ant darbuotojų. Tai silpno arba nenorinčio patirti finansinės naštos verslo rėmimas. Aišku, dalinis kompensavimas darbuotojui už tai būtų mokamas, tačiau nuo rimtų bėdų tai neapsaugotų. Jeigu darbui būtinas automobilis, tai kuriant verslą gal reikia apie tai pagalvoti? Juk darbuotojai neapmoka biuro nuomos ar darbo kompiuterių įsigijimo išlaidų;
4. Būti atspariam stresui. Darbuotojas – tik žmogus, o ne robotas, todėl visada bus dalis streso. Ypač tokiame darbe, kur daugybė reikalavimų, tačiau mažai privalumų. Tiek finansinių, tiek ir dvasinių;
5. Darbo užmokestis – derybų klausimas arba priklauso nuo rezultatų. Darbuotojas ir darbdavys turėtų derėtis lyg turguje dėl atlyginimo dydžio. Tačiau juk ne darbuotojas įdarbina darbdavį, tad kas įdarbina, tas ir sprendžia. Darbuotojo darbo rezultatai gali būti labai geri, tačiau darbdaviui jie gali būti tik vidutiniški. Kas vertina rezultatus? Darbdavys. Vadinasi, kad jis nustato ir atlyginimą;
6. Darbo užmokestis skelbime pamirštas. Atlyginimas yra toks nereikšmingas dalykas darbo skelbime, kad gali būti ir nepaminėtas visiškai. Darbuotojas turi susidomėti skelbimu ir bandyti atspėti, koks gi tas atlyginimas. Žaidžiamos slėpynės lyg vaikų darželyje, nes atlyginimo dydis – labai didelė paslaptis;
7. Lojalumas įmonei. Nors už lango jau XXI amžius, bet Lietuvoje darbuotojas turi dirbti lyg sovietiniais laikais 40 metų toje pačioje gamykloje. Niekada neklausti apie geresnes sąlygas, o juo labiau – apie darbo užmokesčio pakėlimą. Lojalus – ištikimas bet kokiomis sąlygomis. Vis dėlto, naivu tikėtis lojalumo laisvos rinkos sąlygomis, kuomet darbuotojas bet kada gali būti pakeistas kitu, todėl ir darbdavys bet kada gali būti pakeistas kitu;
8. Laiku mokamas atlyginimas. Aišku, gerai, kad apskritai mokamas atlyginimas. Na, o tai, kad ir laiku, tai tiesiog puiku. Žinoma, kad nesmagu mėnesiais nesulaukti atlyginimo, nes išlaidos maistui negali būti atidėtos, bet tai kas turi būti norma ir savaime suprantama Lietuvoje nurodoma kaip privalumas;
9. Visos socialinės garantijos. Užburiantis ,,privalumas“. Norima pasakyti, kad įdarbinama oficialiai ir visos socialinės išmokos iš valstybės biudžeto bus išmokėtos darbuotojui. Tai, kas savaime suprantama (legalus darbas), pateikta tarsi privalumas;
10. Garantuojamas konfidencialumas. Kaip galima garantuoti, kad atranką organizuojantys asmenys nepapasakos kam nors apie gautus CV? Ar apie darbo pokalbį? Ar darbo pokalbiai vyksta anonimiškai? Ar siunčiami CV yra kaip nors užkoduojami? Neįmanoma garantuoti konfidencialumo, jeigu proceso nepadarai konfidencialaus. Beprasmis teiginys, kuris nieko nereiškia.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Galite pasidalinti savo patirtimi, kaip ieškojote darbo? Su kokiais sunkumais susidūrėte? Jūsų laiškų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.ltarba žemiau: