Gėjų paradų bei eitynių dalyvius P. Gražulis nori nubausti

Seimo narys Petras Gražulis gegužės 10 dieną Seime įregistravo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 bei 259(1) straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 188(21) straipsnių įstatymo projektą, kuriuo siekiama įtvirtinti administracinę atsakomybę už Konstitucinių dorovinių vertybių niekinimą.

Pagal projekto iniciatoriaus siūlymą, viešas konstitucinių dorovinių vertybių bei Konstitucijoje įtvirtintų šeimos pagrindų niekinimas, visuomenės dorovei prieštaraujančių renginių organizavimas, užtrauktų baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų, o tokie pat veiksmai, padaryti pakartotinai, – užtrauktų baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Projekto aiškinamajame rašte Seimo narys pažymi, kad priėmus teikiamą Įstatymo projektą bus užpildyta esama teisės spraga, realizuota Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalies ir 36 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai“ ir kad „ši teisė (piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimu, – aut.past.) negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.“. Iniciatorius nurodo, kad bus panaikinta esama ydinga praktika, kai prisidengiant kova prieš diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos, diskriminuojami tradicines šeimos vertybes, heteroseksualius seksualinius santykius vertinantys asmenys.

Vienas iš projekto tikslų ir uždavinių: „teikiamo įstatymo projektu siekiama įtvirtinti, jog už teisingos ir darnios visuomenės dorovinių vertybių, Konstitucijoje įtvirtintų šeimos pagrindų viešą niekinimą, viešą raginimą jas niekinti, visuomenės dorovei prieštaraujančių renginių, tokių kaip homoseksualų eitynės bei paradai, organizavimą būtų įtvirtinta administracinė atsakomybė“.

Homoseksualų eitynės bei paradai ir ES teisė

Ką nurodo ES teisė? Pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2004–2008 m. 2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2004–2008 m. (2007/2145(INI)) 74 punkte Europos Parlamentas (EP) nurodo, kad:

„primena visoms valstybėms narėms, kad remiantis Europos žmogaus teisių teismo praktika susirinkimų laisve galima naudotis net tada, kai šia teise besinaudojančiųjų pažiūros nepriimtinos didžiajai daliai visuomenės, ir kad dėl šios priežasties diskriminacinis gėjų eitynių draudimas ir tinkamos apsaugos nesuteikimas jų dalyviams pažeidžia Europos žmogaus teisių teismo, ES sutarties 6 straipsnio dėl bendrų ES vertybių bei principų ir Chartijos ginamus principus“;

71 punkte be kita ko, EP:

„mano, kad diskriminuojančios religinių, socialinių ir politinių lyderių pastabos homoseksualių asmenų atžvilgiu kursto neapykantą ir smurtą, ir prašo atitinkamus vadovaujančius organus juos pasmerkti“.

EP savo poziciją taip pat išsako ir kitose rezoliucijose (...).

Rūpi tik Lietuvos įstatymai?

Petras Gražulis ne pirmą kartą registruoja analogišką įstatymo projektą. Tiesa, anksčiau pateikto projekto aiškinamajame rašte parlamentaras pabrežė, kad kad siūlomų nuostatų įtvirtinimas neprieštarauja nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos principui, – baudžiama būtų ne už kitokią seksualinę orientaciją, bet tik už visuomenės dorovei prieštaraujančių kitų seksualinių orientacijų propagavimą.

Žiniasklaida jau rašė apie Seimo nario ketinimus įstatymo pataisą pakartotinai teikti naujos kadencijos Seimui ir nusivylimą dėl Vilniaus savivaldybės sprendimo leisti liepos 27 d. rengti homoseksualų eitynes. Tuomet jis teigė, kad Europos Sąjungos (ES) pozicija jam nerūpi tiek pat, kaip anksčiau nerūpėjo Sovietų Sąjungos pozicija ir kad jam svarbūs tik Lietuvos įstatymai.

Man kyla klausimas: ar tikrai seimūnui rūpi Lietuvos Respublikos įstatymai? Kokie reikalavimai nustatyti juose?

Lietuva Europoje

Pagrindiniame šalies įstatyme – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje – įtvirtintos atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principai:

Konstitucijos 2 straipsnyje – kad „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“;

3 straipsnyje kad „niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“;

4 straipsnyje – kad „aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“;

9 straipsnyje – kad „svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. Referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas (...).

2003 m. gegužės 10-11 d. įvyko privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje, kurio klausimo sprendimo tekstas buvo: „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje“.

Referendume dalyvavo 1 672 317 rinkėjai (63.37%). 91.07% nuo galiojančių biuletenių pritarė tokiai narystei, referendumas buvo priimtas. Lietuva, atsižvelgiant į Tautos spredimą, tapo ES nare (...). Narystė ES įteisinta griežtai laikantis Konstitucijos ir joje įtvirtintų principų. Lietuva neįsipareigojusi likti Europos Sąjungoje, gali bet kada išstoti (...).

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir konstitucinės tradicijos

Pagal Europos Sąjungos teisę (...) akivaizdu, kad jokios konstitucinės tradicijos negali prieštarauti ES teisėje įtvirtintoms teisėms ir pagrindinėms laisvėms. O Lietuva, savo noru būdama ES nare, ne tik įgyja tam tikras teises, bet, žinoma, ir pareigas, už kurių laikymąsi ji atsako.

Primenu, kad homoseksualumas sveikatos požiūriu nėra sutrikimas, tokios oficialios pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, o neapykantos prieš homoseksualus kurstymas baudžiamas įstatymu (LR BK 170 str. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) (...).

---

Lietuvos politikams ir visiems lietuviams, mano manymu, svarbu atsakyti į klausimą: ar mes, kaip tauta, dar norim ir galim būti Europos Sąjungos ir kitų sąjungų nare ir prisiimti iš tokių narysčių kylančias pareigas?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!