aA
Šie prezidento rinkimai su praėjusiais turi vieną svarbų panašumą: tiek dabartiniai, tiek vykę prieš tai turi aiškų lyderį (ar, tiksliau sakant, lyderę). Tiek vienuose, tiek kituose rinkimuose Daliai Grybauskaitei buvo ir yra pranašaujama pergalė. Nors šiuose rinkimuose D. Grybauskaitės pranašumas yra mažesnis, kiti kandidatai, atrodo, buvo ir yra susitaikę su savo, praktiškai neišvengiamu, pralaimėjimu, ir dalyvauja rinkimuose vos ne vien dėl garbės. Tas buvo tiek 2009, tas pastebima ir šiandien.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Vis tik 2009 m. D. Grybauskaitė turėjo labai stiprų pranašumą – ji nebuvo padariusi jokių darbų, tad nebuvo už ką jos ir kritikuoti. Ji buvo (ir, sakyčiau, yra) respektabili, Europos Sąjungos institucijose patirties prikaupusi kandidatė, niekur neįsivėlusi ir, taip sakant, švari. Jai dirbant finansų ministre Algirdo Brazausko vyriausybėje 2001 - 2004 m. ji taip pat niekur nebuvo įsivėlusi.

Šiuose rinkimuose viskas yra kiek kitaip. Nors Dalia, atrodo, į skandalus įsivėlusi nėra, ji vis tik vieną kadenciją jau baigė. Vadinasi, jau yra ir už ką ją vertinti. Tik esminis klausimas kyla: kaip?
Konstitucijoje prezidento galias apibrėžia 24 punktai, kurių svarbiausiasis, mano nuomone, yra pirmas punktas, kuriame kalbama apie tai, kad „[Respublikos Prezidentas]sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką“. O ką gi Dalia Grybauskaitė padarė užsienio politikoje?

Jau pačioje savo kadencijos pradžioje prezidentė pabrėžė posūkio Europos Sąjungos link svarbą. Didžioji dauguma Lietuvos prezidentų iki jos kaip pirmą savo išvykos tikslą pasirinkdavo Lenkiją. Prezidentė, tuo tarpu, pirmosios savo kelionės tikslu pasirinko Švediją (ir Latviją). Tai rodė Lietuvos užsienio politikos orientacijos pokyčius. Pirmosios kelionės tikslas diplomatijoje ir tarptautiniuose santykiuose yra itin svarbus: tai parodo kuria linkme naujasis/naujoji šalies vadovas/vadovė savo kadencijos metu planuoja orientuotis.

Švedijos pasirinkimas tikrai nėra blogas variantas – kritikos jos linkme dėl paties tikslo sakyti gal ir nevertėtų – tačiau jau pirmosios kelionės tikslo pakeitimas rodo, kad jai Lenkija bus kur kas mažiau svarbi, nei anksčiau. Ir tai tikrai buvo matoma prezidentės kadencijos metu: tikėtina, kad toks dėmesio Lenkijai mažėjimas ir prisidėjo prie Lietuvos-Lenkijos santykių šaltėjimo 2009-2012 m. laikotarpyje.

Žinoma, čia būtina pasakyti, kad D. Grybauskaitė nebuvo pagrindinis to veiksnys – prie to susidėjo daug įvairių niuansų – tačiau jai ne tik, kad gerinti santykių su Lenkija nepavyko, tačiau ji daug pastangų net nedėjo – 2012 m. ji atsisakė vykti net į Lenkijos Nepriklausomybės dienos minėjimą lapkričio 11 d. Turint omenyje Lietuvos ir Lenkijos istorijos panašumą SSRS atžvilgiu, tai jau labai negerai.

Tai, žinoma, ne viskas. Pirmojoje jos kadencijos pusėje neretai buvo kalbama apie „draugystę su „ubagais“. Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus buvo kritikuotas dėl savo didelio dėmesio taip vadinamiesiems „ubagams“ – šalims, neseniai praėjusioms demokratines revoliucijas ir kurioms tarptautinė parama buvo labai reikalinga. Be abejo, kalba eina apie Gruziją bei Ukrainą (ir ne tik jas – čia dar tiktų ir Lenkija). Buvo mąstoma, kad Lietuvai ekonomiškai būtų buvę daug naudingiau „draugauti“ su tokiomis šalimis, kaip Prancūzija, Vokietija ir panašiai. Kitaip tariant, buvo daug kalbama apie tai, kad reikėjo užsiimti ne sąlyginai idealistine užsienio politika, kuria, mano nuomone, tendenciją užsiiminėti turėjo Valdas Adamkus gindamas demokratines vertybes tarptautinėje arenoje bei NATO, o taip vadinamuoju realpolitik, propaguojančiu pragmatizmą. O klausime, su kuo draugauti pragmatiškiau ir naudingiau – su Gruzija ar kokia Prancūzija, manau, atsakymas yra aiškus. Žiūrint finansiškai ir ekonomiškai, žinoma.

Toks realpolitik Europos Sąjungos atžvilgiu ir tos politikos ribotumas puikiai pasimatė D. Grybauskaitės kelionėje į Prancūziją susitikti su tuometiniu prezidentu Nikolia Sarkozy. Susitikimo metu Lietuvos vėliava „netyčia“ buvo pakabinta atvirkščiai. Manau, tai tikrai nebuvo „netyčinė klaida“. Diplomatijoje jau tokie maži gestai gali parodyti tikrąjį požiūrį. Tikėti, kad Prancūzija buvo ar yra Lietuvos draugė yra kiek naivu – ką puikiai parodė ir Prancūzijos sprendimas Rusijai parduoti „Mistral“ laivus. Tiesa, tai gali keistis po įvykių Ukrainoje, nors kalbant apie didžiąsias valstybes, tarptautiniuose santykiuose retai kada viskas keičiasi 180 laipsnių.

Reikia pabrėžti, kad tai, jog Dalia Grybauskaitė vyko į Prancūziją, yra gerai – ji siekė stiprinti Lietuvos tarptautinį bendradarbiavimą. Problema ta, ką vykdama į Prancūziją (ir realiai atsisukdama į senąsias ES šalis apskritai) ji iškeitė. Jau minėtąsias Lenkiją, Gruziją, Ukrainą. Tačiau taip pat ir Jungtines Amerikos valstijas, su kuriomis Lietuvos santykiai D. Grybauskaitės kadencijos metu pastebimai atšalo. Tą puikiausiai parodė jos akibrokštas Prahoje nesusitikti su Baraku Obama. Tai jau visiškai neatsakinga, ypač turint omenyje, kad JAV yra laikomos NATO (o, tame tarpe, ir mūsų, saugumo garantu). Tad tai, kad prezidentė vyko į Prancūziją, būtų gerai, jei tai nebūtų santykių su JAV, Lenkija, Ukraina bei Gruzija atšalimo simbolis...

D. Grybauskaitė daug pasireiškė ir vidaus politikoje, kas buvo pastebima iš Irenos Degutienės neoficialių pasisakymų prieš 2012 m. parlamento rinkimus slaptai Ireną įrašant. Nors slaptas įrašymas yra labai šlykštus ir nepateisinamas elgesys, tai nekeičia jos pasakytų minčių, kad prezidentės valia Seime yra vykdoma praktiškai nesipriešinant – per visą jos kadenciją iki 2012 m. A. Kubiliaus vyriausybės kadencijos nebuvo pasipriešinta nei vienam jos veto (tiesa, dėl tikslaus skaičiaus galiu klysti, tačiau faktas, kad pasipriešinta buvo labai nedaug, nekinta).

Kodėl taip yra? Tikrai ne todėl, kad taip norėjo pati A. Kubiliaus vadovaujama vyriausybė (nes juk, atrodo, logiška, kad, jei nesipriešina, vadinasi, sutinka, ar ne?). Kaip pati Irena Degutienė teigė, vyko valstybės užvaldymas, kad visi buvo baimėje, o prezidentė ėjo ne demokratiniu, o Lukašenkos keliu ir pnš. Manau, čia komentarų daugiau nereikia. Pagalvotum, kad tai yra koks nors šmeižtas, tačiau juk I. Degutienė visa tai pasakojo nežinodama, kad tai bus paviešinta. O tai, mano nuomone, kažką reiškia, ar ne?

Na, aprašius prezidentės minusus reikia paminėti ir teigiamus jos darbo vaisius. D. Grybauskaitė sėkmingai atstovavo Lietuvai Europos Sąjungos institucijose, kur buvo išsiderėta didesnė parama 2014 – 2020 m. ES biudžete.

D. Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpiu pagyvėjo bendradarbiavimas su Švedija. Nors galima pagrįstai teigti, kad čia nemažai darbo įdėjo konservatoriai, tačiau tikiu, kad ir prezidentės įdirbis įtakos padarė.
Kitas man asmeniškai labai patikęs jos darbas – darbo partijos kontrolė po 2012 m. Seimo rinkimų. Jai pavyko kiek įmanoma sumažinti „darbiečių“ grietinėlės įtaką valstybės institucijoms ir prisidėti prie to, kad „darbiečiai“ nekontroliuotų tų ministerijų, kurios skirsto dideles Europos Sąjungos lėšas.

Nors D. Grybauskaitės kadencijos pabaiga yra kitokia nei pradžia (vėl dėmesys kreipiamas į JAV bei Ukrainą) – o pagrindinį skirtumą lemia dabartinė Ukrainos situacija – tačiau čia kyla klausimas: ar nebūtų buvę paprasčiau tiesiog nekeisti Lietuvos užsienio politikos kurso apskritai, tiesiog politiką papildyti aktyvesniu dalyvavimu ES institucijose, daugiau bendradarbiaujant su Švedija? Žinoma, lengva kalbėti retrospektyviai, tačiau vis tik galima daryti išvadą, kad tam tikrų „diplomatijos pradžiamokslių“ D. Grybauskaitė iki galo vis tik neperskaitė.

O tai ką, tada už ją nebalsuoti? Jei atvirai, nežinau. Tiek vienas, tiek kitas kandidatas turi savų pliusų ir minusų. O ir šio straipsnio esmė buvo ne agituoti už ar prieš kokį nors kandidatą/kandidatę. Buvo tiesiog norėta parodyti, kad viskas toli gražu nėra aišku ir neginčijama.

Dabartinė prezidentė taip vadinamojoje „intelektualioje Lietuvoje“ (ir ne tik) yra laikoma vienintele kandidate: „daugiau nėra už ką balsuoti“, „ji vienintelė „normali“ kandidatė“ ir pnš. Manau, kad toks požiūris nėra teisingas. Prezidentu tapus tiek vienam, tiek kitam kandidatui jokios katastrofos tikrai nebūtų. Ne viskas yra tik juoda arba balta.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vilniečio žmoną ir dukrą užpuolusio šuns šeimininkas gali išsisukti: tokius įstatymus reikia keisti (98)

Jums nepasisekė, kad Jūsų nesuvalgė neatsakingo kaimyno šuo . Ne, rašant šią antraštę nėra...

Į pašto dėžutę gavo keistą lankstinuką: ar jo tikslas kiršinti visuomenę? (234)

Pirmadienį į pašto dėžutę gavau keistą lankstinuką nuo keisto instituto. Lankstinuko...

Atsakymas Skverneliui: vien mokytojų laisvalaikis vertas daugiau nei 1000 eurų (172)

Atsakymas Sauliui Skverneliui apie mokytojų atlyginimus: turėti daug laisvo laiko ir gauti 1000...

Bedarbis atsidūrė aklavietėje: kai gyveni „švogerių“ valstybėje, tai „švogeriams“ galvoti nereikia (213)

Jau keletą mėnesių ieškau darbo. Žinokite, būti bedarbiu Lietuvoje, tai tikras pragaras....

Gavus kompensaciją už elektros stulpą nusviro rankos: skambi reklama, o naudos mažai (27)

Šiaip ne taip įsikuri kaime ir gyveni sau ramiai. Klausaisi čiulbančių paukštelių,...

Top naujienos

Po Austrijos pastabų sukruto visa Europa: patyliukais pasirašomos sutarties pasekmes jausime ilgai papildyta (73)

Vokietija kunkuliuoja. Šįkart dėmesio centre atsidūrė Jungtinių Tautų parengta Pasaulinė...

Andrius Tapinas. Laisvas mokytojų laikas – pasityčiokit dar, premjere, jums gerai sekasi (488)

Ilgai galvojau apie tai, ką vakar drėbtelėjo mano valstybės premjeras, o šiandien kaip...

Mokytojų pavyzdžiu seka ir ugniagesiai: ruošiasi protestui (62)

Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (UGPS) reikalauja kitų metų valstybės biudžete skirti...

„Norfa“ atsitraukia: pirkėjai privertė keisti prekybos tinklo planus (298)

Prieš metus pirmąją parduotuvę be tradicinių kasų atidaręs mažmeninės prekybos tinklas...

Jau visai netrukus visų dirbančiųjų laukia lemtingas apsisprendimas: nuo to priklausys, kokią pensiją gausite (21)

Nuo naujų metų Lietuvoje įsigalios nauja pensijų reforma , kuri jau dabar verčia būsimus...

Erika Vitulskienė parodė visą „plius dydžio“ kolekciją moterims, žinančioms savo vertę (30)

Lapkričio 17 dieną Panevėžyje įvyks mados mugė, kurioje kartu su kitais žinomais Lietuvos...

Pravieniškių „bachūrai“ sulaukė palaikymo iš Alytaus kalinių: zonose – maišto nuotaikos (165)

Pravieniškių pataisos namų darbuotojų bandymas sutramdyti daugybę metų čia vadovavusius...

Vilniaus planuose – visiška Ukmergės gatvės transformacija (126)

Intensyvi ir dažnai spūsčių kaustoma Ukmergės gatvė Vilniuje keisis neatpažįstamai, ją...

Penkios žiemos kelionių kryptys: čia įmanoma suderinti pramogas ir pasiruošimą šventėms

Į parduotuvių lentynas pamažu atkeliaujančios šventinės dekoracijos pranašauja apie...

„Ryto“ naujokas įstūmė Adomaitį į dviprasmišką situaciją (20)

Šiek tiek komiška, jei vertinsime į pasaulio čempionatą jau iškopusių lietuvių akimis, ir...