Žmona dėl darželių tuometinės gavimo „tvarkos“ turėjo su vaikais prisideklaruoti Kauno mieste, pas giminaičius. Mūsų pirktame būste likau vienintelis deklaruotas šeimos narys.
Dabar, padidėjus šeimos pajamoms ir padaugėjus šeimos narių skaičiui, nusprendėme statytis namą. Nutarėme namą parduoti, o laikinai prisiglausti, kol naują namą pasistatysime ir pilnai įsirengsime, pas giminaičius mieste. Būsto pardavimo kaina šiuo metu skiriasi beveik du kartus, lyginant su pirkimo kaina.
VMI reikalauja susimokėti GPM t. y. 15 proc. nuo skirtumo pirkimo-pardavimo, jei turtas neišlaikytas 10 metų arba jei savininkas nėra deklaruotas būste 2 ir daugiau metų. Išimtis padaryta tik jei pardavėjas per metus nusiperka ir prisideklaruoja kitur.
Tokia situacija nepalieka galimybės jaunoms šeimoms išvengti šių mokesčių, jeigu nusprendžia pirkti nebaigtos statybos arba statytis namą ir iki pilno įsirengimo užtrunka ilgiau nei metus.
Absurdiškai atrodo ir tai, jog VMI neatsižvelgia, jog ankstesnis būstas buvo pirktas nebaigtos statybos, taip pat infliacijos rodiklių neįvertinimas. Vertina tik sąskaitom-faktūrom pagrįstas išlaidas.
Kreivas VMI požiūris į jaunas šeimas.
Manau, su panašiomis problemomis susiduria ar susidurs daug tokių šeimų, sulaukusių nemalonių pranešimų iš VMI.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.
Komentuoja VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė
Atkreipiame dėmesį, jog tuo atveju, kai gyventojas nekilnojamąjį turtą pardavė brangiau nei jį įsigijo ir dėl to jam reikia sumokėti gyventojų pajamų mokestį, įstatyme yra numatytos tam tikros išimtys (lengvatos), pagal kurias įstatymas mokesčių mokėtoją atleidžia nuo mokesčio.
Kad būtų galima nuspręsti, ar šiuo konkrečiu atveju gyventojas gali pasinaudoti lengvatomis, reikėtų įvertinti papildomą informaciją: kada tiksliai gyventojas įsigijo pirmą būstą, kiek laiko jame buvo deklaruota gyvenamoji vieta, kada jį pardavė, kada nusipirko naują būstą ir kada tiksliai jame deklaravo (ar nedeklaravo) gyvenamąją vietą.
Kada reikia mokėti GPM pardavus būstą? Kokios yra lengvatos, kada jomis galima pasinaudoti?
Gyventojų pajamų mokestį gyventojas turi mokėti tada, kai nekilnojamąjį turtą parduoda brangiau nei kad jį įsigijo (neišlaikęs nuosavybėje 10 metų). GPM skaičiuojamas nuo skirtumo tarp pardavimo ir pirkimo kainos. Nuo 2019 m. nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apmokestinamos 15 arba 20 proc. pajamų mokesčio tarifui.
Pažymėtina, kad yra ir lengvatų, kada mokesčio mokėti nereikia. Apmokestinant nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, taikomos šios lengvatos:
•kai nekilnojamas turtas išlaikytas 10 m. ir daugiau (iki 2015-12-31 buvo reikalavimas turtą išlaikyti ne trumpiau kaip 3 metus, nuo 2016-01-01 terminas pakeistas į 10 metų);
•parduotame būste pastaruosius 2 metus iki pardavimo buvo deklaruota gyventojo gyvenamoji vieta;
•gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau negu 2 metus, tačiau gautos būsto pardavimo pajamos per vienerius metus nuo būsto pardavimo yra panaudojamos kito gyvenamojo būsto įsigijimui, kuriame gyventojas deklaruoja gyvenamąją vietą.
Paprastai kalbant, būstą pardavęs gyventojas, mokesčių nemokės 4 atvejais – tuo atveju, jei jį pardavė pigiau nei pirko (arba už tą pačią kainą), arba tas būstas pirktas ne anksčiau, nei prieš 10 metų, jeigu parduodamas būstas pastaruosius 2 metus iki pardavimo buvo gyventojo deklaruojama gyvenamoji vieta, taip pat jei gyventojas parduodamame būste išgyveno trumpiau nei 2 metus, tačiau gautos pajamos per metus buvo panaudotos naujo būsto įsigijimui, kuriame gyventojas deklaravo savo gyvenamąją vietą.
Pažymėtina, jog gyventojas, kuris turi finansinių sunkumų, gali prašyti mokesčių administratoriaus atidėti arba išdėstyti mokestinių nepriemokų mokėjimo terminus (sudarant mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią mokamos palūkanos). Sprendimas priimamas įvertinus gyventojo socialinę padėtį bei prašyme dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo / išdėstymo pateiktą informaciją ir dokumentus. Prašymas ir kiti dokumentai gali būti VMI įteikti tiesiogiai, išsiųsti paštu arba naudojantis Mano VMI paslaugomis.
Nuo kada galioja ši tvarka galioja?
Nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimo tvarka galiojo nuo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2003 m. sausio 1 d. (iki 2015-12-31 buvo reikalavimas turtą išlaikyti ne trumpiau kaip 3 metus, nuo 2016-01-01 terminas pakeistas į 10 metų).
Įstatymo keitimo aiškinamajame rašte nurodyta, kad termino pailginimas iki 10 metų ir lengvatų nustatymas atitiktų tarptautinę praktiką, kada kitam nei gyvenamosios paskirties turtui paprastai taikomas ilgesnis išlaikymo laikotarpis. Pažymėtina, jog nekilnojamojo turto pardavimo pajamos buvo apmokestinamos net ir galiojant Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinajam įstatymui (buvo neapmokestinamas tik pirmo nekilnojamojo turto objekto pardavimo pajamos).
Kodėl nustatytas toks laikotarpis?
Tuo atveju, jei iki pardavimo gyventojas parduodamame name 2 metus ir ilgiau buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą, tai sąlyga, jog per metus turi įsigyti kitą būstą yra netaikoma. Tuo atveju, kai gyventojas parduodamame būste buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą trumpiau nei 2 metus, tai, taikant neapmokestinimo lengvatą, taikoma kita sąlyga, kad jis per metus laiko nuo pardavimo turi įsigyti kitą gyvenamąjį būstą ir jame deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Taikant parduodamo nekilnojamojo turto neapmokestinimo lengvatą, kitam įsigyjamam būstui, tiek pirkimo būdu, tiek statybos būdu, įstatymu nustatytos tos pačios sąlygos (tas pats vienerių metų terminas).
Kaip reikėtų įrodyti išlaidas? Ar atsižvelgiama į NT vertintojų išvadas?
Duomenis apie turto pardavimo sandorius mokesčių administratorius gauna iš Nekilnojamojo turto registro bei iš sandorius tvirtinančių notarų. Gyventojų pajamų mokestis mokamas pagal įstatymą nuo susidariusio skirtumo tarp turto pardavimo ir įsigijimo kainos. Kai įsigyjamas nebaigtas statyti ar įsirengti būstas, tai būsto įsirengimui faktiškai patirtos ir dokumentais pagrįstos išlaidos gali būti pridedamos prie įsigijimo kainos. Kadangi gali būti pridedamos tik faktiškai patirtos išlaidos, tai, šiuo atveju, į NT vertintojų išvadas neatsižvelgiama.