aA
Su kiekvienais metais pasaulyje didėja vienišų žmonių. Dauguma mano pažįstamų, o galbūt ir tavo, skaitytojau, yra vieniši ir dažniausiai truputi liūdni. Beveik niekada neturėjau artimo draugo. Esu įtarus, ciniškas ir iš pirmo žvilgsnio gan atgrasus. Žinau puikiai, kad taip buvo ne visada. Galbūt, tu, skaitytojau, irgi neturėjai artimo draugo.
© Shutterstock nuotr.

Mokyklos laikais dažniausiai turėjai „geriausią draugą“, kuris gyvendavo toje pačioje laiptinėje ar gretimam name. Jei kas nors iš tavo draugų išsiskraustydavo, buvusi šilta ir artima draugystė kažkur dingdavo. Atsirasdavo naujų, ir vėl ratas apsisukdavo. Kartą pastebėjau vieną mažą tendenciją. Bendroms problemoms spresti atsirasdavo draugų, toms problemoms dingus savaime dingdavo ir draugai. Paauglystėje savaitgaliais susirinkdavom kieme pagainioti kamuolio. Metai bėgo, tačiau tas senas, apšiuręs kamuolis liko. Pasikeitė tik vaikai.

Mokykloje ilgus metus jaučiau toki keistą jausmą. Per pertraukas visada turėjau su kuo pasikalbėti, pasijuokti tačiau viduje jaučiau, kad kažko iki galo nepasakau, o gal tiesiog negaliu ištarti. Neturėjau sielos draugo. Kalbėdamas apie jausmus, draugystę ir panašius dalykus, dažnai gaudavau paviršutiniškus arba visai man netinkamus patarimus. („Nežinau, niekada apie tai nepagalvojau“; „Tu užduodi labai keistus klausimus, kodėl iš neišmeti šios minties iš galvos?“).

Iki šiol vaikštant meno galeriją ar einant į kinoteatrą dažnai pagaunu save kalbant su savo įsivaizduojamu sielos draugu, paklausiu, ar jam patinka, ką galvoja apie filmą ar paveikslą. Kartais nusišypsau ir pats sau pakeliu ūpą, tačiau kartais suvokiu, kad esu be galo vienišas. Visada norėjau ir galbūt vis dar noriu daryti viską ne tik sau pačiam. Grįžti namo ir paskambinti savo draugui klausdamas: „Klausyk, o gal rytoj į Tauro kalną, į sendaikčių turgų. Mačiau toki gera juostini fotoaparatą.“) Retkarčiais atrodo, kad šis liūdesis persekios visą gyvenimą. 

Netikiu meile iš pirmo žvilgsnio. Tikiu į tobulą chemiją. Kartais klausiu savęs: Ar aš ką nors myliu? Tikriausiai ne, tačiau tikiu. Tikiu, kad jeigu pamatai kažką, kas iš karto patraukia tavo dėmesį: nelauk, tau skirtos kelios sekundės, daugiausia – minutė, kad galėtum pasinaudoti tau skirta galimybe. Galbūt važiuoji autobusu namo ir prieš tave stovi mergina oranžiniais plaukais kaip iš mėgstamo eilėraščio posmo. Suprantu, kad galbūt su ją galėsi pasikalbėti apie Kamių ar Prancūzijos Alpių kalnus, kuriuose niekada nebuvai. Užkalbink. Nesakyk nieko banalaus, neklausk, kur važiuoja, neklausk kurioje stotelėje lipa. Tau tikrai to nereikia. Geriau paklausk to, kas tau neduoda ramybės. („Atrodai į merginą kuriai patinka Remarkas. Gal ką nors skaitei?“) Jei pasakysi, kas guli tavo giliausiose sielos stalčiuose, neprašausi.

Kartais likimas kuria keistus žaidimus. Prieš du metus susipažinau su mergina. Tuo metu ant stendo klijavau nuotraukas parodai. Ji priėjo ir pasiūlė padėti sutvarkyti kompoziciją. Tuo metu labiausiai nenorėjau kažkieno kito pagalbos. Nenorom priėmiau pagalbą. Nepakėliau akių, tik žiūrėjau į jos sudraskytas ir šiek tiek nudegintas rankas. Greitai stendas atrodė daug geriau. Pasižūrėjau į ją ir supratau, kad tai tobula chemija.

Veido kontūrai, plaukai, apranga ir net balso tembras buvo mėgstamiausių filmų ir knygų idealų suma. Galbūt, iš šono žiūrint padariau kvailystę, tačiau iškart jai prilipinau tuos charakterio bruožus, kurie, man atrodė, tiktų jai. Nereikia nė sakyti, kad ilgai „svaigau“ dėl jos. Pirmus metus ji neturėjo net minties būti draugais, nekalbant net apie kažką daugiau. Nepasidaviau ir iškovojau jos draugystę, o svarbiausia - pasitikėjimą. Jos draugių patarimai, mano pažįstamų vertinimai ir skirtingi likimo vingiai tik konstatavo, kad gilesnis mūsų bendravimas net neužsimegs. Priimu visai tai kaip iššūkį, tačiau ne ženklą. Esu netikintis, tačiau jei būčiau krikščionis, priimčiau tai kaip kryžių, kurį reikia nešti visa gyvenimą. Tikiu, kad kada nors viskas grįš su kaupu. Kažkas panašaus kaip karma.

Žinot, koks yra blogiausias mano išgirstas patarimas vienišiams? „Būk savimi.“ Būnant vienišumi atsiranda vienas didelis pliusas: daugiau laisvo laiko. Tai kaip sąskaita banke su 24 tūkst. litų kiekvieną parą. Jei neišnaudojate limito, pinigai dingsta, o nauja para vėl prasideda su tą pačia pinigų suma. Vienišiai, jūs turite 24 valandas praleisti naudingai. Jūs neturite draugų arba merginos, tačiau galite išmokti gaminti, paskaityti gera knygą, patobulinti užsienio kalbos žinias. Tai jūsų kryžius, jūsų kančia. Norite leisti laiką su jums nepatinkančiais žmonėmis, vien dėl to, kad kitų neturite, arba draugauti su mergina, kuri jūsų nesupranta? Laikykite sukąstus dantis, tobulėkite. Žinot, koks yra geriausias mano išgirstas patarimas? „Būk pačia geriausia savo versija.“

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Savo nuomone galite pasidalinti žemiau:


Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Grįžo į Lietuvą, bet nesitikėjo tokio popierizmo: mūsų valstybinis sektorius vis dar dvelkia Sovietų Sąjunga (72)

2019 metų gegužė – su drauge po keliolikos metų grįžtame į Lietuvą. Teisingiau grįžtu aš,...

Kreipiasi į vilkų medžiotojus: ekosistemų destrukcijos pasekmės palies mus visus vienodai (159)

Visuomenės – visų jūsų ir mano – svarstymui 2019 m. spalio 4 d. paskelbtas Aplinkos...

Verslo pietūs Kauno restorane paliko be žado – barmenės poelgio iki šiol negali pamiršti (63)

Noriu pasidalinti su skaitytojais restorano Kaune aptarnavimo kultūra. Atvykus VIP klientui, iš...

25-eri metai, kai kuriame lygių galimybių visuomenę: kokia iš tikrųjų berniukų padėtis? (28)

„Visi lygūs, bet kai kurie – lygesni“ – prieš tokius socialinius „nukrypimus“ jau 25...

Istorikas Marius Vyšniauskas: Istorinė amnezija arba tauta, atsisakanti savo praeities (II) (19)

Istoriko Mariaus Vyšniauko tekstas „Istorinė amnezija arba tauta, atsisakanti savo praeities“...

Top naujienos

Prostitucijoje išnaudotų lietuvių istorijos sukrėtė net visko mačiusią pareigūnę iš Švedijos: viena jų tapo filmu (137)

Net praėjus daugiau nei dešimtmečiui prostitucijoje išnaudotų lietuvaičių istorijos yra...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (4)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...

Aukštaitijos sostinė stoja? Darbdaviai jau skaičiuoja susitraukusius pelnus ir pereina į taupymo režimą (168)

Lietuvos ūkio variklis sukasi visu pajėgumu. Pastaraisiais metais augusi ekonomika išjudino ir...

Ekspertai: po Lenkijos rinkimų politikoje labiausiai tikėtinas tęstinumas (4)

Lenkijos valdančiajai dešiniųjų pažiūrų partijai „ Įstatymas ir teisingumas “...

Po skyrybų dramos – atviras Andriaus Šedžiaus interviu apie vaikus: apie tai vėliau teks papasakoti ir mažyliui (68)

Neseniai skyrybas išgyvenęs verslininkas Andrius Šedžius dabar visą savo dėmesį sakosi...

Sunkiai sergančios aktorės Anastasijos Zavorotniuk dukra pasidalijo jautria žinute (51)

Šeštadienį, spalio 12-ąją, sunkiai serganti aktorė Anastasija Zavorotniuk kartu suvyru Piotru...

Mirotičiaus šou laimėjo „Barcelonai“ trilerį prieš „Valencia“, Kulboka padėjo nugalėti „Baskonia“ (1)

Nikola Mirotičius surengė fenomenalų pasirodymą bei vienas ant savo pečių ištempė...

Metusi mokytojos darbą emigravo į Norvegiją: griauna stereotipus apie fabrikuose žuvį dorojančius tautiečius (164)

Pedagogės Laimutės Skiudulės vardą, be abejo, žino kone kiekviena Stavangerio ( Norvegija )...

Kokią klaidą lengva padaryti ruošiant avietes žiemai – profesionalo komentaras kaip avietes apsaugoti nuo šalnų (3)

Gediminas Cijūnaitis , gediminosodai.lt savininkas, dalinasi patirtimi, kaip elgtis su avietėmis,...

Ant bangos: Rapšys iškovojo dar vieną auksą Berlyne (50)

Įspūdingą formą šį sezoną demonstruojantis Danas Rapšys iškovojo dar vieną aukso medalį...