Pavyzdžiui, jeigu iki euro įvedimo maisto kainos dar buvo proto ribose, tai po euro įvedimo praėjus pusmečiui atrodo, kad kainos pradėjo kilti ne mėnesiais, bet minutėmis. O ką mes darome? Mes tik skundžiamės, kaip sunku gyventi, nes maisto prekių, įvairių paslaugų, kirpimo, manikiūrų, masažų ir t.t. kainos tokios „nesveikos“.

Jeigu susivienytume, gal kažką padarytume, bet kaip, kada, kur, kas organizuos? Mano manymu, jeigu mes išrinkome Seimą, jo nariai turi mums pagelbėti, bet ką jie daro? Jie užsiima nesąmonėmis, savo laiką skirdami alkoholio vartojimo griežtinimui, ir didžiuojasi, kad alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja, o jis tikrai nemažėja ir artimiausiu metu tikrai nesumažės. Jeigu žmogus nori gerti, jis toliau gers, jeigu neturės pinigų, pirks pigesnį alkoholį iš Lenkijos, o alkoholiko šeima mažiau valgys. Esu girdėjęs pasakymą ir, neaišku, ar čia anekdotas. Jeigu anekdotas, tai realus ir juodas:

Vaikas klausia savo tėčio:
- Tėveli, dabar kai degtinė taip pabrango, gal mažiau gersi?
- Ne, vaikeli, tu mažiau valgysi...

Iš pradžių atrodo juokinga ir aš pasijuokiau, bet kai susimąsčiau, pasidarė liūdna. Manau, alkoholio griežtinimas tikrai nepadės, o tik pakenks. Valdžia tegul savo darbo laiką skiria ne menkniekiams, o tikroms problemoms.

Nejaugi Seimo nariai neturi skaičiavimo mašinėlių ir jie neapskaičiuoja, kiek mes zlotų paliekame Lenkijoje? Matematika labai paprasta – tarkim, vienas lietuvis, nuvažiavęs į Lenkiją, išleidžia apie 100 eurų, lietuviai šturmuoja Lenkiją tūkstančiais ir tikrai ne kaip turistai. O kas darosi prieš šventės? Kitų šalių piliečiai joms ruošiasi namuose, o dauguma lietuvių joms ruošiasi Lenkijoje.

Vienas mano pažįstamas, kuris karts nuo karto apsipirkinėja Lenkijoje, sakė, net nustebo, kai Lenkijos prekybos centro aikštelėje pamatė kelis automobilius su lenkiškais numeriais. Apsipirkti jis moka – įvažiavęs į prekybos centrą su vežimėliu iš karto stoja į eilę, o kitas šeimos narys krauna į jį prekes. Jau nieko ir nebestebina, kad kasininkės gražiai be akcento pasisveikina lietuviškai!

Kodėl kai kurie sako, kad jeigu sumažinsime PVM, prarasime milijonus? O dabar neprarandame milijonų? Mes ką, užsiimame labdara ir Lenkijai aukojame pinigus, kodėl? Manau, todėl, kad Seimo nariams neįdomu, nes jiems maisto prekių kainos yra normalios. Kodėl? Nes jų alga didesnė už mūsų vidutinį atlyginimą, nes jie iš mūsų surinktų mokesčių valgo ne pigią „šlapiankę“, o vytintą dešrą. Kai baigsis kadencija ir, jeigu nebus prisivogę pinigų, gaus vidutinį darbo užmokestį, tada atkreips dėmesį į maisto prekių kainas, o tada pradės plepėti, kaip mes ištisai plepame, kaip viskas brangu, kaip negerai ir t.t.

Nejaugi Lietuvoje nėra institucijos, kuri prižiūrėtų mūsų parduotuves? Jos tikrai turėtų pagrįsti, kodėl taip stipriai užaugo maisto kainas. Ar normalu, kad nuo prekių savikainos kainas taip padidina? Dabar dažnas lietuvis jau pamiršo atostogas, nes pinigai už atostogas patenka į „pilvą“. Paradoksalu, bet į Nidą ar Druskininkus važiuoja turtingi piliečiai. O paprasti, kurie mažiau pavalgo, išskrenda į Ispaniją, Turkiją, Egiptą ir t.t., pamato daug daugiau, patiria daugiau nuotykių, o išleidžia mažiau, nes kelionių kainos į užsienį juokingai mažos.

Seimo nariai tuoj prisižais, nes jeigu dabar įvyktų referendumas dėl valiutos su klausimu palikti (negražius) eurus ar vėl grąžinti mūsų gražiuosius litus, aš pats agituočiau ir draugų prašyčiau, kad balsuotų už lito grąžinimą, o tada jau prekybos centrams bus tiesiog nepadoru prekes pardavinėti po keliolika litų. Braškių kainų kol kas neįsivaizduoju, bet spėju, kad kainuos senaisiais pinigais apie 10 Lt. Ar tikrai tada degalinėse kava kainuotų po 10 Lt? Trumpai tariant, gal viskas grįžtų į senas vėžes.

Reziumuojant, tikrai ne naujiena, kad jeigu gaudavai 1000 Lt į rankas, dabar turi gauti 1000 eurų į rankas. Tada ir kainų padidinimas nelabai pasijus, ir į Lenkiją nereikės važiuoti. Deja, realybė makabriška.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Ne paslaptis, kad gyvenimas Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose skiriasi – kitokios ne tik būsto nuomos ar automobilio stovėjimo kainos, bet ir atlyginimai. Kol vienų istorijose minimi 1700 eurų ar „2400 eurų „į rankas“ Vilniuje, kitiems tokie skaičiai atrodo nepasiekiama svajonė. O jums?

Parodykite savo realybę ir be pagražinimų aprašykite savo patyrimus – kiek uždirbate jūs, kokia suma mėnesiui reikalinga Lietuvoje?

Dviems iš Jūsų, nepabūgusiems atvirai papasakoti savo istorijos, padovanosime po dvi knygas – V. Diffenbaigh „Pakelti dangų“ ir C. Eriksson „Dingę“. Siųskite mintis el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Pinigai“ arba spausdami pilką mygtuką čia.