Šiandien – dvi savaitės, kaip esu bedarbė. Apie pirmąją savaitę, ką veikiau ir kaip jaučiausi, jei kam įdomu, rasite antrojoje dalyje.
© A.Solomino nuotr.

Šįryt, atsikėlusi 5.30 val., prausdamasi ir ruošdama šeimai bei šuniukams pusryčius, pradėjau svarstyti, kaip aš visa tai spėdavau kiekvieną dieną, dirbdama nuo 7.30 iki 18 val.? Nes man jau būdavo darbas automobiliu važiuoti į darbą: iš šalutinio kelio ištaikyti išsukti į pagrindinį per automobilių srautą, laviruoti vos judančiame kamštyje kone kas antrą dieną, nes prie Kauno „Megos“ vėl avarija, galvoje dėliotis dienos užduočių planą.

„Ak, reikėjo išvažiuoti 7.20 val. Kartu su vyru ir vaikais. Bet kas tada būtų sutvarkęs pusryčių indus?“ – kas antrą rytą kirbėdavo ta pati mintis. Bet niekaip nepavykdavo išvažiuoti. Dabar galvoju, kad dėl to, kad jau senokai nesinorėjo lėkti...

Išleidau šįryt šeimyną. Sutvarkiau stalą, sudėjau indus į indaplovę. Ak taip, juk turiu vieną tarnaitę. Taip indaplovę pavadino prieš porą metų viena bičiulė, rodydama savo idealius lakuotus nagus. Kėlėmės į naujus namus, vyras atkakliai siūlė indaplovę, o aš atkakliai aiškinau, kad man ji nereikalinga. Kiek čia tų indų? Juk esam tik keturiese. Baliavojam namie irgi retai. Bet dabar esu laiminga. Nagai nagais – jų ir toliau beveik nesilakuoju – bet ši tarnaitė sutaupo mano LAIKĄ...

„Tad ką gero nuveikei praėjusią savaitę, a?“ – klausiu savęs sarkastiškai. Gero sau, šeimai, artimiesiems, Lietuvai?

1. Su anytėle aplankiau Liaudies muzikos instrumentų muziejų, sugiedojau pusantros sutartinės. Pavargau. Supratau, kad į Sutartinių klubą Karininkų ramovėje eiti dar anksti;

2. Užsukau į kurčiųjų ir nebylių biblioteką. Pasisiūliau pasavanoriauti jų renginiuose. „Turiu gražų balsą, mokinė ir studentė buvau skaitovė, vesdavau renginius. Galiu daryti viską, bet savanoriaudama norėčiau šią Dievo dovaną išnaudoti“, – papasakojau bibliotekininkei.

Ji užsirašė mano numerį ir pažadėjo susisiekti. Tik neramiai kalbėjo, kad čia gal nėra viskas taip paprasta, gal reikia apiforminti kokius popierius, gal man bus reikalingas padėkos raštas. „Nieko man nereikia, nebent reikia jums“, – atsakiau. Dabar tik lauksiu, skaitysiu poeziją ir treniruosiu artikuliaciją.

Ačiū aktoriui, Kauno dramos teatro vadovui Egidijui Stancikui už viešojo kalbėjimo pamokas VDU „Aktorių dirbtuvėse“.

3. Su kita bičiule aplankėme M. K. Čiurlionio muziejų. Gėda prisipažinti – Kaune gyvenu 23 metus, o šiame muziejuje buvau pirmą kartą. Nors Druskininkuose jo namuose buvau net du kartus. Po filmo apie Mikalojų ir Sofiją. Ar Sofiją ir Mikalojų? Deja, irgi greitai pavargau. Bandėme gilintis į paveikslų simbolius, prasmes. Esu be galo dėkinga mus užkalbinusiai gidei Rytei – kai kurie paveikslai prakalbo jos dėka.

Paklausėme „Miško“ ir praplepėjome „Jūrą“. Tada bičiulė pasveikino mane su jau prieš mėnesį buvusiu gimtadieniu. Yes! (angl. taip) Dovanų gavau jos pačios megztas pirštines ir šokoladą be cukraus. Tikrą, itališką.

4. Parašiau nacionalinį diktantą! Nors dėl ligos patiriu akies spazmus, vaizdas tai dvejinasi, tai ne. Nors visiškai nebemoku dailiai rašyti ranka ir paskaudo pirštai – net keletą kartų dariau pertraukas ir kračiau ranką – aš didžiuojuosi savimi! Kaip ir visais kitais, rašiusiems kartu Garliavos bibliotekoje. Beje, ten pat šiuo metu veikia nuostabi paroda apie poetą Justiną Marcinkevičių. Beje, tą patį vakarą LRT rodė premjerą – filmą „Muškietininkai“, įgarsintą tik angliškai ir net be titrų. Nacionalinio diktanto proga. Beje, mano vyrai televizoriaus nustatymus patikrino. Kaip mums pasirodė, na, tikrai filmas buvo be lietuviškų titrų.

Likusi savaitė praėjo tvarkantis namus, lankantis tai pas gydytojus, tai bažnyčiose, ruošiantis savaitgaliui su draugais ir giminėmis. Dar kartą lietuve pasijaučiau, palaikydama lietuvišką kiną. Su šeima pažiūrėjome ir dukterėčiai, grįžusiai trumpam iš Londono, padovanojome „Emiliją iš Laisvės alėjos“.

Esu pragmatikė iki kaulų smegenų. Tikiu, kad jei nepadės daktarai, padės Dievas. Jei nepadės Dievas... Tada jau niekas nepadės...

Ir pati sau kiek galiu ir suprantu padedu, ir šeima, ir artimieji, ir likę draugai stengiasi dėl manęs ir palaiko. Visi nori, kad būčiau sveika ir laiminga. Ir aš noriu gyventi. Nes laikas vis greičiau bėga.

Ir pabaigai.

Bičiulė, padovanojusi man pirštines, prieš kelis mėnesius taip pat tapo bedarbe. Tik jai pasisekė savęs nesudeginti. Man nepasisekė. Bet rašau apie ją todėl, kad ji įvardino, jog mes nesame bedarbės. „Bedarbiai – žmonės, ieškantys darbo. Mes su tavim – dykaduonės“, – konstatavo ji.

O aš užprotestavau. „Ne, aš dirbu. Žmona, mama, marčia, namų šeimininke. Mano pagrindinis darbdavys – mano vyras. Ir man kasdien vis smagiau jam dirbti“, – sukikenau.

Ir tada taip pačiai palengvėjo. Kad nesu NIEKAS.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Pirmąją „Bedarbės dienoraščio“ dalį galite perskaityti čia.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sergančio kūdikio mamą piktina slaugytojų elgesys: svarbiau žurnalo pildymas ar ligonio sveikata? (22)

Auginu nuo gimimo labai sunkia epilepsija sergantį kūdikį. Ligoninėse beveik gyvename vis...

Myliu vyrą, bet be meilužio – niekaip... (193)

Niekada nemaniau, kad ištiks tokia bėda, bet gyvenime būna visko. Iš vienos pusės, jaučiuosi...

Lietuvių gąsdinimas emigracija nervina: tai beprasmis oro virpinimas (118)

Mane labai stebina žmonių požiūris į emigraciją. Gal ne tiek į pačią emigraciją, kiek į jų...

Išgertuvės Šventojoje siutino: ne visi taip supranta atostogas (65)

Kurortas – kai kuriems žmonėms jis asocijuojasi su poilsiu ar vakarėliais. Susirenka daugybė...

Apsilankymas baseine priminė sovietų laikus: ar tai verta 28 eurų? (64)

Š. m. birželio 10 d. lankėmės viename Lietuvos vandens pramogų parke. Turėjome dovanų kuponą...

Top naujienos

Vakarą praleidau ligoninės priimamajame: prakaito, alkoholio, šlapimo kvapai ir ilgas laukimas (206)

Niekas nenorėtų ten patekti. Nei kaip pacientas, nei kaip lydintysis. Bet kartais ne pačioje...

Mokesčių inspekcija paskaičiavo: jei 12 eurų mokate už kepsnį – turėtų atnešti du kilogramus mėsos (211)

Palangos verslininkų noras per vasarą užsidirbti visiems metams padarė meškos paslaugą visos...

Nakvynė pajūryje už 5 eurus: poilsiautojai iškenčia vos 2-3 dienas (33)

„Šalta, žmonių nėra, vasara – š*****“, – piktai rėžia namelius poilsiautojams...

Lietuvą palikdama Eurika Masytė sunkiai tramdė ašaras: ir šiandien dar jaučiuosi nepritapusi (4)

Minint valstybines šventes vis dar skamba legendinė daina „Laisvė“ ir turbūt nėra žmogaus...

Įspūdingas pirkinys nepasiekė Liudviko Andriulio – naujos „Audi“ teks laukti ilgai (70)

Vokietijoje praūžusi smarki audra sugadino ne vieną naują „ Audi “ automobilį. Tarp...

Bendrauti su Adomaičiu vengęs Brazys nesitiki stebuklų iš sugrįžtančių rinktinės veteranų

Pirmąjį sezoną Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerių štabe pabaigęs Mindaugas Brazys poilsio...

Teisiamųjų suole atsidūrusio Liberalų sąjūdžio reitingai smuko rekordiškai (42)

Jei rinkimai į Seimą vyktų dabar, Liberalų sąjūdis nepatektų į Seimą, nes neperžengtų...

Orai tradicijų nelaužys – per Jonines bus vėsu ir šlapia (12)

Šventinis savaitgalis gražiais ir saulėtais orais nelepins, šilta taip pat nebus. Šalyje vyraus...

Ji turėjo gimti mirusi: sukrečianti po aborto išgyvenusios naujagimės istorija (83)

Kai Melissai Ohden suėjo 14 metų, ji sužinojo šokiruojančią tiesą – jos motina nutraukė...

Apie svarbią organizmui medžiagą žino ne visi: trūkumas vargina, bet jį pastebėti sunku (15)

Galbūt apie tai nesusimąstėte, tačiau priežastis, kodėl jums norisi saldumynų, esate pavargę...