Įvaizduoju, kad tiek barakuda, tiek šalia jos esantis vyras žino, ko vienam iš kito reikia. Vyrui – pagal jo skonį gražaus kūno, visiško patenkinimo lovoj, nuolankumo, nesikišimo į jo reikalus, paklusnumo, gero vaizdo viešumoj, tvarkingų namų. Moteriai – pinigų, gražių namų, vardinių rūbų, brangių automobilių. Kaip įsivaizduoju jų gyvenimą? Vyras – “tavo užpakalis nukaręs, varyk sportuot”, “tavo krūtinė per maža, reikia didint”, “ką čia apsirengei, tu nori man gėdą padaryt?”, “nė nebandyk niekur eit, šiandien noriu (...kas nors labai gašlaus...)”, “nesvarbu, ko tu nori, bus taip”, “nusigenėk savo krūmus, negaliu žiūrėt”, “šito jovalo aš nevalgysiu” ir panašiai.

Moteris – “bet aš sportuoju 3 val. per dieną”, “gerai, manau man kaip tik D dydžio krūtinė”, “apsirengsiu tuojau tą leopardo rašto suknelę, kur tu padovanojai”, “gerai, brangusis, tuoj apsivelku tuos naktinukus”, “bet aš labai norėčiau pas savo sesę nuvažiuoti”, “tai kad ten tik trys plaukeliai”, “atsiprašau, kad persūdžiau, kitą kartą skaniau pagaminsiu” ir panašiai.

Dar nepaminėjau apie mėlynes po akim... nuolatinį žeminimąsi dėl kiekvieno lito manikiūrui ar naujam sijonui... apie atimamus automobilius, nes nepaklusai... apie bendravimą tik su tais, kas įtinka jam... apie jo meilužes, kurios taip pat siekia tų brangių sijonų... apie seksą, jaučiant, kad tu tik kūnas, kurio šiuo metu jam reikia... apie juokelius dėl baisaus celiulito ant 23 metų merginos, sveriančios 50 kg, kojų... apie mintis, kurios tikrai apninka – dėl ateities, santuokos, vaikų ir kada tave iškeis į kitą, jaunesnę...

Nemanau, kad barakudos gyvenimas skirtinguose visuomenės sluoksniuose yra labai skirtingas. Tiek prakutę nelegalių versliukų vystytojai, tiek didelių firmų savininkai, jaučia, kad barakuda jiems priklauso, jie ją perka. Man tai – vergovė. Kai prarandi savo laisvą valią, tampi vergu.

Nežinau, ar teisingai įsivaizduoju barakudų gyvenimą, bet noriu paklausti. Mielos barakudos, ar jūs tikrai laimingos?

P. S. Šiuo rašinėliu nenoriu nieko pažeminti ar nuteisti. Visi renkamės savo kelią. Noriu tik paskatinti merginas būti savarankiškomis, pačioms priimti sprendimus, nesižeminti dėl materialių dalykų. Norėčiau, kad daugiau moterų gerbtų save.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!