Pasakiška gruodžio mėnesio nuotaika, kai net mėlynanosiai benamiai, prašantys išmaldos, trumpam, vėl tampa žmonėmis, aplink visur žybsinčios lemputės, pasipuošę pardavėjai, visur ausis džiuginanti kalėdinė muzika nori nenori mintyse nukelia į smagią praeitį, į vaikystę – kai lankomuose darželiuose ir mokyklose buvo dainuojamos kalėdinės dainos ir gaminamos kalėdinės atvirutės, kai snieguotą Kalėdų rytą, kieme nuoširdžiai džiaugdavomės ir dalindavomės, dar visai neseniai po eglute rastomis ir atsargiai išvyniotomis dovanomis.
Nors laikas skuba taip lėtai, vis tik daugelis net nepastebėjo, kada nuostabiausia metų šeimos šventė, Kalėdos, virto „Pirkėdomis“.
Nesibaigiančios lenktynės, kas aplankys daugiau parduotuvių, kas nupirks daugiau išmanesnių ir brangesnių dovanų, kas prašmatniau papuoš eglutę ir aplankys daugiau, taip vadinamų kalėdinių koncertų, kurie su Kalėdomis turi tiek pat bendra, kiek keptuvių gamintojai su jose kepamu maistu.
Visas kalėdinis škvalas tik dėl to, kad vaikai galėtų pasigirti vis išmanesnėms ir, be abejo, brangesnėmis dovanomis, vyrai galėtų pasipuikuoti išragautais nepigiais gėrimais, o moterys – kibirais prigamintų salotų ir užkandžių.
Emigrantai ir vėl užvers tėvų namus brangiais virtuviniais kombainais, brangiais kvepalais ir konjakais, net nesusimąstydami, kad vis tik geriausia dovana tėvams būtų jų, šiltai prikūrentose trobose krykštaujantys anūkai ir linksmai besišnekučiuojantys bei mamos keptus kūčiukus ragaujantys broliai ir seserys.
Vis sunkiau Kalėdas pavadinti šeimos švente, ne tik dėl emigracijos išdraskytų šeimų, bet ir dėl vis sunkiau ir ilgiau dirbančių tėvų, neretai paliekančių savo mylimus vaikus vienus, per jiems laukiamiausias šventes, vien tam, kad neatsiliktų nuo mados, vien tam, kad nupirktų madingas, dažnai ir nepigias dovanas. Nuo darbų ir streso pajuodusiais paakiais, tik trumpam prie Kūčių stalo prisėdantys tėvai, tik trupinėlį laiko teskirdami vaikų nuostabiausiai akimirkai – dovanų išvyniojimui... Sunkių darbų ir ilgų darbo valandų dėka žmonėms vis mažiau laiko lieka pasimėgauti tikromis, šventiškomis, šeimyniškomis Kalėdomis.
Komercija, reklamos ir darbdaviai baigia atimti iš žmonių tikras jaukias ir be streso Kalėdas. Besidairydami tik pelnų, susikaupimo ir ramybės laiką begėdiškai verčia nesibaigiančiu chaosu ir tikromis „pirkėdų“ lenktynėmis. Šimtai, dovanojamų ir gaunamų, nereikalingų dovanų, tūkstančiai, į bendrą krūvą sumaišytų, tiek artimiesiems, tiek beveik nepažįstamiems žmonėms nenuoširdžių sveikinimų socialiniuose tinkluose ir visiškai užmirštas nuoširdžiai užrašytas ir paštu nusiųstas kalėdinis atvirukas, kuris, skirtingai nei brangaus viskio butelis ar naujas telefonas – iki ašarų gali pralinksminti tėvus, senelius ir senus draugus.
Jaukių, šeimyniškų ir nebrangių Kalėdų visiems.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.