Iškilus rimtai bėdai ir norint, kad mano kaip teisės būtų apgintos, atsimušiau į abejingumo sieną. Manau, kad buvo pasišaipyta iš mano vartotojo teisių pačios Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos. Istorija prasidėjo, kai nuvariau mašiną į autoservisą atlikti variklio diagnostiką, nes mašinos variklis vieną dieną pradėjo dirbti netolygiai ir padidėjo išmetamų dūmų kiekis.

Automobilį „VW Passat“ buvau nusipirkęs prieš 10 dienų. Jį prieš perkant nuvarėme, kad praeitų techninę apžiūrą į kitą bendrovę. Apžiūra parodė, jog mašina tvarkinga, todėl ją ir nusipirkau. Tačiau, kaip minėjau, kažkas atsitiko ir reikėjo patikrinti, kas negerai.

Autoservise atlikus diagnostiką, gedimų nebuvo rasta, tačiau buvo dar pasiūlyta patikrinti variklio cilindrų kompresiją. Todėl mašina servise buvo palikta per naktį, kad ryte iš karto būtų galima atlikti patikrinimą. Patikrinimas parodė, jog viename cilindre kompresija yra mažesne negu kituose ir reikės variklio remonto. Pasiteiravus serviso darbų atlikimo kainos, buvo nuspręsta remontą atlikti kitur ir mašiną iš autoserviso pasiimti vakare. Tada visos bėdos ir prasidėjo.

Nuvažiavus vakare pasiimti mašinos į servisą buvo pasakyta, jog automobilis tapo nebevažiuojantis, nes išvarant mašiną iš garažo įvyko variklio gedimas, t.y. švaistiklis išlindo per bloką, tokiu būdu visiškai sugadindamas variklį. Servisas šioje situacijoje nematė jokios savo kaltės, kad atvarytas automobilis savo eiga iš autoserviso savo eiga išvažiuoti nebegalėjo. Buvo bandoma tartis, kad automobilį sutvarkytų sumažinant darbų kainą, tačiau servisas kategoriškai nesileido į kalbas ir pasakė: „Mašina buvo blogos būklės ir jau „tiek betrūko“, kad sugestų. Nėra jokio skirtumo, ar jis sugedo pas mus servise, ar jis būtų sugedęs jums bevažiuojant gatve“.

Nusprendžiau kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, kadangi man nesuvokiama, kaip gali servisas priimti važiuojančią mašiną patikrai, o grąžinti po patikros jau nebevažiuojantį automobilį. Kreipęsis į šią instituciją turėjau vilčių, jog galėsiu įrodyti serviso kaltę. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos darbuotojas, išklausęs visą istoriją, patarė parašyti raštą servisui su visa situacija ir reikalavimais serviso atžvilgiu. Kaip nurodė specialistas, atsakymas turi būti gautas per 10 kalendorinių dienų bet kokiu būdu, t.y. paštu, el. paštu ar pristatytas asmeniškai.

Kaip ir tikėjausi, atsakymo per 10 dienų nesulaukiau. Praėjus 12 dienų, sulaukiau skambučio iš serviso. Serviso savininkas paklausė, ar nežadu pasiimti jų atsakymo, tačiau pasakiau jiems, kad buvau minėjęs, jog jie turi pristatyti man atsakymą per 10 dienų ir man nepriklauso nuvažiuoti jo pasiimti, juolab, kad neturėjau mašinos, kuri vis dar stovėjo servise, nes specialistas buvo nurodęs, jog mašina turi likti ten ir jai nieko negalima daryti, kol nebus apžiūrėta ekspertų.

Paskambinus tam pačiam specialistui supratau, jog jo nuomonė dėl situacijos jau pasikeitė. Jis patarė nuvažiuoti pasiimti atsakymą iš serviso. Kai pasakiau Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos specialistui serviso poziciją, specialistas netiesiogiai pasiūlė susitaikyti su situacija ir pripažinti savo klaidą. Nebesiūlė jokios išeities, kaip pradžioje, taip pat nebebuvo jokios kalbos apie ekspertų patikrinimą, nes, jo nuomone, niekaip nepavyks įrodyti, jog serviso padaryta žala automobiliui yra serviso kaltė.

Tad leiskite paklausti, kam reikia mulkinti paprastus žmones ir vedžioti už nosies? Aš dvi savaites tikėjausi, jog bus apgintos mano teisės, laikiau automobilį servise ir negalėjau jo remontuoti kitame servise, nes specialistas nurodė, kad mašina turi likti tokios būklės. Ar aš tam išlaikau iš savo mokamų mokesčių šio specialisto darbo vietą, kad būčiau jo paties vedžiojamas už nosies?

Automobilio remontas man dabar atsieis 1500-2000 Lt., o tai nemaža suma. Tad norėčiau sužinoti, kokias teises gina Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI situaciją pakomentavo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Paslaugų kontrolės skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Leopoldas Konopackas.

„Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnis numato, kad vartotojas manydamas, kad paslaugos teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, pirmiausia turi kreiptis į paslaugos teikėją (šiuo atveju autoservisą) ir nurodyti savo reikalavimą. Jeigu paslaugos teikėjas netenkina vartotojo reikalavimų, o vartotojas mano, kad jo teisės pažeistos, vartotojas privalo raštu kreiptis į paslaugos teikėją ir išdėstyti savo reikalavimus.

To straipsnio 2 dalis numato, kad paslaugos teikėjas, nesutikdamas su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai nenumato kitaip, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Šių dokumentų kopijos privalo būti pridėtos prie pardavėjo, paslaugų teikėjo atsakymo vartotojui.

Vadovaujantis Jūsų pateiktais teiginiais, inspektoriaus (vardas ir pavardė redakcijai ir inspektoriui žinomi – DELFI) tokią konsultaciją ir suteikė.

Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo 20 straipsnis nenumato kokiu būdu atsakymas turi būti pateiktas. Vartotojui aptariamu atveju, Įstatyme nurodyta, kad paslaugos teikėjas teikia atsakymą ir, jei vartotojas raštu nurodo adresą, tai ir tuo adresu turėjo gauti atsakymą, jei abi pusės nesutarė kitaip.

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – Inspekcija) raštiško skundo, kurio pagrindu būtų pradėtas tyrimas, nėra gavusi. Viešojo administravimo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 77-2975) 23 straipsnio nuostatos nustato, kad skundo pateikimo faktas patvirtinamas dokumentu ir privalo būti vartotojo pasirašytas. Skundai tiriami oficialiai pateikti. Tyrimą inspektorius gali atlikti, tik registruoto skundo atveju, gavęs skyriaus vedėjo raštišką pavedimą. Telefoninių konsultacinių pokalbių pagrindu tyrimas neatliekamas, paaiškinimus galima gauti per konsultacijų liniją telefonu 8 706 64 939“, - nurodė jis.