Kai reikia kautis už nutrijų gerovę narveliuose, nuo norinčių palaikyti ir jų plakatų lūžta visas Gedimino prospektas. Kai kokia nors organizacija pašaukia gelbėti Labanoro girią, tūkstančiai traukia gėrėtis mišku ir žygiuoti kirtimais. Kai reikia kautis už plastiką pasauliniame vandenyne, galime plėšti nuo krūtinės Kinijoje be valymo įrengimų pagamintas maikutes ir sakyti, kad mes jaunoji karta. čia mūsų ateitis ir leiskite mums gyventi.
Kai nuo dūmų dūsta Dzūkija, norinčių palaikyti vietinius nėra. Kalbu apie organizacijas, fondus, aktyvistus ir kitus finansuojamus veikėjus. Ar čia dabar taip pasaulis surėdytas, kad finansuojama kova už PASAULINĮ VANDENYNĄ, kur po mitingo bus iš fondų kišenės bus apmokėti pietūs, yra super ir hypas. O nemokamas protestas dėl valdžios neveiksnumo ir galimos ekologinės katastrofos krašte, kuriame pats gyveni ir gyvens tavo vaikai, jau į programą nebeįeina?
Tiesiog klausiu.
Pateikiame originalų Arūno Milašiaus feisbuko įrašą: