Pradedant nuo praeitų metų vasaros. Mokslo metai buvo prailginti savaite. Na, ir tai nebuvo jau šitaip blogai, mokinio atžvilgiu. Tiesiog paskutines savaites ničnieko nedarėme (nebent vadinsite visiškai su pamoka nesusijusių filmų peržiūras rimta veikla), ir eiti į mokyklą nebuvo taip sunku vien dėl to, kad oras dar buvo patenkinamas. Nors mokinių audros ir pernai nerimo, kažkaip su viskuo susitaikėme ir tai praėjo...
Ir štai, šie metai! Atleista švietimo ministrė, kuri patvirtino šį sprendimą, mokiniai vidurinėje mokosi TRIS vasaros savaites! JĖGA! Juk taip linksma! Jūs, gerbiama ministerija, gelbėjate mus, mokinius, nuo dykaduoniavimo! Padedate mums ieškoti gyvenimo tikslo ir ruoštis brandžiai, šviesiai ateičiai, kad mūsų galvos prigrūstos „reikalingiausios“ informacijos galėtų judėti gyvenimo taku nieko nesibaimindamos ir visus nesklandumus protingai pasitikdamos...
„Vasarą mokytis yra smagu“ – paprasta frazė, deja, šiais metais man girdėti jos neteko. Kaip gera galvoti apie naujai atsivėrusias perspektyvas ir naudingai leidžiamą laiką... Štai toks projektas vasarai skamba ne tik įkvepiančiai, bet ir leidžia didžiuotis mūsų šalies švietimu. Kiek iš to pasitvirtina? Nedaug!
Matyt, tiek purkštaudama turėčiau pagrįsti savo žodžius ir aš, priešingai nei Švietimo ministerija, tai padaryti galiu! Jau kelias savaites mes mokykloje nieko naudingo nedarome, nes programos yra išeitos. Aš suprantu, kad šiuo metu turime galimybę vykdyti ekskursijas ir pan., bet tikrai ne kiekviena šeima turi tam biudžetą, o tuo labiau ne kiekvienas miestas - galimybes (mažų miestelių mokyklos negali kasdien į didmiesčius pamokų kelti). Kitas dalykas, atmosfera mokykloje, kaip Zombių Apokalipsėje. Mokiniai aplsta, sėdi pamokose apspangę, o smagiausia būna, kai jų nosys pradeda neatlaikyti sąlygų ir nuo karščio kraujas upeliais ima tekėti. Visi vangūs ir pasidavę, pasišlykštėję ir pasipiktinę kasdien susitinkame mokykloje, todėl bendravimas irgi nėra pats linksmiausias. 37 užfiksuoti laipsniai kabinete buvo net kelis kartus! Aš sakau, motyvacijos nėra nė kruopelės, tad ir mokinių vidurkiai spėjo kristi, ir net po kelis balus!
Kreipdamasi į valdžios atstovus, noriu Jų ir taip pat savęs paklausti, ar mūsų šalis tikrai priėmė teisingą sprendimą.
„It's not a big deal!“. Vaikai šiais laikas ir taip atbukę. Vaikai šiais laikais nežino ką daro. Vaikai šiais laikais per daug nemotyvuoti. Vaikai šiais laikais neišmano ko jiems reikia. Vaikai šiais laikais tinginiai, neveiklūs, degraduojantys nevykėliai! Štai mano laikais kitaip buvo... Tai tokie tie argumentai, ar kaip? Nes va tiek iš palaikančių šią naujovę ir girdžiu... Džiugu, kad bent jau jų tik nedidelė dalis mūsų visuomenėje...
Taigi, brangi mano valdžia ir visi atsakingi asmenys, ne kas kitas, bet Jūs, mielieji, šiuos vaikus užauginote... Ne kas kitas, bet Jūs juos toliau dugnan tempiat. Emigracijos mastais nesistebėkite, jeigu pasirinkimą turėčiau, čia tikrai nesimokyčiau ir kitiems taip kankintis neleisčiau.
Aš žinau, kad nieko padaryti negaliu ir kad šis tekstas nieko vertas, bet geriau kalbėti negu tylėti, kai yra ką pasakyti...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.