aA
Ką tik perskaičiau vienuoliktoko laišką apie būsimą (ne)tarnybą kariuomenėje, apie trokštančius karjerų jo klasiokus ir būsimą daugumos jų emigraciją. Ir labai norėčiau pasidalinti kilusiomis mintimis ir sulaukti kitų skaitytojų komentarų.
Šauktiniai
Šauktiniai
© KAM

Vienuoliktoko laiškas pradedamas pasakojimu, kad moksleiviai pradėjo tyčiotis iš svečio – iš vyresnio žmogaus, iš svečio. Iš karininko. Ne uždavinėti klausimus, ne ginčytis, o tyčiotis.

Papasakojo apie algas – vienuoliktokams juokinga.

Parodė maistą – juokinga. „Pateikti liūdniausi sumuštiniai ir bananas"“. O tai koks maistas yra „ne liūdnas“? Ar tai, ką valgo mokykloje, irgi liūdna? O namuose? Iš tiesų liūdna, kada jaunas žmogus, pats dar nieko nepasiekęs ir nesukūręs, net elementariausiame maiste mato „liūdesį“. Ir teigia, kad maistas blogas, nors remiasi ne savo ar artimųjų patirtimi, o gandais. Viską vainikuoja pareiškimas apie lyčių nelygybę, konstatuojamas faktas, kad karjeros kariuomenėje nesukurs ir bendrai, dauguma jų emigruos.

Pirma mintis perskaičius laišką – kas tai per mokykla ir kokie joje vaikai mokosi, jei dauguma vienuoliktokų elgėsi su vyresniu žmogumi lyg turėdami psichologinių problemų. Kokį jie išsilavinimą gauna, kaip jie auklėjami namuose ir mokyklose, jei tyčiojasi iš svečio?

Toliau darosi dar baisiau – „visi žada iš čia emigruoti“. Net Lietuvos nebeliko. Liko tik kažkoks „čia“, iš kur emigruos. Net nemėgins kažko kitko, ne tarnybos kariuomenėje siekti (apie kariuomenę jie jau išsakė požiūrį); bendrai net nemėgins kažko siekti Lietuvoje, ar kalbant to vienuoliktoko žodžiais, „čia“. Ar toks vaikų požiūris į Lietuvą – tai jų tėvų „auklėjimo“ rezultatas, ar tokį požiūrį jie įgijo mokykloje? Jei tai tėvų „nuopelnas“, kur tada buvo mokytojai, kurių pašaukimas – auklėti jaunąją kartą ir ruošti būsimus Lietuvos piliečius gyvenimui. Pirmiausia gyvenimui „čia“. O jei tokį požiūrį į valstybę, į jos sargą – kariuomenę – įskiepijo mokykla, tai ar mūsų švietimo sistema pati sunkiai neserga? Ar tie mokytojai, kurie užuot mokiniams skiepiję pagarbą artimam savo ir Tėvynei, žiūri kaip mokiniai tyčiojasi ir mato save tik emigracijoje, yra verti tų pačių, mažų, kaip jie sako, atlyginimų? Ar už broką galima išvis kažką mokėti? Juk jei autoservise jums užuot uždėję padangas, jas supjaustys, vargu ar norėsite tokiems meistrams mokėti nors centus... O čia juk svarbiau nei padangos. Kalbame juk apie Lietuvos ateitį. Kalbame apie tuos, kurie kurs Lietuvą. Nors, kaip duoda suprasti, šis vienuoliktokas jokios ateities Lietuvoje jis nekurs. Nes jis ir jo bendraamžiai nori emigruoti.

Kieno tai problema – ekonomikos, švietimo, kultūros? Nejučia prisimenu istoriją. 1918-1940 metų laikotarpyje gyvavusi Lietuva ir jos švietimas valstybei davė ne tik menininkus, sportininkus ir išradėjus (vien Antanas Gustaitis ko vertas), bet ir tokį patriotizmo bei meilės Lietuvai užtaisą, kad jo pakako ne tik pokario rezistencijai, bet praėjus net pusšimčiui metų dar užteko dvasinio užtaiso ir Sąjūdžiui, ir Nepriklausomybės atkūrimui. Taip vadinamoje „smetoniškoje Lietuvoje“ net emigrantai palikdavo šalį su mintimi užsidirbti pinigų tam, kad grįžę į Lietuvą nusipirktų joje žemės ar įkurtų verslą. Prisiminkime Adolfą Ramanauską – Vanagą. Juk galėjo ramiausiai grįžt į JAV, kurioje gimė, ir sėkmingai ten daryti karjerą. Tačiau pačiu sunkiausiu Lietuvai metu nenusisuko nuo jos, o paaukojo viską. Ir štai, tokiame istoriniame fone, skaitau dabartinio vienuoliktoko, gimusio laisvoje Lietuvoje, (ne)auklėjamo laisvos Lietuvos mokytojų mintis – „pasityčiojo“, „liūdniausi sumuštiniai“, „mūsų dauguma emigruos“.

Kokia ateitis laukia Lietuvos, jei tokių vienuoliktokų dauguma ir kitose mokyklose? O kokia ateitis laukia pačių vienuoliktokų, turbūt niekur ir niekada negirdėjusių žodžio „pareiga“, vienuoliktokų, kurie tyčiojasi iš vyresnių, kuriems reikia ne „liūdnų sumuštinių“, o nežinia ko, nors jie dar niekam neužsidirbo ir nepasiekė visiškai nieko? Man liūdna, jei tie vienuoliktokai galvoja, kad kažkur emigravę jie visko sulauks auksiniame dubenėlyje, patys neįdėję daug pastangų ir neišlieję daug prakaito.

Elementariausia pagarba vyresniam žmogui išgaravusi. Elementariausia pareiga Tėvynei turbūt mirė dar nė negimusi.

Užbaigdamas rašinį noriu paklaust to vienuoliktoko (ar panašiai mąstančių kitų vienuoliktokų) – ar jūs susipažinę su tarnyba Izraelio kariuomenėje? Ar žinote kiek laiko toje šalyje reikia tarnauti? Ir ar žinote, kad nors tarnyba tos šalies kariuomenėje yra žymiai sunkesnė ir pavojingesnė nei tarnyba Lietuvos kariuomenėje, jaunieji izraeliečiai ne tik kad nevengia tarnybos joje, tačiau netarnavusius kariuomenėje jie patys laiko visiškai neįgaliais, visiškai niekam netinkamais asmenimis, o iš jaunuolių, nenorinčių tarnauti kariuomenėje, šaiposi merginos (kurios irgi tarnauja) ir vadina tokius asmenis „nesveikais“.

Ir kas ne mažiau svarbu, nei gyvenimų, nei karjerų, nei svajonių Izraelio piliečiai, tarnaudami savo šalies kariuomenėje, nesusigriauna. O tarnauja jie ne po devynis mėnesius, o po trejus metus – vaikinai ir po dvejus – merginos. Ir šalis klesti. Ir nereikia jiems „iš ten“ emigruoti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(73 žmonės įvertino)
3.8904

Po vyro komentaro pasidarė bloga: daugiau į pliažą kartu nevažiuosiu (241)

Savaitgalį buvome išlėkę prie ežerų. Pliažas, kaitri saulė, vėsus vanduo, ko daugiau reikia.

Pakeliui į darbo balių mergina pasiklydo: išvydusi šviesas supratau – mane persekioja (76)

Mano istorija yra pamokanti abiem pusėms. Kartą važiavau į bendradarbių renginį iš Vilniaus....

Naktį po laidotuvių moteris patyrė ypatingą reiškinį – tai paveikė ir jos kūdikį (37)

Aš niekada netikėjau nei susidūrimais su vaiduokliais, nei paranormaliais reiškiniais, todėl šis...

Įtarimas apie didelį vaikino melą kilo dėl vienos detalės – patikrinti nebuvo sunku (47)

Susipažinau su vyru. Pažintis, kaip ir dabar įprasta, įvyko internete . Po kurio laiko...

Statybininkai nugirdo moters pokalbį su kolege: po jų komentaro norėjau prasmegti skradžiai (48)

Turiu pasiūlymą visiems: prieš pradėdami kalbėti įsitikinkite, kad esate tik su tuo, ko norite...

Top naujienos

Kraustytis iš Seimo viešbučio nori ne visi: netiki, kad butą Vilniuje išsinuomos už 300 eurų (2)

Seime kelią skinasi įstatymo projektas, pagal kurį be kita ko būtų atsisakoma ir Seimo...

Lietuvos pašto veiklą verslininkas vadina absurdiška: laiškas į JK keliauja jau tris mėnesius (66)

„Delfi“ redakcija sulaukė verslininko laiško, kuris teigia susidūręs su Lietuvos pašto...

Situacija Baltarusijos pasienyje gali keistis žaibiškai: turime reaguoti nedelsiant (240)

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neteisėto...

Kunigas nepraranda vilties rasti tėvą: kasdien meldžiuosi, kad būtų gyvas ir galėčiau jį apkabinti

Į „Delfi“ su itin asmenišku pagalbos prašymu kreipėsi Kijeve gyvenantis kunigas Andrejus...

„Globalios Lietuvos“ laureatai atsisako priimti apdovanojimą iš Nausėdos papildyta 20.50 (146)

„Globalios Lietuvos“ apdovanojimų laureatai atsisako priimti šį apdovanojimą iš prezidento...

Pilate alų ant šašlyko? Specialistas amžiams ir visiems laikams atsakė – verta tai daryti ar ne (3)

Ne vienas lietuvis kepdamas šašlyką ant jo užšlaksto alaus tikėdamasis, kad mėsa taps...

„Laimingiausia pasaulio šalis“ laukia migrantų: pasiektas lūžio taškas (23)

Į laimingiausia pasaulio šalimi ne kartą pripažintą Suomiją turėtų plūste plūsti žmonės,...

Antrasis rinktinės testas: Lietuva – Rusija (160)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antradienio vakarą Kauno „Žalgirio“ arenoje žaidžią...

Princas Charlesas ėmėsi gudraus plano: tai jo kerštas karališkąją šeimą išdavusiam Harry?

Princas Charlesas ketina užtikrinti, kad jo dvimetis anūkas Archie niekados netaptų princu.

Interjero dizainerė 120 kv. m vilniečių name sukūrė jaukumą: pasižvalgykite (15)

Karantinas parodė, kaip svarbu turėti erdvius ir jaukius namus, kuriuose būtų galima ne tik...