aA
Ką tik perskaičiau vienuoliktoko laišką apie būsimą (ne)tarnybą kariuomenėje, apie trokštančius karjerų jo klasiokus ir būsimą daugumos jų emigraciją. Ir labai norėčiau pasidalinti kilusiomis mintimis ir sulaukti kitų skaitytojų komentarų.
Šauktiniai
Šauktiniai
© KAM

Vienuoliktoko laiškas pradedamas pasakojimu, kad moksleiviai pradėjo tyčiotis iš svečio – iš vyresnio žmogaus, iš svečio. Iš karininko. Ne uždavinėti klausimus, ne ginčytis, o tyčiotis.

Papasakojo apie algas – vienuoliktokams juokinga.

Parodė maistą – juokinga. „Pateikti liūdniausi sumuštiniai ir bananas"“. O tai koks maistas yra „ne liūdnas“? Ar tai, ką valgo mokykloje, irgi liūdna? O namuose? Iš tiesų liūdna, kada jaunas žmogus, pats dar nieko nepasiekęs ir nesukūręs, net elementariausiame maiste mato „liūdesį“. Ir teigia, kad maistas blogas, nors remiasi ne savo ar artimųjų patirtimi, o gandais. Viską vainikuoja pareiškimas apie lyčių nelygybę, konstatuojamas faktas, kad karjeros kariuomenėje nesukurs ir bendrai, dauguma jų emigruos.

Pirma mintis perskaičius laišką – kas tai per mokykla ir kokie joje vaikai mokosi, jei dauguma vienuoliktokų elgėsi su vyresniu žmogumi lyg turėdami psichologinių problemų. Kokį jie išsilavinimą gauna, kaip jie auklėjami namuose ir mokyklose, jei tyčiojasi iš svečio?

Toliau darosi dar baisiau – „visi žada iš čia emigruoti“. Net Lietuvos nebeliko. Liko tik kažkoks „čia“, iš kur emigruos. Net nemėgins kažko kitko, ne tarnybos kariuomenėje siekti (apie kariuomenę jie jau išsakė požiūrį); bendrai net nemėgins kažko siekti Lietuvoje, ar kalbant to vienuoliktoko žodžiais, „čia“. Ar toks vaikų požiūris į Lietuvą – tai jų tėvų „auklėjimo“ rezultatas, ar tokį požiūrį jie įgijo mokykloje? Jei tai tėvų „nuopelnas“, kur tada buvo mokytojai, kurių pašaukimas – auklėti jaunąją kartą ir ruošti būsimus Lietuvos piliečius gyvenimui. Pirmiausia gyvenimui „čia“. O jei tokį požiūrį į valstybę, į jos sargą – kariuomenę – įskiepijo mokykla, tai ar mūsų švietimo sistema pati sunkiai neserga? Ar tie mokytojai, kurie užuot mokiniams skiepiję pagarbą artimam savo ir Tėvynei, žiūri kaip mokiniai tyčiojasi ir mato save tik emigracijoje, yra verti tų pačių, mažų, kaip jie sako, atlyginimų? Ar už broką galima išvis kažką mokėti? Juk jei autoservise jums užuot uždėję padangas, jas supjaustys, vargu ar norėsite tokiems meistrams mokėti nors centus... O čia juk svarbiau nei padangos. Kalbame juk apie Lietuvos ateitį. Kalbame apie tuos, kurie kurs Lietuvą. Nors, kaip duoda suprasti, šis vienuoliktokas jokios ateities Lietuvoje jis nekurs. Nes jis ir jo bendraamžiai nori emigruoti.

Kieno tai problema – ekonomikos, švietimo, kultūros? Nejučia prisimenu istoriją. 1918-1940 metų laikotarpyje gyvavusi Lietuva ir jos švietimas valstybei davė ne tik menininkus, sportininkus ir išradėjus (vien Antanas Gustaitis ko vertas), bet ir tokį patriotizmo bei meilės Lietuvai užtaisą, kad jo pakako ne tik pokario rezistencijai, bet praėjus net pusšimčiui metų dar užteko dvasinio užtaiso ir Sąjūdžiui, ir Nepriklausomybės atkūrimui. Taip vadinamoje „smetoniškoje Lietuvoje“ net emigrantai palikdavo šalį su mintimi užsidirbti pinigų tam, kad grįžę į Lietuvą nusipirktų joje žemės ar įkurtų verslą. Prisiminkime Adolfą Ramanauską – Vanagą. Juk galėjo ramiausiai grįžt į JAV, kurioje gimė, ir sėkmingai ten daryti karjerą. Tačiau pačiu sunkiausiu Lietuvai metu nenusisuko nuo jos, o paaukojo viską. Ir štai, tokiame istoriniame fone, skaitau dabartinio vienuoliktoko, gimusio laisvoje Lietuvoje, (ne)auklėjamo laisvos Lietuvos mokytojų mintis – „pasityčiojo“, „liūdniausi sumuštiniai“, „mūsų dauguma emigruos“.

Kokia ateitis laukia Lietuvos, jei tokių vienuoliktokų dauguma ir kitose mokyklose? O kokia ateitis laukia pačių vienuoliktokų, turbūt niekur ir niekada negirdėjusių žodžio „pareiga“, vienuoliktokų, kurie tyčiojasi iš vyresnių, kuriems reikia ne „liūdnų sumuštinių“, o nežinia ko, nors jie dar niekam neužsidirbo ir nepasiekė visiškai nieko? Man liūdna, jei tie vienuoliktokai galvoja, kad kažkur emigravę jie visko sulauks auksiniame dubenėlyje, patys neįdėję daug pastangų ir neišlieję daug prakaito.

Elementariausia pagarba vyresniam žmogui išgaravusi. Elementariausia pareiga Tėvynei turbūt mirė dar nė negimusi.

Užbaigdamas rašinį noriu paklaust to vienuoliktoko (ar panašiai mąstančių kitų vienuoliktokų) – ar jūs susipažinę su tarnyba Izraelio kariuomenėje? Ar žinote kiek laiko toje šalyje reikia tarnauti? Ir ar žinote, kad nors tarnyba tos šalies kariuomenėje yra žymiai sunkesnė ir pavojingesnė nei tarnyba Lietuvos kariuomenėje, jaunieji izraeliečiai ne tik kad nevengia tarnybos joje, tačiau netarnavusius kariuomenėje jie patys laiko visiškai neįgaliais, visiškai niekam netinkamais asmenimis, o iš jaunuolių, nenorinčių tarnauti kariuomenėje, šaiposi merginos (kurios irgi tarnauja) ir vadina tokius asmenis „nesveikais“.

Ir kas ne mažiau svarbu, nei gyvenimų, nei karjerų, nei svajonių Izraelio piliečiai, tarnaudami savo šalies kariuomenėje, nesusigriauna. O tarnauja jie ne po devynis mėnesius, o po trejus metus – vaikinai ir po dvejus – merginos. Ir šalis klesti. Ir nereikia jiems „iš ten“ emigruoti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(73 žmonės įvertino)
3.8904

Po Evitos Cololo laimėjimo – su apmaudu: toks gėdingas mūsų tautos bruožas (29)

Gegužės viduryje įvyko „Lietuvos balso“ finalas , kuriame, po žiūrovų balsavimo,...

Ekspertė užsirašė per TV laidas išgirstus kalbos perliukus: juokinga ir liūdna (63)

Laikas nuo vasario 16-osios iki kovo 11-osios buvo paskelbtas Kalbos mėnesiu. Ar padarė tas mėnuo...

Diskusijoje apie medžioklę atkreipė dėmesį į kitą problemą: kai kurie ir be lankų ne ten pataiko (157)

Viešojoje erdvėje medžioklės lanku šalininkų/iniciatorių minimi argumentai remiasi tuo, kad...

Paskutinieji pandemijos dienoraščio puslapiai – vairuotojas papasakojo, kaip karantinas paveikė jo šeimą (23)

Tie, kam dažnai tenka ilgą laiką gyventi toli nuo artimųjų, manau, sutiks, kad dabar tą...

Užfiksavo veganų pasipiktinimą vadovėliu: žmonės mielieji, atsipeikėkit (655)

Dėve Dėve, tsakant. Veganai visai išprotėjo. Jūs tik pažiūrėkit, kas tapo jų naujuoju taikiniu.

Top naujienos

Naujai viruso bangai rudenį reikia ruoštis jau dabar: modernios priemonės patikrai pasieniuose jau egzistuoja (77)

Atsižvelgiant į jau turimas žinias apie koronavirusą ir sezoniškumą, yra nemaža rizika, kad...

Koronavirusas Baltarusijoje: rizikuoja jau ne tik Lietuva, bet ir visa ES (171)

Iš pradžių Baltarusija neigė koronavirusą ir netgi juokėsi iš galimos pandemijos. Šiuo metu...

Ambicingame 6,3 mlrd. plane Lietuvai pasigedo kelių esminių akcentų: planuojame nubėgti maratoną, bet vos paeiname (121)

Finansų ministerijos pristatyme ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plane iš viso...

Vašingtono sprendimas – JAV antausis Maskvai ar dar vienas smūgis Europos kariniam saugumui (440)

Viena vertus, Vašingtonas aiškiai parodė Rusijai jos vietą. Kita vertus, tai rodo ir vis...

Veryga: karantiną bus siūloma pratęsti ir vasarą papildyta 15.15 (957)

Spaudos konferencijoje ministras Aurelijus Veryga sakė, kad karantiną bus siūloma pratęsti ir...

Viktoras Bachmetjevas

Esminiai dalykai: pokalbis su Algirdu Davidavičiumi: ką labiausiai pasaulyje norėtų pakeisti filosofas?

Jūsų dėmesiui jau antroji atsinaujinusios laidos „ Esminiai dalykai “ dalis. Šį kartą...

Vilčių nugalėti koronavirusą teikia jau seniai sukurta vakcina (5)

Didelis sergamumas ir mirtingumas nuo tuberkuliozės . Tokiais liūdnais pasiekimais pasaulyje...

62-ejų Sharon Stone bėgantys metai – nė motais: filmų ikona gerbėjus lepina kadrais vien su bikiniu, nesivargina ir dėl grimo (4)

Amerikiečių aktorė, prodiuserė ir buvęs modelis Sharon Stone surado saulėtąją laikotarpio,...

Veždama neįgalų tėvą namo 15-metė dviračiu numynė 1200km

15-metė Jyoti Kumari išvyko iš savo kaimo ir numynė dviračiu 1200 km, veždama ir neįgalų...

Po Evitos Cololo laimėjimo – su apmaudu: toks gėdingas mūsų tautos bruožas (29)

Gegužės viduryje įvyko „Lietuvos balso“ finalas , kuriame, po žiūrovų balsavimo,...

|Maža didelių žinių kaina