Miela Monika, jeigu būtumėte atidesnė, pastebėtumėte, kad jūsų straipsniui kažko trūksta.
Negalėdamas susitaikyti su tokia jūsų apmaudžia klaida, skubu jums į pagalbą: nepasikuklinkite ir patalpinkite dar vieną (analogišką) tekstą, tik sukeitusi vietomis kritikuojamuosius ir ginamąją, ir tada pamatysite, kad straipsnis bus toks pats geras, o jų dermė sukurs jūsų minties absoliutų objektyvumą.
Antraip, remiantis jūsų mintimis, nenoromis susidėlioja išvada: jei esi žinomas ir populiarus (tiek gerąja, tiek blogąja prasme), tai gali ir plūstis kaip mužikas, negailėdamas įvairių nepadorių epitetų ir girtas šlaistytis (ir ne bet kur, o renginyje, kuris tiesiogiai transliuojamas per TV), ir apskritai būti chamas. Jūs net nesvarstote minties, kad „gal vieną kartą reiktų mesti tą provincialų pasipūtimą ir elitizmą“ pirmiausia būtent aptariamai personai.
Vietoj to, tarsi rekomenduojate kitiems užmerkti akis, atleisti ir pamiršti, nes juk tas žmogus moka mokesčius, sukurė keletą darbo vietų ar NET aukoja labdarai, tą daro kukliai, nuoširdžiai, todėl apie tai garsiai neklykauja, ir nesvarbu, kad bent jau aš asmeniškai mačiau mažiausiai tris – keturis minėto asmens pasigyrimus šia tema (bijau net pagalvoti, kas atsitiktų, kokias pretenzijas visuomenei pareikštų verslo rykliai, nusprendę tapti socialinių tinklų žvaigždėmis).
O kol garsioji darbščioji bitutė dirba visuomenės labui, regis, visi kiti mirtingieji neveikia nieko: nei jie moka mokesčius, nei jie kuria darbo vietas ir neaukoja labdarai. Jie – tik chamai, springstantys savo nepamatuojama tulžimi, ir jei jau ko verti, tai nebent būti parodomi per „TV pagalbą“ ar kitas analogiškas laidas.
Taigi, miela apžvalgininke, nesu naivus, žinau, kad nepadarysite to, ką siūliau, todėl, cituodamas jūsų žodžius, paklausiu: jei reiktų pakartoti tą patį tekstą į akis daugybei žmonių, kurie nuolat aukoja per įvairius labdaros renginius vaikų namams, gyvūnų prieglaudoms, remia neturtingas šeimas, bet ir tuo pačiu kritikuoja, pašiepia netinkamą žinomo žmogaus elgesį ar paprieštarauja jo nuomonei, dėl ko be vargo būna pasiųstas, ar išdrįstumėte?
Atsakyti nebūtina, o, kalbant rimtai, man gaila. Gaila, kad esant tokiai ypatingai gražiai progai pagerbti tikrai to nusipelniusius ir mažai matomus žmones, buvo nueita paprasčiausiu populistiniu keliu. Iš tikrųjų, kokia prasmė vargti, ieškoti, kai viena Lietuvos šauklė vieno mygtuko paspaudimu gali operatyviai ištransliuoti reikiamą žinią, o tie, kuriems padėti, aukoti, gelbėti yra darbas ar net gyvenimo būdas, kurie garsina Lietuvą, lai ir toliau tūno šešėly, argi ne taip?
Galų gale, koks skirtumas, juk svarbiausia – švęsti!
O kad nekamuotų tokios ar panašios mintys, linkiu sau ir jums visiems neeikvoti laiko ieškant priežasčių, kodėl kažkam nepatinku, o jas tiesiog sukurti, vis mažiau vietos paliekant abejonei.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.