Jam kaip ir visiems tenka susimokėti už būstą, tad turiu omenyje visas komunalines paslaugas. Jam reikia kokybiško maisto, kiekis jo nėra didelis, bet maistas turi būti kokybiškas, ne atpigintas ir dažnai jau gendantis. Pagyvenusiam žmogui būtinai tenka jau naudotis medicinos paslaugomis: vaistai, tyrimai, o, neduok Dieve, dar didesnės problemos...
Senjoras nori ir kultūrinių renginių: kartais nueiti į teatrą, retkarčiais apsilankyti koncerte, gal į kiną, gal kokią knygą įsigyti, tiesiog žmogiški norai jam taip pat egzistuoja, nenurašykite kaip p. Maldeikienė senjorų, jie tos pačios valstybės tie patys piliečiai. Senatvė aplankys visus, nereikia širsti. Taigi, dar senjorai norėtų ir savo anūkams retkarčiais bent gimtadieniais nupirkti dovanėlę, o kodėl jam nepanorėti pasinaudoti sanatorija, pagerinti sveikatą? Daug visokių šeimyninių ir asmeninių poreikių yra.
Kai jis susiduria su negalėjimu nieko daryti, nes lėšos tik išlikimui, atsiprašau, tai varo žmogų į depresiją, jis pasijunta visiškai nereikalingas niekam. Situacija labai liūdna. Visi mes viską žinome. Labai patiko straipsnis, kur autorius puikiai išsireiškia apie seimūnus, mūsų sergėtojus ir įstatymų rengėjus: „Studijuodamas kas savaitę prirašydavau pilną sąsiuvinį ir sunaudodavau 2-3 rašiklius.
Turbūt susodinus 10 tokių studentų ir liepus kiaurą parą rašyti ir spausdinti savo darbus vis tiek neiššvaistytum tokių pinigų. Kai paprastas žmogus turi išgyventi už 1000 Lt, o seimūnas savo rašikliams išleidžia dvigubai daugiau, kyla klausimas, kam tai atrodo normalu? Be to, aš į darbą turiu nusigauti už savus pinigus, kodėl seimūnui visa tai apmokama? Gavai tuos 5000 Lt, tai prašom, už juos nusipirk ir savo automobilį bei įsipilk kuro...“
Taip pat ir paprasti verslo principai Lietuvoje negalioja... Seimo narių darbas akivaizdžiai nepelningas ir prastos kokybės, kodėl nėra etatų mažinimo? Nors ką aš čia šneku... Vis tiek švogerių krašte nieko nepakeisim.. .Kažką turime keisti – turime keisti požiūrį į darbą, visi privalo atsakyti už atliktą darbą, neįsivaizduoju, kaip galime kaip Seime šitiek eksperimentuoti ir rūpintis beveik tik savo reikalais, kaip?
Kaip juos pakeisti, kai patenkama pagal sąrašus ir laimėjusias partijas. Uždaras ratas, dešimtmečiais sukasi tuo ratu žmonės, kurie tik alina valstybę. Viskas čia kaip ant lėkštutės aišku, bet pakeisti neįmanoma, nes ta dalis žmogėnų savo vietelės neužleis. Tai tiek, norisi matyti Lietuvą kitokią ir seniai ji jau galėjo būti kitokia, bet stabdžių labai daug.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pasidalinkite savo patirtimi – kokių pajamų reikia jums, norint oriai gyventi sostinėje? Kokios Jūsų šeimos išlaidos? Galbūt pastebėjote, kaip skiriasi išgyvenimo kaina Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose?
Savo patirtimi galite pasidalinti žemiau arba čia: