Atrodė, kad valstybė turėtų būti sotesnė, nes mūsų visuomenė sparčiai senėja, o dirbančiųjų, kurie savo įmokomis išlaiko pensininkus – kuo toliau, tuo mažiau. Na, o žmonėms tokiu būdu suteikta galimybė užsitikrini finansiškai „sveikesnę“ senatvę. Tačiau pastaruoju metu priimami sprendimai verčia nuogąstauti, ar sistema, atrodytų, sukurta tam, kad abi pusės laimėtų, iš viso turės laimėjusiųjų?
Beje, kad nebūčiau apkaltintas tuo, kad tiesiog pilstau iš tuščio į kiaurą, turiu pasakyti, kad pačiam teko įsitikinti, kaip realiai veikia pensijų kaupimo sistema ir kokie jos vaisiai. Tiesa, man pačiam pensijos teks laukti ne vienus metus ir, kaip sakoma, dar ne vieną kalną nuversti. Tačiau visai neseniai į pensiją išėjo mano tėtis.
Jis papildomai pensijai kaupti pradėjo dar 2004-aisiais, pirmaisiais dabartinės sistemos veikimo metais. Per tuos metus jis sukaupė 65 tūkst. litų.
Jeigu paklausite – didelė tai suma ar maža, tai atsakymas, ko gero, priklauso nuo kiekvieno žmogaus poreikių. Aš manau, kad, palyginus su sąlyginai neilgu kaupimo laikotarpiu, suma yra pakankamai solidi. Antra vertus, ne sumos klausimas šiuo atveju yra svarbiausias. O tai, kad
sistema apskritai veikia. Ir kad mūsų šalyje tas, kas nori, gali pasirinkti senatvei kaupti papildomai, o paskui, atėjus nustatytam terminui, tas lėšas gauna pats arba jo artimieji.
Tačiau klausimas, kuris šiuo metu, ko gero, labiausiai kankina tokius piliečius kaip aš, papildomai kaupiančius lėšas – ar vieną dieną pensijų kaupimo sistema Lietuvoje apskritai nenustos egzistavusi? Tokias, tikėkimės, skubotas, prielaidas skatina daryti pastarųjų metų valstybės sprendimai.
Prisiminkime – pačioje pradžioje įmokos, kas mėnesį pervedamos į pensijų fondus, siekė 5,5 proc. nuo asmens darbo užmokesčio. Paskui jos buvo sumažintos iki 3 proc., dabar mokama tik 1,5 proc. Tiesa, praėjus ekonominiam sunkmečiui, žadėta jas atstatyti.
Negana to, kad šis pažadas nebuvo ištesėtas, šiuo metu vis garsiau prabylama apie tai, kad šios įmokos apskritai gali būti sustabdytos. Išties netikėtas posūkis po to, kai įvedus pokyčius pensijų sistemoje buvo teigiama, kad tai – bene geriausia galimybė kovoti su visuomenės senėjimo padariniais ir šlubuojančia „Sodros“ sistema.
Keistai skamba ir viešumoje pasigirstantys pareiškimai, esą pensijų kaupimo sistema – nepalanki paprastam žmogui. Juk ar ne asmuo pasirenka pats kaupti papildomai? Jis laisva valia nusprendžia, kad dalis jo uždirbtų lėšų būtų investuojamos, ir gali stebėti, kaip tai daroma.
Kodėl šią galimybę norima atimti? Atsakymo nežinau. Tačiau šiuo metu situacija, susidariusi tarp valstybės ir papildomai lėšas senatvei kaupiančių žmonių, panašėja į tokią: duodu tau arklį, kad galėtum savo žemėje pasisodinti medį ir tada iš tavęs atimu žemę. Kita vertus, tikiuosi ir tikiu, kad tai tik laikina padėtis ir prie didesnės savo ateities pensijos turėsime galimybę prisidėti ir patys.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!