Klausimas – kas kaltas dėl tokių įvykių? Kaip tai pažaboti ir ar tikrai visomis išgalėmis siekiama, kad „kelių gaideliai“ būtų sutramdyti? Akivaizdu, jog visišką atsakomybę privalo prisiimti asmenys, sukėlę tokius eismo įvykius. Dabar jau beveik neabejoju, kad atsakomybė dėl tokių vairuotojų bus skubos tvarka sugriežtinta, ypač grūmojant pirštu jaunuolių pusėn. Sutinku – tai būtina. Labai gaila, kad apie proceso suvaldymą dažniausiai susimąstoma tuomet, kai to pareikalauja skaudi praktika. Tačiau turime prabilti ir už visų kitų atskirų vienaip ar kitaip susijusių subjektų atsakomybę.

Pirmiausia, įstatymų leidėjo, kuris laiku nenustato pakankamai griežtos atsakomybės už atitinkamus veiksmus pagal šių veiksmų pavojingumą valstybei ir visuomenei, dėl ko teisės aktų ir nustatytų taisyklių pažeidėjai nėra prevenciškai atbaidomi nuo savo veiksmų, o griežtesnė atsakomybė kyla tik tuomet, kai atsiranda itin skaudūs padariniai. Derėtų atidžiai perskirstyti atsakomybę, ypač administracinės teisės reglamentuojamų santykių apimtyje. Be jokios abejonės ypatingas dėmesys privalomai turėtų būti skiriamas neblaivumo prevencijai – nesvarbu, net jeigu tai yra girtavimas viešoje vietoje, pvz. vasarą paplūdimiuose.

Teismai, kurie privalo formuoti vieningą praktiką „kelių erelių“ atžvilgiu. Kaip žinia, šiuo metu yra labai sudėtinga įrodyti buvus chuliganišką vairavimą, tad asmenims, nesukėlusiems skaudžių padarinių, dažnai pavyksta išsisukti menkavertėmis baudomis, kurios neatbaido nuo tolimesnių pažeidimų.

Policija kaip kontrolės ir priežiūros mechanizmas. Akivaizdu, jog per pastaruosius keletą metų greta skaudžiausių šaliai nelaimių vienaip ar kitaip gana dažnai paminimi ir policijos pareigūnai – „įkliuvo neblaivus už vairo“, „sukėlė eismo įvykį“. Paskutinės nelaimės atveju „kelių gaidelio“ tėvai – buvę policijos pareigūnai. Tai tik trupiniai to, kas vyksta kasdien.

Galų gale, pati visuomenė, kuri privalo netoleruoti įvairių pažeidimų. Kalbant konkrečiai apie kelių eismo taisyklių pažeidėjus, reiktų pagalvoti ir apie vairuotojų, kurių tarpe daugėja naudojančių vaizdo įrašymo įrangą, skatinimą apie užfiksuotus grubius pažeidimus pranešti atitinkamoms institucijoms, o pastarosioms atitinkamai įpareigojimą tinkamai reaguoti. Kad dažnai reaguojama netinkamai, galime pamatyti iš straipsnių ir žinių reportažų, taip pat galiu patikinti ir iš asmeninės praktikos, kuomet ne kartą persekiojant neblaivius vairuotojus buvo arba nereaguojama visiškai arba reaguojama gerokai pavėluotai.

Laikas susimąstyti, jog tik pranešimas greituoju pagalbos numeriu 112 apie chuliganiškai vairuojančius arba vairuojančius neblaivius asmenis vargu ar duos kokią nors naudą, nes operatyviai reaguoti tokiu atveju galimybių beveik nėra, o tiesiogiai sujungti su policija persekiojant pažeidėjus dažniausiai atsisakoma.

Kad policija dažnai netinkamai sudėlioja prioritetus, kraupių pastarųjų savaičių kontekste galėčiau iliustruoti neseniai įvykusiu pavydžiu. Tokių pačių „kelių gaidelių“ vairuojamas automobilis šių metų birželio 30 d. iš šalutinės gatvelės išlėkė į vieną pagrindinių Klaipėdos gatvių kirsdamas visas tris eismo juostas, kurios buvo paženklintos ištisinėmis juostomis.

Automobilyje BMW sėdėjo du vaikinai, kurie viso šio proceso metu elgėsi itin agresyviai – smarkiai viršijo greitį, sąmoningai kėlė vieną avarinę situaciją po kitos, ištisai rodė nepadorius gestus visiems aplinkiniams vairuotojams šitaip ieškodami galimybės sukelti konfliktines situacijas. Pamatę policijos pareigūnų automobilį, važiuojantį ta pačia eismo juosta, nusuko į artimiausią kiemą.

Privažiavau prie policijos ekipažo, paprašiau sustoti ir paaiškinau susidariusią situaciją, prašydamas patikrinti minėtą jaunuolių automobilį. Manęs buvo paklausta, kokiu būdu aš nustačiau, kad minėtas automobilis viršijo greitį, taip pat „paaiškino“, jog kiek yra tekę iškelti bylų dėl chuliganiško vairavimo, beveik visos buvo atmestos kaip nepagrįstos. Taigi, vietoj to, kad būtų patikrintas minėtas jaunuolių ekipažas, policijos pareigūnas pradėjo tikrinti mano dokumentus ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už transporto priemonės, kuriai nustatyta tvarka nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra.

Nepaisant to, jog tikrai nesąmoningai 3 d. buvo praleistas šios apžiūrios terminas, prisipažįstu – kaltas ir dėl protokolo tikrai nepikta. Pikta todėl, kad nebuvo sureaguota į pilietišką prašymą. Atkreiptinas dėmesys, jog nei vienas iš minėto policijos ekipažo pareigūnų neprisistatė (apie vieno iš jų tapatybę sužinojau tik iš administracinio teisės pažeidimo protokolo), nebuvo suteikta galimybė pateikti jokių pasiaiškinimų, nes buvo liepta sėdėti savo automobilyje, po to, kai buvo surašytas protokolas pareigūnas nesiteikė prieiti prie automobilio šoninio lango, o nepagarbiai pabeldė į galinio kapoto dangtį gestu kviesdamas ateiti (...).

Reziumė – surašius protokolą demonstratyviai nuvažiavo ir įsuko į mano minėtą kiemą – bėda tame, kad automobilis prieš 12-15 min. jau buvo išvykęs, o mano pažeidimo fiksavimas tokiam terminui nesudėtingai galėjo būti atidėtas.

Jeigu gerb. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas B. Ivanauskas susidomėtų tokiu savo pavaldinių elgesiu, gali kreiptis į straipsnį paviešinusį subjektą dėl mano asmeninių kontaktų suteikimo – maloniai bendradarbiausiu ir suteiksiu papildomos informacijos, jei tokia būtų reikalinga.

Taigi, siekiant tinkamai pažaboti „kelių gaidelius“, neabejotinai turi būti pajungtos visos subjektų grandys – tik tokiu atveju galėsime kalbėti apie tikrąjį siekį pažaboti šiuos procesus ir išvengti kuriozinių situacijų bei itin skaudžių pasekmių.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Po straipsnio publikavimo savo komentarą į išdėstytą situaciją pateikė policijos pareigūnai:

„Policijos departamentas prie VRM reaguodamas į šį piliečio laišką, pavedė Klaipėdos aps. vyriausiajam policijos komisariatui susisiekti su piliečiu, išsiaiškinti visas šio įvykio aplinkybes ir, esant pareigūnų aplaidumo požymiams, dėl netinkamo reagavimo atlikti tarnybinį patikrinimą“.