aA
Ar pamenate šį skambų rinkiminį šūkį, kuris turbūt skamba kiekvieno dar neemigravusio ir sunkiai besiverčiančio lietuvio galvoje? Pasaulio mastu gyvename kai kuriais atžvilgiais netgi pavydėtinai - nebadaujame, neišgyvename siaubingų gamtos stichijų, žiaurių ir brutalių perversmų, negyvename totalitarinėje valstybėje, kur galvos skraido kaip krepšinio kamuoliai per čempionatą.
Ar tikrai nusipelnėme gyventi geriau?
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Ir vis tik nesidžiaugiam tuo, ką turim, o pavydžiai žvelgiam į savo vakarines ES kaimynes. Tad gyvename gerai, bet nusipelnėme gyventi dar geriau. Bet ar tikrai mes to nusipelnėme? Ar vaikas, kuris nesimoko, mušasi ir daro kitas niekšybes, nusipelnė, tarkim, iPhono vien dėl to, kad jis pastarojo išradimo neturi, o kaimynas iš antro aukšto jį turi?

Kapitalistiniame pasaulyje - tikrai ne, socialistiniame/komunistiniame - tikrai taip (tik klausimas, ar tokie aparatai apskritai būtų). Taigi ar mes nusipelnėm gyventi turtingai kaip kokie švedai vien dėl to, kad mes sunkiai dirbam, o daugelis tiesiog viską metę išlekia plauti indų į kokį mažą Anglijos miestelį? Žiauriai nuskambės, bet - ne. 

Faktas, kad Lietuvą paversti turtinga ir progresyvia teisine valstybe mes tikrai galim. Bet ne dabar - artimiausius dvidešimt metų mūsų tikrai laukia toks pats gyvenimas kaip ir dabar. Kaltinsim valdžią? Puiku, kaltinkim valdžią.

Tačiau ar nors vienas pažiūrės į veidrodį ir pasakys, kad kaltas yra tas žmogus, kurio atspindį mato? Ar pasakys įmonės programuotojas, kuris ką tik grįžo iš daktaro ir jam į kišenę įgrūdo šimto litų kupiūrą? Ar pasakys tas, kuris išsipirko už greičio viršijimą varganais 50 litų? Ar pasakys įmonės direktorius, kuris iš įmonės degalų kortelės pripila benzino į 4 savo šeimos mašinas? Ar pasakys dėstytojas, kuris už brendžio butelį pardavė 10-tuką? Arba savivaldybės klerkas, kuris pusseserės vyro mamai suveikė leidimą statyti namą prie ežero? Vargu.

Bet perkelkime analogiškas situacijas į valstybės valdymo aparato lygmenį: kažkas kažkokiam politikui davė pinigų sumą su daug nuliukų, kad būtų „prastumtas" palankus sprendimas, kuris visiškai nepalankus daugeliui Lietuvos gyventojų. O čia, žiūrėk, parlamentaras UAB „Lietuvos respublika” lėšas naudoja savo šeimos atostogoms bei naujam automobiliui įsigyti. Taigi, kuo skiramės mes, paprasti piliečiai, duodami ir imdami kyšius, imdami „smulkmenėles" iš savo darboviečių, pildami benziną iš įmonės sąskaitos savo reikmėms, nuo Jų - valstybės galvų ir valdininkų, kurie daro tą patį?

„Mes iš Lietuvos žmonių nevagiam” - sušuko alytiškis santechnikas iš Rytų Londono, stengdamasis pamiršti, kad kažkada iš darbo „pasiskolino" visą dėžę vokiškų nikeliuotų vamzdžių, kurie per klaidą nebuvo įtraukti į apskaitą.

O ar žinote, kad Seimo nariai, kol dar yra vaikai, auginami specialiose kolonijose, kuriose mokomi vogti? Tikrai taip. Ir nė vienas iš jų nebuvo mūsų kaimynas, klasės draugas ar pirmoji meilė. Jie - kitokie. Kitokie nei mes. Daugeliui Jų tiesiog užprogramuota daryti bloga mums, nuskriaustiems nabagams lietuviams. Bet kiekvienas iš mūsų slapta norėtume sėdėti toje šiltoje parlamento kėdeje, kur sėdi Jie - tie kiti žmonės, visai nepanašūs į mus.

Korupcija, „ėjimas" per pažintis mums jau tapo tokiu įprastu dalyku, kad ieškant darbo, pirma pagalvoji, ar iš pažįstamų darbdavių niekas neieško darbuotojo, vos išvydus policijos patrulį austostradoje Vilnius-Kaunas, pagalvoji, ar piniginėje turi grynų.

Ir retas, kuris supranta, kad būtent tokios mintys, tokie veiksmai duoda pagrindą tęstis šiai valstybės griovimo lavinai. Kiekvienas iš mūsų, darydami šiuos „nekaltus" darbelius, darome milžinišką nusikaltimą prieš save, Lietuvos piliečius ir prieš pačią valstybę.

Jei taip ir nedarote, galite padėkoti savo kaimynui, kuris taip daro. Atrodo, kuo susijęs 50 litų policininko kišenėj su neteisėtai laimėtu viešųjų pirkimų konkursu, per kurį kokią nors įmonė nepelnytai praturtės? Tie patys 50 litų tiesiog virs 50 000 litų vieno valdininko kišenėje, kuris ir leido priimti šį sprendimą.

„Valstybė - tai aš” - šaukė Liudvikas XIV užlipęs ant stalo. „Valstybė - tai aš” turėtų sušukti kiekvienas iš mūsų, suprasdamas, kad kokie esame mes - tokia ir valdžia - tokia ir valstybė.

Kol savo mentalitetu būsime skurdūs, tol ir atostogos Kanaruose ar naujas automobilis paprasto buhalterio garaže mums atrodys kaip tolima svajonė. Mentalitetas - ne krūtinė, kurią galimą įsistatyti metus pataupius. Jo formavimasis prasideda vos gimus, o baigiasi su paskutiniu atodūsiu. Sunkiai besuprantam, kas apskritai yra toji valdžia, kas už ką yra atsakingi, tikime tuščiais priešrinkiminiais pažadais, kurie yra tiesiog neįgyvendinami ne dėl to, kad kažkas nori mus nuskriausti, o dėl to, kad išrinktieji tiesiog neturi galios tai padaryti.

Elementari matematika: kaip, turėdamas mažiau, gali duoti daugiau? Prasilenkia su visais dėsniais. O atlyginimus ir pensijas gi vis žada kelti! 

Gaila man buvo mūsų premjero per „Žalgirio” arenos atidarymo ceremoniją. A. Kubilius tikrai turėtų būti be galo drąsus žmogus, jei pasiryžo įlysti į visą šitą mėšlą, žinodamas, kad  bus kaltinamas būtais-nebūtais dalykais, kad bus mėtomas purvais neišprususios visuomenės. Apskritai šios kadencijos vyriausybė praktiškai visose problemose turi tik du sprendimus: arba imtis veiksmų ir žiauriai kirsti botagu tautai, arba vienais ar kitais būdais visą tai atidėti iki kitos kadencijos.

Dažniausiai pasirenka pirmąjį būdą, taip A. Kubiliaus galvą vis labiau užverždami kilpoje. Žinoma, daug sprendimų yra neadekvatūs ir galbūt ne visada racionalūs, bet, pripažinkime - kitų sprendimo būdų tiesiog nėra. O jeigu ir yra, tai jie ne tokie efektyvūs arba tokie pat skaudūs. Arba sunkūs laikai šiandien, arba bankrotas rytoj. 

Žmonėms reikia atpirkimo ožio, kurį, apimti prietarų, galėtume kaltinti dėl visų negandų, net neįsigilinę į situaciją. Graikai turėjo Sokratą, žydai turėjo Kristų, Hitleris turėjo žydus, mes turime Kubilių (tik prašau, nepradėkite kaltinti, kad Kubilių lyginu su Kristumi ar Sokratu, o mus, doruosius lietuvius, su Hitleriu). Aš neginu nei Vyriausybės, nei Seimo. Man tiesiog liūdna, kad mes, lietuviai, savo veiksmais leidžiam ir netgi, teigčiau, priverčiam vykti tam, kas vyksta šiandien.

Ar suprantame mes, Lietuvos piliečiai, kur mes gyvename ir ką mes darome? Ar suprantame, kas vyksta plačiajame pasaulyje? Ar suprantame, kad turime taikytis prie pasaulio, o ne jis prie mūsų? Tikiuosi, kad tai supras grįžę išsimokslinę emigrantai, neutralioje, modernioje bei tolerantiškoje aplinkoje subrendę kaip piliečiai bei patriotai. Stebint visą mūsų valstybės „muilo operą", nenorom imi galvoti, kad būtent jie ir yra mūsų deus ex machina.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vaikiną suviliojo nekalčiausioje įmanomoje situacijoje: niekad nemaniau, kad mokytoja gali sukelti tokį karštį (51)

Nebuvau koks pyplys, čia ne iškrypusi situacija. Mokiausi jau 12-oje klasėje. Buvau ne pats...

Per vestuvių vakarienę prabilus nuotakai, jaunasis išgirdo, ko nesitikėjo (83)

Vieno dalyko iš savo vestuvių tikrai nepamiršiu. Ačiū brangiai žmonai. Esam kartu ir po...

Įvardijo 5 vietas, kurios atostogas pavers neužmirštamomis: galite spėti pasinaudoti ir rudens savaitgalį (1)

Lietuvoje tikrai galima rasti velniškai gražių bei neįprastų ir įdomių vietų, veiklų, ir kuo...

Radusi senovinę staltiesę bei suknelę moteris padarė drąsų sprendimą (7)

Prieš daugiau nei 4 metus nusprendžiau mokytis suvimo amato tam, kad galėčiau prisidėti prie...

8 vestuvių Norvegijoje stebuklai: pastoriaus juokai apie pirmąją naktį įsiminė ilgam (39)

Aš ir mano dabar jau buvęs sutuoktinis tuokėmės Norvegijoje. Kadangi jis yra istorikas, visada...

Top naujienos

Vladimiras Laučius. Migrantai iš Baltarusijos – Rytų diktatorių „ačiū“ kadenciją baigiančiai A. Merkel (33)

Lietuva raukydamasi toliau ragauja gražiai atrodančius, bet karčius ir kartais nuodingus...

Vilniuje teisiama akušerė ginekologė: prokurorų teigimu, dėl jos kaltės nėščioji neteko kūdikio (78)

Vilniaus Antakalnio poliklinikoje dirbanti gydytoja akušerė ginekologė Laura Bražėnienė...

Naujas užmojis – apmokestinti tekantį upių vandenį (45)

Prasidėjus naujam politiniam sezonui grįžtama ir prie naujų mokesčių. Vienas iš jų –...

Išvardino vakcinacijos klaidas Lietuvoje: kalbant apie mirčių gausą, šiems žmonėms – didžiausias pavojus (221)

Delfi laidoje „Iš esmės“ sveikatos ekspertai nesutarė dėl vakcinacijos proceso ir mirčių...

Lietuvos europarlamentarai įvertino metinį EK pirmininkės pranešimą – nuomonės smarkiai išsiskyrė

Vakar Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen Europos Parlamente (EP) skaitė...

Natalijos Bunkės ir Edgaro Eidėjaus vestuvių liudininkai Nainiai neslėpė ašarų: jautriausias momentas – sūnaus Kristupo žodžiai vaizdo įrašas (156)

Rugsėjo 16-ąją, ketvirtadienį, Natalija Bunkė ir Edgaras Eidėjus vienas kitam prisiekė...

Nauja tvarka siutina vilniečius: aikštėse švilpauja vėjai, nors sportuoti norinčių – į valias

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas vylėsi, jog miestui priklausančio turto nuomos sistema aukciono...

Transliacija / Iš esmės. Ko verti Covid-19 valdymo kritikų argumentai?

Laidoje dalyvauja: Dr. Rimas Jankūnas, Sveikatos teisės instituto vadovas Prof. Daumantas Matulis,...

Seime – šūsnis Darbo kodekso pakeitimų: pokyčiai būtų ir dėl išeitinių, ir dėl „mamadienių“ bei „tėvadienių“ (44)

Parlamentarai ir vėl siūlo keisti Darbo kodeksą – šįsyk pokyčius inicijuoja tiek valdantieji,...

Arūnas Marcinkevičius | D+

Mūsų sostinė per paskutinį karą išgyveno tikrą „tvaną“: įtampą tarp lenkų ir lietuvių sovietai nusprendė išspręsti vienu kirčiu

Vilnius ir jo gyventojai Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno tokius sukrėtimus, kokių mūsų...