Lietuvos Respublikos 53 Konstitucijos straipsnis skelbia: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.“ Tačiau ar visiems ir visada suteikiama pagalba? Man šis klausimas iškilo po to, kai susirgo mano studijų grupės draugas Tautvydas.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Aš, kaip ir Tautvydas, į Kauną atvykau studijuoti iš kito miesto. Būdami pakankamai sveiki, mes nepuolėme ieškoti sau naujo šeimos gydytojo. Kam jis? Juk mes vis dėlto tik studijuojame Kaune. Kaip dauguma studentų, atvykusių studijuoti iš kitų miestų, savo namais laikome ne bendrabutį, o tą miestą, kuriame užaugome, kuriame gyvena mūsų tėvai. Tačiau kartais iškyla nenumatytų situacijų. Viena nenumatytų situacijų ištiko ir Tautvydą, tad aš paėmiau iš jo interviu, kad galėtumėte susidaryti bendrą problemos vaizdą.

- Kada ir kuo Tu susirgai?

- Aš susirgau pavasarį, vidury savaitės. Buvo pirmosios karštos dienos – 28 Celsijaus laipsniai karščio. Susirgimas pasireiškė tuo, kad man ant dešiniojo sėdmens užaugo spuogas. Aš į jį nekreipiau dėmesio. Po spuogo pasirodymo praėjus kelioms dienoms pradėjau karščiuoti. Iš pradžių ganėtinai nestipriai - buvo gal 37 ir kelios dalys. Po to temperatūra kildavo iki 39,5, o spuogas augo ir skaudėjo.

- Po kiek laiko kreipeisi į medikus?

- Aš Kaune neturėjau savo šeimos gydytojo, todėl, manydamas, kad šis karščiavimas tėra laikinas ir išgydomas paracetamoliu, aš niekur nesikreipiau keturias dienas. Visas keturias dienas buvau su aukšta temperatūra. 4-ąją dieną jau gan rimtai sunerimęs nuvažiavau į Kauno (...) ligoninę, kur man chirurginiu būdu pašalino „augintinį“, kuris, paaiškėjo, buvo pūlinys. Kadangi buvo atliktas pjūvis, mane reikėjo kiekvieną dieną perrišinėti, ko pats negalėjau padaryti, o priimamasis jau nebepriėmė.

- Tai kur kreipeisi?

- Pamėginau keliose ligoninėse, tačiau niekur nesulaukiau pagalbos, todėl kreipiausi į pražįstamus ir suradau gerą šeimos gydytoją Šilainių poliklinikoje ir prisiregistravau, tada sulaukiau tolimesnio gydymo.

- Kodėl negrįžai gydytis į savo gimtąjį miestą?

- Negrįžau, nes universitete buvo atsiskaitymų vajus ir iki sesijos bebuvo likusios dvi savaitės.

Taigi, iš esmės konstitucijos 53 straipsnis nebuvo sulaužytas. Tautvydui buvo suteikta būtinoji pagalba ir jis buvo paleistas gydytis ambulatoriškai. Tuomet Tautvydas paprasčiausiai turėjo kreiptis į šeimos gydytoją, kuris jam turėjo padėti arba duoti siuntimą pas specialistą, kuris gali suteikti pagalbą. Tačiau Tautvydo šeimos gydytojas buvo kitame mieste. Be abejonės, Tautvydas teoriškai galėjo grįžti į savo miestą ir gydytis ten, bet dėl intensyvaus studijų laikotarpio jis to daryti nenorėjo.

Bet kurios ligos negydymas gali baigtis komplikacijomis, kurios gali būti pražūtingos žmogaus gyvybei. Kai kurios ligos gali atrodyti nepavojingos ar paprastai išgydomos. Viena tokių ligų yra streptokokinė angina. Atrodo, nereta liga ir pąžįstama, ją namų sąlygomis galima mėginti išgydyti antibiotikais. Tačiau toks „išsigydimas“ gali sukelti rimtų problemų.

Streptokokinė angina gali komplikuotis (...). Akivaizdu, kad neypatinga liga gali baigtis liūdnomis pasekmėmis. Angina - tokia liga, kuria sergant galima laikyti egzaminus, ruošti kursinius darbus ir t.t. Sveikas protas sako, kad susirgus reikia kreiptis į gydytojus, bet ant galvos kabantys atsiskaitymai, koliokviumai ir egzaminai gali būti priežastis, kuri leis numoti ranka į nemažai ligų. Sveikatos apsaugos sistema vis tik nepadaro nieko, kad skatintų tokių ligonių gydymąsi. Studentų gyvenimas yra lankstus, ko nepasakysi apie sveikatos apsaugos sistemą.

Man atlikus VDU studentų apklausą tapo aišku, kad dauguma studentų nėra prisiregistravę pas vietinį šeimos gydytoją, nes jiems tai paprasčiausiai neaktualu. O atsitikus bėdai jie neturi kur kreiptis. Lieka trys išeitys: 1) spjauti į studijas ir važiuoti namo; 2) ieškoti pagalbos ir mėginti registruotis pas šeimos gydytoją; 3) bandyti rizikuoti ir gydytis pačiam. Faktas, kad pirmiausia yra renkamasi trečią variantą, nebent studijų laikotarpis nėra intensyvus.

Studijuojant teisės aktus, susijusius su šia studentiška šeimos daktaro problema, teko nustebti. Pasirodo, Tautvydo atvėju, visai nebuvo būtina žūtbūt užsiregistruoti pas vietinį šeimos gydytoją tam, kad būtų pertvarstytas. Jis galėjo paprasčiausiai kreiptis į vietinę ligoninę ir susimokėti už procedūras - tai numato sveikatos apsaugos ministro įsakymas: „Sveikatos apsaugos ministro įsakymu reglamentuota, kad pacientui kreipiantis dėl skubios medicinos pagalbos gydytojo siuntimas neprivalomas. Siuntimo nereikia, kai pacientas kreipiasi į tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties arba kai yra numatytas jo ilgalaikis stebėjimas. Taip pat siuntimo nereikalaujama kreipiantis į gydytoją dermatovenerologą. Tačiau kitais atvejais, jei kreipiamasi be šeimos gydytojo siuntimo, už gydytojo specialisto konsultaciją teks mokėti sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje dirba pasirinktas gydytojas“. Tautvydui, mano žiniomis, jokioje Kauno ligoninėje nebuvo pasiūlyta už paslaugas paprasčiausiai susimokėti. Jokia registratūra ar priimamasis nepranešė apie tokią galimybę ir lyg užsukti kartojo, kad reikia kreiptis į šeimos gydytoją.

Išsiaiškinęs šią detalę paskambinau į keletą registratūrų ir apsimečiau, kad mane reikia pertvarstyti po procedūros ir kad Kaune aš neturiu šeimos gydytojo. Viename priimamajame man pasiūlė kreiptis į traumatologinį skyrių, o kai kreipiausi ten, man pasakė, kad išrašas (operavęs daktaras tokį išrašą išrašė Tautvydui) pats savaime yra siuntimas.

Dar vienas priimamasis vėlgi pasakė, kad man reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Kodėl taip yra - gali būti keletas priežasčių. Pirmoji - ligoninės suinteresuotos, kad pacientai būtų registruoti Kaune dėl didesnio finansavimo. Antroji - kur kas logiškesnė - studijuojant teisės aktus tapo aišku, kad jų yra begalė. Sveikatos apsaugos sistemos administravimas yra pernelyg didelis ir neefektyvus, dėl ko turime realiai veikiančią sistemą, kuri siunčia pas šeimos gydytoją, ir formaliai veikiančią, kurioje už paslaugas galima susimokėti. Visiškai natūralu, kad valstybinėse ligoninėse ši susimokėjimo galimybė yra pamiršta, nes norinčių paprasčiausiai būna labai retai, o ir tokiu atveju jie, kaip ir Tautvydas, nėra informuojami.

Būtent realioji ir formalioji sveikatos apsaugos sistema sukūrė šią Tautvydo ir kitų studentų problemas. Apmaudžiausia, kad dėl biurokratinio aparato griozdiškumo galima prisižaisti iki labai rimtų pasekmių. Sveikatos apsaugos sistemos spragos kyla iš to, kad spragos yra tvarkomos vis naujais teisės aktais, ministro įsakymais, kurie tik lopo skylėtą sistemą. Galbūt jau laikas pagalvoti apie reformas? Ministras Vytenis Andriukaitis interneto platybėse yra vadinamas „Reformatorius Vytenis“ tik gaila, kad ministro veiksmai, mano manymu, tik gilina problemas, kurias reikia spręsti sisteminėmis sveikatos apsaugos reformomis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Atsakymas Užkalniui: Vilnius – nuostabus miestas (103)

Esu vilnietis, gyvenu čia jau apie dešimt metų, dirbu, kuriu šeimą ir didžiuojuosi savo miestu.

Sergančio kūdikio mamą piktina slaugytojų elgesys: svarbiau žurnalo pildymas ar ligonio sveikata? (22)

Auginu nuo gimimo labai sunkia epilepsija sergantį kūdikį. Ligoninėse beveik gyvename vis...

Myliu vyrą, bet be meilužio – niekaip... (194)

Niekada nemaniau, kad ištiks tokia bėda, bet gyvenime būna visko. Iš vienos pusės, jaučiuosi...

Lietuvių gąsdinimas emigracija nervina: tai beprasmis oro virpinimas (118)

Mane labai stebina žmonių požiūris į emigraciją. Gal ne tiek į pačią emigraciją, kiek į jų...

Išgertuvės Šventojoje siutino: ne visi taip supranta atostogas (65)

Kurortas – kai kuriems žmonėms jis asocijuojasi su poilsiu ar vakarėliais. Susirenka daugybė...

Top naujienos

Moters pagalbos šauksmas: kur dėtis po skyrybų su vaikais? (244)

Su vyru besiskirianti moteris atsidūrė akligatvyje – turi išsikraustyti iš namų, socialinio...

Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė: jis atsiprašė visos Lietuvos, tik ne manęs ir dukrelės (1100)

Skandalingojo politiko Petro Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė Birutė Navickaitė neslepia,...

Po ilgos tylos Adomėnas konservatoriams trenkė durimis ir išklojo nuoskaudas (15)

„Sudie visa tai. Kiekviena politinė karjera baigiasi žlugimu“, - tokiu įrašu anglų kalba po...

Kaune ant kojų sukeltos spec. tarnybos – Aleksoto aerodrome sudužo lėktuvas papildyta (63)

Šeštadienį, 13.53 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas...

Vakarą praleidau ligoninės priimamajame: prakaito, alkoholio, šlapimo kvapai ir ilgas laukimas (346)

Niekas nenorėtų ten patekti. Nei kaip pacientas, nei kaip lydintysis. Bet kartais ne pačioje...

Mokesčių inspekcija paskaičiavo: jei 12 eurų mokate už kepsnį – turėtų atnešti du kilogramus mėsos (504)

Palangos verslininkų noras per vasarą užsidirbti visiems metams padarė meškos paslaugą visos...

Baltijos moterų futbolo lygos rungtynės: „Kauno Žalgiris“ – „Parnu“

Baltijos moterų futbolo lygos rungtynės: „Kauno Žalgiris“ – „Parnu“. Tiesiogiai iš Kauno.

Gražulio narystė partijoje sustabdyta metams, jis savo svarstantis trauktis pats Papildyta (210)

Palangoje šeštadienį posėdžiavusi partijos „Tvarka ir teisingumas“ valdyba nusprendė...

Nakvynė pajūryje už 5 eurus: poilsiautojai iškenčia vos 2-3 dienas (209)

„Šalta, žmonių nėra, vasara – š*****“, – piktai rėžia namelius poilsiautojams...

Lietuvą palikdama Eurika Masytė sunkiai tramdė ašaras: ir šiandien dar jaučiuosi nepritapusi (168)

Minint valstybines šventes vis dar skamba legendinė daina „Laisvė“ ir turbūt nėra žmogaus...